- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-1122-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13072-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- UAB „Alseleracija“, UAB „Akseleracija“
- Ieškovas
- Daugiabučių namų savininkų bendrijos „DNSB Kovo 11-osios 130A“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Svarbūs sprendimai“
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Alseleracija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187-877/2013 pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „DNSB Kovo 11-osios 130A“ ieškinį atsakovei UAB „Akseleracija“, trečiasis asmuo UAB „Svarbūs sprendimai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2799,94 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susitarimu gyvenamajame name Kovo 11-osios g. 130A, Kaune, buvo nuspręsta atlikti renovaciją, 2007-10-03 bendrijos narių visuotiniame susirinkime pritarta 2161598 Lt investicinio projekto sumai, taip pat buvo priimtas sprendimas savininkų lėšomis apmokėti pradinį įnašą - 5 procentus nuo investicinio projekto sumos, t. y. 108079,90 Lt, šis pradinis įnašas paskirstytas gyvenamojo namo patalpų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Atsakovė, būdama daugiabučiame name esančių administracinių, negyvenamųjų patalpų, kurių bendras plotas 239,61 kv. m., savininke, šias patalpas įsigijusi 2012-04-11 iš ankstesnės savininkės UAB „Svarbūs sprendimai“, nemokėjo priskaičiuotų įmokų už namo renovaciją, laikotarpiu nuo 2012-04-11 iki 2012-09-01 ir įsiskolino ieškovei 2319,33 Lt grąžintino kredito ir 480,61 Lt palūkanų, iš viso 2799,94 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 2799,94 Lt skolos, 6 (šešių) proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2799,94 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 384 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovė yra daugiabučiame gyvenamajame name adresu Kovo 11-osios g. 130A, Kaune, esančių administracinių patalpų, kurių unikalus Nr. 4400-0499-9644:9296, 239,61 kv. m. bendro ploto, savininkė nuo 2012-04-11, ieškovės - bendrijos 2007-03-19 ir 2007-10-03 susirinkimų sprendimai dėl renovacijos pagrįstumo, renovacijos darbų masto ir sudėties, reikalavimai dėl pradinio įnašo paskirstymo namo bendrasavininkams, mokesčių skaičiavimo tvarkos ankstesniais teismų sprendimais buvo pripažinti teisėtais, pagrįstais ir vykdytinais, be to, bendraturčių priimti sprendimai dėl renovacijos galioja visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat ir pastate esančių 239,61 kv. m. bendro ploto administracinių patalpų savininkei, privalančiai proporcingai savo daliai apmokėti priskaičiuotas įmokas už namo renovaciją (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), tačiau atsakovės nuomone, visi su pastato renovacija susijusių mokėjimų reikalavimai turi būti nukreipiami tiesiogiai UAB „Svarbūs sprendimai“, nes atsakovė įsigydama nuosavybėn administracines patalpas, su buvusia patalpų savininke UAB „Svarbūs sprendimai“ 2012-04-11 sudarė Susitarimą (b. l. 44), kuriuo visus kaštus ir išlaidas, susijusius su pastato, esančio Kovo 11-osios g. 130A, Kaune, renovacijos darbų ir susijusių mokėjimų apmokėjimu įsipareigojo padengti UAB „Svarbūs sprendimai“. Teismas, vertindamas tarp atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytą 2012-04-11 susitarimą kaip tariamą sandorį, nurodė, kad UAB „Svarbūs sprendimai“ realiai nevykdė nei Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų sumokėti ieškovei priskaičiuotas įmokas už namo renovaciją po Susitarimo sudarymo, nei mokėjo ieškovei įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7889-191/2012 priteistas įmokas už renovaciją laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2012-04-11, taip pat palūkanas ir kitus mokėjimus. Sprendė, kad tapus ginčo patalpų savininke, atsakovei kilo įstatyme nustatyta pareiga proporcingai savo daliai apmokėti Bendrijai (ieškovei) priskaičiuotas įmokas už namo renovaciją (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), be to, pagal CK 6.116 straipsnį, skolininkė (atsakovė) perkelti savo skolą kitam asmeniui (UAB „Svarbūs sprendimai“) galėjo tiktai tuo atveju, jeigu būtų kreipusis į kreditorę (ieškovę) ir gavusi jos sutikimą, tačiau dėl ieškovės sutikimo nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į ją nesikreipė ir sutikimo negavo, todėl atsakovei tenka ir visos neigiamos tokio įstatymų nesilaikymo pasekmės. Kadangi ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-418-199/2011; Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7889-191/2012) buvo nustatyta, kad Daugiabučių namų savininkų bendrija „DNSB Kovo 11-osios 130A“ teisingai skaičiuoja mokėtas sumas pagal bendrą patalpų plotą, t.y. 239,61 kv. m., todėl teismas pakartotinai šio klausimo nenagrinėjo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują, atmesti ieškinį arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 4.82 straipsnio 3 dalį vertindamas ieškovės 2007-03-19 ir 2007-10-03 visuotiniuose narių susirinkimuose priimtus sprendimus, kaip ieškovės patirtų išlaidų įrodymą. Teigia, kad atliktų namo renovacijos darbų išlaidų suma, proporcingai patalpų savininkui priklausančiam plotui, turi būtų priskinama patalpų savininkui iškart, kai bendriją tokias išlaidas patiria, todėl patalpų savininkas gali padengti visas jam tenkančias (priskirtas) išlaidas iškart ir nemokėti palūkanų bankui už tų išlaidų finansavimą arba naudotis bendrijos paimta paskola ir išlaidas dengti periodinis mokėjimais. Todėl teismas, nenustatęs patalpų savininkui tenkančios pastato renovacijos išlaidų dalies pagal faktiškai atliktus (priėmimo-perdavimo aktais bendrijai perduotus) renovacijos darbus, nepagrįstai priteisė periodinius mokėjimus, kurie neteisėtai ir nepagrįstai yra apskaičiuoti pagal susirinkimo protokole nurodytą investicinio projekto sumą. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino tarp atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytą 2012-04-11 susitarimą kaip tariamą sandorį, kuriuo neketinama sukurti jokių teisinių pasekmių, tačiau tuo pačiu teismas šio susitarimo nepripažino negaliojančiu, kaip tai numatyta CK 1.86 str. 1 d., 1.78 str. 2-3, 5 d., o jį kvalifikavo pagal CK 6.116 straipsnį kaip skolos perkėlimą pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį, kuri teismo nuomone neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų dėl kreditoriaus sutikimo nebuvimo. Apeliantės nuomone, tokios viena kitai prieštaraujančios teismo išvados (sandoris negali būti kartu ir tariamas (negaliojantis) ir kvalifikuotinas kaip skolos perėmimas) daro sprendimą prieštaringą dėl ko toks sprendimas negali būti teisėtas, išsamus ir pagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Teigia, kad pasirašius šį susitarimą, priešingai nei teigia teismas, neįvyko joks skolos perkėlimas, skola buvo ir liko trečiojo asmens vardu, o po antstolio 2012-04-11 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo jokios trečiojo asmens prievolės, kylančios iš atliktų renovacijos darbų, atsakovei neperėjo. Apeliantės nuomone, teismas visiškai nepagristai vertino 2012-04-11 susitarimą, kaip tariamą sandorį, kuris sudarytas neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių, nes būtent šis susitarimas buvo ta esminė aplinkybė atsakovei nusprendžiant perimti turtą už antstolio akte nurodytą 300.000 Lt kainą, kaip valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis), nustatanti daikto įsigijimo sąlygas, todėl teismo išvada, kad šiuo sandoriu nebuvo sukurtos jokios teisinės pasekmės, yra neteisinga. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai plečiamai aiškino CK 4.48 straipsnio 2 dalį ir padarė klaidingą išvadą, konstatuodamas, kad ankstesnio turto savininko neįvykdytos prievolės, kurios neužtikrintos daikto suvaržymu, pereina atsakovei pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį po daikto įsigijimo, todėl neteisėtai priteisė ieškovės reikalaujamas sumas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti galioti, priteisti iš atsakovės ieškovei 300 Lt už advokato teisinę pagalbą. Nurodo, nepagrįstas atsakovės argumentas, kad Bendrija renovacijos išlaidų nepatyrė ir neįrodė. Priešingai, byloje yra pateikti detalūs paskaičiavimai apie renovacijos investicijos dydį, valstybės dengiamą renovacijos kainą (1.077.084,75 Lt), Bendrijos mokėtiną sumą (1.077.084,75 Lt), nurodytas Bendrijos nuosavų lėšų dydis ir naudojamos paskolos suma, renovacijos įnašų paskirstymas kiekvienam butui ir patalpai, pateikta atliktų darbų aktų ir apmokėjimų suvestinę, informaciją apie dar neatliktų darbų vertę ir kt. (b. l. 53-59), Bendrija pateikė ir detalią atsakovei priskaičiuotų mokesčių suvestinę laikotarpiu nuo 2012-04-11 iki 2012-09-01 dienos (t.y. grąžintino už renovaciją kredito suma ir kredito palūkanų). Mano, kad teismas pagrįstai teisingai vertino teisingai vertino atsakovės ir trečiojo asmens 2012-04-11 sudarytą susitarimą, bei sistemiškai taikė ir aiškino CK 4.48 straipsnio 2 dalies ir 4.82 straipsnio nuostatas, ir teisingai nustatė, kad atsakovei, kaip naujam administracinių patalpų savininkui, atsiradus nuosavybės teisei nuo 2012-04-11 dienos, atsirado ir įstatyme numatyta pareiga proporcingai savo daliai apmokėti Bendrijai priskaičiuotas įmokas už namo renovaciją, t.y. atsirado įstatymu nustatyta prievolė, kurioje Bendrija yra kreditorius, o patalpų savininkas (atsakovė) yra skolininkas (CK 6.1, 6.2, 4.82 str.3 d., 4.48 str. 2 d.).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Svarbūs sprendimai“ sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad visi su ginčo patalpų atliktais renovacijos darbais susiję mokėjimai turėjo būti nukreipiami tiesiogiai trečiajam asmeniui, kadangi UAB „Akseleracija", įsigydama patalpas iš UAB „Svarbūs sprendimai", kartu pasirašė ir 2012-04-11 susitarimą, kuriuo visi mokėjimai už atliktus renovacijos darbus tenka buvusiam patalpų savininkui - trečiajam asmeniui UAB „Svarbūs sprendimai". Sis susitarimas buvo pasirašytas dėl tos priežasties, kad patalpų įsigijimo metu tarp ieškovės ir trečiojo asmens vyko teisminiai ginčai dėl už renovaciją mokėtinų sumų, o atsakovė, kaip pirkėjas, siekė patalpas įsigyti už konkrečią, galutinę jai iš anksto žinomą mokėtiną kainą, kuri būtų nepriklausoma nuo minėtų ginčų baigties. Teigia, kad pasirašius ši susitarimą, skolos perkėlimas neįvyko, skola buvo ir liko trečiojo asmens UAB „Svarbūs sprendimai" vardu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, priimdamas sprendimą atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, reikšmingas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendraturčių) pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, priimdamas sprendimą nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose, dėl ko laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl daugiabučio namo negyvenamųjų patalpų savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti.
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai bendrosios nuosavybės teisėje yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei UAB „Akseleracija“ nuosavybės teise priklauso negyvenamosios, bendro 239,61 kv. m ploto administracinės patalpos, esančios daugiabučiame name, adresu Kovo 11-osios g., 130A, Kaune. Minėtos patalpos atsakovei nuosavybės teise priklauso nuo 2012 m. balandžio 11 d. Ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „DNSB Kovo 11-osios 130A“ kreipusis į teismą dėl skolos, kurią sudaro priskaičiuotos įmokos už namo renovaciją, iš atsakovės priteisimo, atsakovė neigia savo pareigą mokėti prašomas priteisti sumas nurodydama, jog įsipareigojimus apmokėti su namo renovacija susijusius kaštus 2012-04-11 susitarimo pagrindo prisiėmė ankstesnė patalpų savininkė, be to apeliaciniame skunde teigia, kad atliktų namo renovacijos darbų išlaidų suma, proporcingai patalpų savininkui priklausančiam plotui, turi būti priskiriama patalpų savininkui iškart, kai bendrija tokias išlaidas patiria, o ne apskaičiuojama pagal susirinkimo protokole nurodytą investicinio projekto sumą.
Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsigijusi negyvenamąsias patalpas daugiabučiame name, pagal CK 4.72 straipsnį, ieškovė tapo šio gyvenamojo namo bendraturte, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės dalyve. CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Klausimai susiję su bendro turto išlaikymu priklauso bendrijos narių susirinkimo kompetencijai (DNSBĮ 3, 20 straipsniai, CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijos „DNSB Kovo 11-osios 130A“ 2007-03-19 narių visuotiniame susirinkime pristačius daugiabučio namo renovacijos investicinį projektą, priimtas sprendimas atlikti namo renovaciją, taip pat buvo nutarta grąžintiną paskolos sumą renovacijai paskirstyti kiekvienam butui ir negyvenamųjų patalpų savininkams proporcingai pagal šildomą plotą. 2007 m. spalio 3 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo priimtas nutarimas atlikti pakoreguotame investiciniame projekte numatytus darbus ir pritarti pakoreguotai investicinio projekto 2161598 Lt sumai, tai pat buvo nutarta savininkų lėšomis apmokėti pradinį įnašą - 5 procentus nuo pakoreguoto investicinio projekto sumos, t. y. 108079,90 Lt, pakoreguoti investicinio projekto paskolos sumą – 972719 Lt. Dėl minėtų bendrijos sprendimų vyko teisminiai ginčai, teismų procesiniai sprendimai, kuriais bendrijos nutarimai buvo pripažinti teisėtais, yra įsiteisėję. Bendrijos nutarimai buto ir kitų patalpų savininką įpareigoja apmokėti proporcingai savo turimai daliai išlaidas, dėl kurių buto ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo nepriklausomai nuo tokio asmens narystės bendrijoje. Savo ruožtu bendrijos nutarimai (sprendimai) negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus CK ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Bendrijos narių susirinkimo nutarimai (sprendimai), minėta, galioja tiek bendrijos nariams, tiek nesantiems bendrijos nariais butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo nuosavybės įsigijimo momento. Iš nurodytų teisės normų reikalavimų darytina išvada, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti bendro turto išlaikyme ir privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
Byloje nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Svarbūs sprendimai“ 2012-04-11 sudarė susitarimą (b. l. 44), kurio pagrindu susitarė, kad visi reikalavimai, susiję su pastato, esančio Kaune, Kovo 11-osios g. 130A, renovacijos ir su ja susijusių mokėjimų apmokėjimu, būtu nukreipiami tiesiogiai į UAB „Svarbūs sprendimai“.
Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog ieškovė nėra minėtos sutarties šalis, tuo tarpu susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, yra privalomas šalims ir jo būtina laikytis. Minėtame susitarime, kuriuo atsakovė neigia savo pareigą mokėti išlaidas, susijusias su jai priklausančio turto išlaikymu, nustatytas trečiojo asmens – buvusio administracinių patalpų savininko įsipareigojimas apmokėti išlaidas, susijusias su perleisto turto išlaikymu patalpas įsigijusiam asmeniui. Pagal minėto susitarimo sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad tarp buvusios patalpų savininkės ir bendrijos vyko teisminis ginčas, atsakovė įgijo teisę reikalauti, kad buvęs patalpų savininkas apmokėtų visus kaštus ir išlaidas, susijusias su turto išlaikymu. Minėtame susitarime nėra išreikšta valia, kad apeliantės skola ieškovei, kuri susidarė atsakovei įgijus nuosavybės teises į ginčo turtą, sutinkant kreditoriui, perkeliama trečiajam asmeniui ir pastarasis perima šią skolą, o apeliantė atleidžiama nuo prievolės ieškovui vykdymo. Apeliantė, turėdama ketinimą, kad trečiojo asmens lėšomis būtų dengiama jos skola ieškovei, o ji nuo prievolės ieškovei būtų šio atleista, visų pirma turėjo išsiaiškinti ieškovės valią bei ketinimus ir, jiems (šalių valiai bei ketinimams) sutapus, privalėjo atitinkamai įforminti suderintą valią, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti iš to kylančius teisinius padarinius. Akivaizdu, kad kreditoriaus interesas yra gauti prievolės įvykdymą. Jį gali pateikti tiek skolininkas, tiek kitas asmuo. Kreditoriaus elgesio variantas, kai skolininkas nėra atleidžiamas nuo prievolės, tačiau kartu sutinkama prievolės įvykdymą priimti iš kito asmens, nedraudžiamas. Šios bylos atveju apeliantei teigiant apie atitinkamo turinio jos ir ieškovės suderintos valios egzistavimą, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga teko apeliantei. Šaliai, kuriai tenka atitinkamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, jų neįrodžius, teismas turi teisę konstatuoti, kad tos faktinės aplinkybės neįrodytos, neegzistuoja.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės pateikia savo nuomonę dėl sutarties aiškinimo, atitinkamų įrodymų vertinimo, šalių teisinių santykių kvalifikavimo, tačiau nepagrindžia teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutartį, vertindamas įrodymus, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, būtų pažeidęs teisės normas, netinkamai jas taikęs, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Nesant pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovei priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Akseleracija“ (kodas 302758089) ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „DNSB Kovo 11-osios 130A“ (kodas 300573241) 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.