- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1398-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16273-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- V. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal L. I. ieškinį atsakovui V. K. dėl priteisto išlaikymo padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-16 nutartimi atsakovui V. K. paskirta 1 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
2013-06-06 gautas atsakovo V. K. prašymas dėl baudos panaikinimo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad viso proceso metu tvarkingai mokėjo alimentus; procesinėmis teisėmis niekada nebuvo piktnaudžiauta, posėdžiai buvo atidedami ne dėl pareikštų pareiškimų dėl nušalinimo, o dėl kitų priežasčių, tokių kaip šalių atstovų neatvykimas ar liga.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl baudos panaikinimo buvo atmestas. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo teikti nušalinimai buvo aiškiai nepagrįsti, kad atsakovas naudojosi nušalinimo teise ne norėdamas pagrįstai nušalinti teisėją, o siekė sąmoningai užvilkinti bylos nagrinėjimą, todėl toks atsakovo elgesys, pirmos instancijos teismo įsitikinimu, neturėtų būti toleruojamas. Taip pat teismas pažymėjo, kad per laikotarpį, kai buvo paskirti penki teismo posėdžiai, dviem teisėjoms buvo pareikšti keturi nušalinimai, dėl trijų iš jų išsprendimo buvo atidedami teismo posėdžiai. Be to, pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teisėja J. T. nušalinta ne dėl to, kad buvo įstatyme nustatyti nušalinimo pagrindai, tačiau dėl susidariusios įtampos tarp atsakovo, jo atstovės ir teisėjos bei siekiant užkirsti kelią bet kokioms kilusioms abejonėms dėl teisėjos J. T. nešališkumo. Teismas pažymėjo, kad visi atsakovo teikiami nušalinimai buvo grindžiami prielaidomis bei teisėjų priimtais tam tikrais procesiniais sprendimais, o ne konkrečiais įrodymais.
Šalies argumentai
Atsakovas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį ir iš esmės išnagrinėti prašymą dėl baudos panaikinimo. Apelianto nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka bylos medžiagos ir joje užfiksuotų aplinkybių, dėl ko buvo atidedami posėdžiai. Atsakovas tvirtina, kad vien abejonės dėl teisėjo nešališkumo suteikia teisę reikšti nušalinimą, todėl skundžiamos nutarties motyvas, kad reiškiami nušalinimai turi būti motyvuoti, atsakovo nuomone, yra nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad be CPK 65 str. numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Apelianto nuomone, abejonių dėl teisėjos J. T. nušalinimo buvo daug, o įrodymai dėl teisėjos šališkumo buvo byloje (posėdžių garso įrašų nebuvimas, sąmoningas procesinių dokumentų siuntimas ne atsakovo atstovės nurodytu adresu, dokumentų neišreikalavimas, nors ir buvo teiktas toks prašymas). Apeliantas pažymi, kad teisėja J. T. buvo nušalinta nuo bylos nagrinėjimo. Taip pat atsakovas nurodo, kad 2013-05-06 vykusio posėdžio metu buvo pareikštas nušalinimas teisėjai V. V., nes teisėja neleido atsakovo atstovei jam atstovauti teismo posėdyje, o atsakovas buvo paliktas nepasiruošęs teismo posėdžiui be atstovavimo. Apeliantas teigia, kad jis dėl tokio teisėjos poelgio patyrė stresą, todėl negalėjo tinkamai žodžiu suformuluoti nušalinimo teismo posėdyje, todėl iškart po teismo posėdžio buvo pateiktas teismui prašymas, kad bus pateiktas pareiškimas dėl nušalinimo raštu. Apeliantas pažymi, kad nutartis dėl pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo netenkinimo buvo išsiųsta iš teismo tik 2013-05-16, o gauta tik 2013-05-24, todėl teikiant patikslintą rašytinį pareiškimą dėl nušalinimo, jam nebuvo žinoma, kad šis klausimas jau yra išspręstas. Remdamasis išdėstytais argumentais, atsakovas prašo panaikinti nutartį, kuria buvo atmestas prašymas dėl jam skirtos baudos panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl jam skirtos naudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise panaikinimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovui V. K. paskirta 1 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad atsakovas nušalinimo teise naudojasi ne pagal jos paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, o priešingai – turėdamas tikslą užvilkinti bylos nagrinėjimą, siekdamas nesąžiningų tikslų. Atsakovas prašė panaikinti skirtą baudą, tačiau skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi atsakovo prašymas atmestas, nes buvo konstatuota, kad bauda atsakovui paskirta pagrįstai.
Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenimis, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Teismo nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuota CPK X skyriuje. Viena iš teismo nuobaudų rūšių, numatyta CPK 103 straipsnyje, yra bauda. Remiantis CPK 106 straipsnio 1 dalimi, teismas baudas gali skirti CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Vienas iš atvejų, kai teismui yra suteikta teisė skirti baudą, yra numatytas CPK 95 straipsnyje. CPK 95 straipsnyje, reglamentuojančiame piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 000 Lt baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tiek skiriant baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tiek sprendžiant paskirtos baudos pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrąsias baudų panaikinimo ar sumažinimo taisykles.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teismas skyrė atsakovui 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
CPK 65 ir 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tas, ar skiriant apeliantui baudą, buvo tinkamai įvertinta, kad apeliantas piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise ir kad toks piktnaudžiavimas, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, buvo sąmoningas.
Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Teismas, spręsdamas pareikšto nušalinimo klausimus, privalo ne tik tiksliai laikytis CPK nustatytos nušalinimo išsprendimo tvarkos, bet ir aiškintis, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, pavyzdžiui, ar reikšdami aiškiai nepagrįstus nušalinimus, jie nesiekia vilkinti proceso. Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Nustačius, kad šia teise piktnaudžiaujama, teismas turi tokiems byloje dalyvaujantiems asmenims taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007, 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).
Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas nurodė, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį buvo paskirti penki posėdžiai, dviem teisėjoms buvo pareikšti keturi nušalinimai, dėl trijų iš jų išsprendimo buvo atidedami teismo posėdžiai, o teisėja J. T. nušalinta ne dėl to, kad buvo įstatyme nustatyti nušalinimo pagrindai, tačiau dėl susidariusios įtampos tarp atsakovo, jo atstovės ir teisėjos bei siekiant užkirsti kelią bet kokioms kilusioms abejonėms dėl teisėjos J. T. nešališkumo. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad nušalinimai buvo reiškiami dėl teismo procesinių veiksmų, o ne esant pagrįstoms abejonėms dėl teisėjų nešališkumo.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo procesiniai veiksmai liudija, kad bylą nagrinėjusioms teisėjoms nušalinimai buvo pareikšti ne dėl teisėjų šališkumo, o dėl jų procesinių sprendimų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas, nesutikdamas su teismo atliekamais procesiniais veiksmais ar priimamais procesiniais sprendimais, juos ginčijo ar teikė dėl jų pastabas atitinkama įstatymų nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindas teisėjo nušalinimui. Pastebėtina, kad atsakovas pareiškė net keturis nušalinimus dviem teisėjoms. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad 2013-05-07 posėdžio metu pareikštas nušalinimas ir 2013-05-13 teisme gautas nušalinimo pareiškimas procesiškai laikytini kaip du savarankiški pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo. Pabrėžtina, kad pagal CPK 69 str. 1 d. teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Nušalinimas buvo pareikštas 2013-05-07 teismo posėdžio metu, todėl laikantis civilinį procesą reglamentuojančių normų, šis klausimas turėjo būti išspręstas iki 2013-05-10 (imtinai). Pirmos instancijos teismas laikydamasis CPK nuostatų šį klausimą ir išsprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 nutartimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-05-13 teisme buvo gautas dar vienas pareiškimas dėl nušalinimo, kuris ir vėl laikantis CPK nuostatų buvo išspręstas dar viena Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-16 nutartimi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, negalima sutikti su apelianto pozicija, kad 2013-05-13 nušalinimo pareiškimas yra 2013-05-07 nušalinimo patikslinimas. Nors ir sutiktina su apelianto pastebėjimu, kad dėl teisėjoms pareikštų nušalinimų buvo atidėti ne trys posėdžiai, o du, tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekeičia ginčo esmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo veiksmai vertintini kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad atsakovas civiliniame procese buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, t. y. advokatės, todėl nepaisant tos aplinkybės, kad atsakovo advokatės atstovavimas ir buvo pripažintas prieštaraujančiu LR Advokatūros įstatymo 25 str. ir CPK 60 str., tiek atsakovo atstovei, tiek jam pačiam turėjo būti žinoma, jog teisminėje praktikoje vienoks ar kitoks dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas pats savaime negali būti pagrindas teisėjo nušalinimui ir nėra toleruotinas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012; 2012 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012; 2012 m. balandžio mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012). Todėl esant duomenims, leidžiantiems daryti išvadą, kad tokiu pagrindu pareikštu nušalinimu siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą, baudos paskyrimas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažintinas pagrįstu.
Taip pat pažymėtina, kad apeliantas, prašydamas paskirtą baudą sumažinti, nepateikė jokių duomenų ir nenurodė, dėl kokių priežasčių jį turi būti sumažinta, todėl toks apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisėjų kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.