- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- T-492-610/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01479-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nuteistasis
- D. Z.
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. Z. patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) priimtu 2016-09-15 nutarimu Nr. 81/04-1005 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. Z. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 157 str. 2 d. 2 p., teismui siūloma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 75 str. 2 d. 6 p., 7 p., 10 p., nustatyti įpareigojimus. Nutarime nurodyta, jog nuteistasis D. Z. teistas 2014-02-27 Klaipėdos miesto aplinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 242 str. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2013-12-23 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 4 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 3 mėnesiai ir 24 dienos.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė V.Sakalauskienė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokurorė nurodė, kad nuteistasis anksčiau teistas 10 kartų, šis teistumas 11-tas. Padaryti nusikaltimai, didelis teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi D. Z. nusikalstamo elgesio padariniai. Pats nuteistasis teigia, jog nusikaltimas yra susijęs su finansine motyvacija, bei apsvaigimu nuo alkoholio. Savo reikmėms piniginių lėšų užsidirbdavo pats dirbdamas nelegalius darbus, dalį pinigų gaudavo nusikalstamu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma nusikaltimų susiję su vagystėmis, bei įvairiarūšėmis nusikalstamomis veikomis, galima teigti, kad D. Z. dažnai pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotino nusikalstamumo riziką. Anksčiau nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis dėl pareikšto pasitikėjimo išvadų nepadarė ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Be to, D. Z. nusikalstamo elgesio rizika nors ir pamažėjo, tačiau išliko vidutinė – 84 balai.
Atsiliepimas
Nuteistasis pateikė atsiliepimą dėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros skundo, kuriuo prašo prokurorės skundo netenkinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą. BVK 157 str. nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis teistas 11 kartų. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau jis dėl pareikšto pasitikėjimo išvadų nepadarė ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 4 metus 10 mėnesių, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis, atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė (1 metai 3 mėnesiai ir 24 dienos). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Pripažintina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, lankė „Anoniminių alkoholikų“ užsiėmimus, dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, 2 kartus skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, gautas atsakymas iš sesers, kad bus priimtas gyventi. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo D. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per 2 metų laikotarpį sumažėjo labai nedaug (nuo 93 balų iki 84 balų), tačiau ir toliau išlieka vidutinė, savo skaičiumi netgi artima aukštai. Jis teistas jau 11 kartų ir visada už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis D. Z. dažnai pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis, norėdamas gauti pinigų eina vogti, o ne dirbti, galima teigti, kad nuteistasis linkęs elgtis nerūpestingai, rizikingai. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, šiuo metu nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dydį ir nedidelį jos sumažėjimą per dvejų metų laikotarpį, nėra pagrindo spręsti, kad daroma pažanga, leidžianti spręsti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ir Komisija nebuvo vieninga sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, 2 Komisijos nariai balsavo „prieš“ ir 3 nariai „už“.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
BPK 360 straipsnio 4 dalis numato, kokius sprendimus, išnagrinėjęs prokuroro skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą; patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo; patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas. Šiuo atveju, Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, privalėjo nurodyti, kodėl, jos manymu, Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas. Tuo tarpu prokurorė skunde nurodė argumentus kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam D. Z. lygtinį paleidimą, kuriuos turėjo pateikti ne skunde dėl Komisijos nutarimo, bet atsiliepime pareikšdama savo poziciją dėl nagrinėjamo klausimo (tokia praktika formuojama ir Kauno apygardos teismo byloje 1S-798-493/2016, 2016 06 22 nutartimi).
Kadangi Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti, nėra pagrindo jo keisti (pvz. skirti kitus įpareigojimus ar padaryti kitokio pobūdžio pakeitimus), prokurorės V.Sakalauskienės skundas atmetamas, Komisijos nutarimas netvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. ir baudžiamojo proceso kodekso 360 str., teismas,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-15 nutarimą Nr.81/04-1005 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. Z..
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Vilmos Sakalauskienės skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarties kopijas siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės PN.