- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-27
- Bylos Nr.
- BIK-375/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42808-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Albinas Antanaitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- D. G.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. G. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 24 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo D. G. gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl D. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį bei 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir šią bylos dalį nutraukti arba taikyti BK 36 straipsnio, 76 straipsnio 1 dalies nuostatas ir D. G. atleisti nuo bausmės dėl ligos ir dėl asmens pavojingumo praradimo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad D. G. nepagrįstai nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį. Teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią, sprendžiant dėl asmens tyčios, vien disponavimo psichotropine ar narkotine medžiaga fakto nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jis neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti. Teismai nepaneigė, kad D. G. Jungtinėje Karalystėje augino ir disponavo ne narkotinėmis, o pluoštinėmis (CBD) kanapėmis, kurios nepatenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. D. G. baudžiamoji atsakomybė negalima, nes į Lietuvą buvo atgabentos ne tos (ne pluoštinės) kanapės, kurias D. G. planavo vežti, o narkotinės, kurias jau be jo žinios įgijo bei atgabeno kiti šioje byloje nuteisti asmenys T. G. ir A. A. Todėl ši minėtų nuteistųjų veikla laikytina jų, kaip vykdytojų, ekscesu, nes D. G. dėl šių draudžiamų medžiagų gabenimo su jais nesitarė, juo labiau iš anksto. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad D. G. veikė organizuotoje grupėje. Teismai privalėjo vertinti ir kitų nuteistųjų parodymus, patvirtinančius, kad D. G. apie tokį kitų nuteistųjų veikimą nežinojo ir jame nedalyvavo. Pasak kasatoriaus, teismai padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą, pripažindami D. G. ikiteisminio tyrimo metu pasirinktą gynybos būdą – BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną teisę tylėti, patvirtinančiu jo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, įsigaliojus naujai BK 25 straipsnio 4 dalies redakcijai, kurios taikymui būtina nustatyti grupės narių išankstinį susitarimą, palikdamas pirmosios instancijos teismo pritaikytą BK 25 straipsnio 3 dalies 2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakciją, pažeidė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nors skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė (beje, pasisakydamas tik dėl kitų nuteistųjų), kad naujoji BK 25 straipsnio 4 dalies redakcija laikytina asmenų teisinę padėtį lengvinančia, tinkamai teisiškai to neinterpretavo ir rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje, kurios faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.