Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, nukentėjusiesiems V. G., T. K.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. pažeidė viešąją tvarką.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: K. J. 2011-08-09, apie 23.00 val. vairuodamas automobilį „VW Golf“ v.n. (duomenys neskelbtini), kelio Bradesiai – Dusetos - Daugailiai 27 / 2 km, Utenos r., viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai, užtvėrė kelią V. G. vairuojamam automobiliui „Renault Espace“ v.n. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam Daugailių miestelio kryptimi, priversdamas jį sustoti, po ko du kartus beisbolo lazda smūgiuodamas į automobilio „Renault Espace“ v.n. (duomenys neskelbtini), kairiąją pusę, sudaužė kairįjį vairuotojo dūrelių stiklą 100 Lt vertės ir kairįjį keleivio dūrelių stiklą 100 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. G. 200 Lt turtinę žalą,

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų, veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, gali būti, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, jis savo automobiliu VW Golf sustabdė nukentėjusiojo vairuojamą Renault Espace. Vėliau užskersino kelią. Tada iš automobilio paėmęs medinį pagalį išdaužė vairuotojo pusės priekinį ir galinį langus. Taip darė, nes buvo supykęs ant V. G., kad jis priekaištavo jo draugei.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusieji V. G. ir T. K. davė tokius pačius parodymus kaip ir kaltinamasis. Papildomai nurodė, kad automobilyje buvo be jų dar buvo V. G., jo sesuo O. K., sesuo Ž. K..

Iš 2011-09-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis buvo kelio Bradesiai-Dusetos-Daugailiai ruožas, 27 / 2 km, esančiame Daugailių sen., Utenos r. (b. l. 6-7).

Iš 2011-08-10 automobilio „Renault Espace“ v.n. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad yra išdaužti automobilio „Renault Espace“ v.n. (duomenys neskelbtini), kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelių dveji stiklai ( b. l. 8-11).

Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, jie nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, kuris sustabdė automobilį ir pagaliu išmušė automobilio stiklus. Jų nurodytas aplinkybes patvirtino apžiūros protokolai. Kaltinamasis šias aplinkybes pripažino. Nukentėjusiųjų parodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis kelyje, t.y. viešoje vietoje, sustabdė automobilį, neleido jam toliau važiuoti bei jį apgadino. Tai įrodo, kad kaltinamasis veikė iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis savo veiksmais sutrikdė normalų eismą bei sugadino svetimą turtą. Kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs bei vandališki dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, tiesiogine tyčia, administracine tvarka baustas 2010-08-09 pagal LR ATPK 123 str. 5 d. 120 Lt pinigine bauda; 2010-08-30 pagal LR ATPK 123 str. 5 d. 120 Lt pinigine bauda; 2010-12-21 pagal LR ATPK 148 str. 1 d. 800 Lt bauda; 2011-02-04 pagal LR ATPK 134 str. 1 d. 170 Lt bauda; 2011-02-15 pagal LR ATPK 123 str., 124 (1) str. 7 d. 150 Lt bauda; 2011-04-03 pagal LR ATPK 123 str. 1 d. 130 Lt pinigine bauda; 2011-06-04 pagal LR ATPK 123 str. 1 d. 150 Lt bauda; 2011-06-30 pagal LR ATPK 134 str. 2 d. 300 Lt bauda, (b.l.52-59); teistas (b.l.38-51); psichiatrinėje ir priklausomybių įskaitose neregistruotas (b.l. 64), charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 63), į tai, kad praeityje tris kartus buvo teistas viešosios tvarkos pažeidimus bet išvadų nepadarė, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir daro išvadą, kad jam skirtina arešto bausmė nedidesnė nei numatytas bausmės vidurkis ( BK 55 str. ).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis V. G. pareiškė 366 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ( b. l. 17-18 ).

Kaltinamasis ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas.

Kaltinamasis nukentėjusiajam V. G. žalą padarė dėl savo tyčinių veiksmų. Byloje yra pateikti įrodymai, kurie pagrindžia nukentėjusiojo pareikštus reikalavimus dėl automobilio remonto ( b. l. 16,16a ). Tai, kad nukentėjusysis nepateikė visų duomenų apie patirtas išlaidas negali būti pagrindas ieškinį atmesti. Nurodytos išlaidos automobilio remontui atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir ši sumai taip pat priteistina iš kaltinamojo ( CK 6.293 str. ).

Nukentėjusysis V. G. pareiškė 5000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 17-18 ).

Nukentėjusysis V. G. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad buvo pažemintas kaltinamojo elgesio, patyrė sukrėtimą, išgyvenimus, stresą. Jam ir dabar nejauku, kai jį lenkia koks nors automobilis.

Kaltinamasis ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad kaltinamasis nori pasipelnyti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiajam V. G. padaryto turto sugadinimas viešoje vietoje, kelyje sustabdant automobilį, įrodo, kad jis patyrė stresą, pergyvenimus, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamasis sužalodamas nukentėjusiojo V. G. turtą jo ir kitų asmenų akivaizdoje ne tik pažeidė viešąją tvarką, bet ir pažemino nukentėjusiojo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusiajam yra pagrindas nuogąstauti, kad dėl šio įvykio ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas ar kitoks sveikatos sutrikimas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 500 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.283 str. 1 d.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti trisdešimt parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo, vykdant nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti iš K. J. tris šimtus šešiasdešimt šešis litus nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui V. G. naudai.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš K. J. penkis šimtus litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui V. G. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.