- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-102-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01127-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- S. P., R. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovams S. P., R. P. dėl nuosavybės teisių gynimo bei ieškovo Z. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 sprendimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė įpareigoti atsakovus S. P. ir R. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo savo jėgomis ir lėšomis, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, nugriauti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytu terminu to nepadarius, leisti tą padaryti ieškovo pasirinktam antstoliui atsakovų sąskaita ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-12-10 pirkimo–pardavimo sutartimi iš AB „Palangos rugelis“ įsigijo dalį poilsio patalpų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisę įgijo į 11,46 kv. m patalpą, pažymėtą indeksu 1-56, 83,49 kv. m patalpą, pažymėtą indeksu 1-28, 2,39 kv. m patalpą, pažymėtą indeksu 1-29, ir 6/60 dalis 45,88 kv. m patalpos, pažymėtos indeksu 1-11. Po minėto sandorio sudarymo, padalijus minėtas patalpas, suformuotos tokios patalpos: negyvenamoji patalpa – sandėliavimo patalpa 1-45 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-11, 1-12, 1-13, 1-16, 1-24, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei negyvenamoji patalpa – Poilsio patalpa 1-49, 1-53, 1-56 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-12, 1-13, 1-16, 1-24, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 2004 metus atsakovai be ieškovo sutikimo tuščioje ertmėje tarp 1-ojo aukšto konstrukcijų ir prie ieškovui kartu su kitais bendraturčiais dalinės nuosavybės teise priklausančių namo sienų iki 2008-11-17 pasistatė naujas poilsio patalpas, kurios buvo pripažintos tinkamomis naudotis aktu Nr. 199, o 2008-12-11 atsakovams į 60,77 kv. m ploto pastatytas patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota nuosavybės teisė. Atsakovai naujo daikto sukūrimu pažeidė ieškovo teises, t. y. užmūrijo langą, buvusį patalpoje 1-56, dėl to patalpa netinkama poilsiui, sumažėjo jos piniginė vertė, buvo priverstas keisti jos paskirtį į sandėliavimo, taip pat atsakovai ne tik panaikino įėjimą į patalpą 1-29 (2,39 kv. m ploto), bet ją paėmė iš ieškovo, sumūrydami plytų sieną pagal vidinę patalpos sieną. Atsakovai prie bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir kitiems bendraturčiams priklausančių pastato konstrukcijų primūrijo naujas sienas, sukurdami naujas patalpas, kurios vėliau buvo įregistruotos atsakovams nuosavybės teise. Atsakovai pažeidė ieškovo teises, nes statybai negautas ieškovo, kaip pastato bendraturčio ir dalies žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, nuomininko, sutikimas. Statybos leidimas išduotas tik 2006-07-26, tačiau prieš gaunant statybos leidimą, atsakovai negavo rašytinio ieškovo sutikimo statybai. 2001-08-01 atsakovų sutartis su AB „Palangos rugelis“ nėra nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, ji nesuteikė atsakovams teisės atlikti statybos darbus, o jei suteikė, tai statyba turėjo būti atliekama tik gavus ieškovo sutikimą. Statinio rekonstrukcija buvo atliekama iki 2006 m. statybos leidimo išdavimo, tai duoda pagrindą manyti, jog buvo vykdoma neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2012-08-13 sprendimu ieškinį atmetė iš ieškovo atsakovams priteisė po 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei 50,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nurodė, kad AB „Palangos rugelis“ jau buvo parengęs rekonstrukcijos projektą, ir nors negavęs institucijų pritarimo, pradėjęs ginčo patalpų rekonstrukcijos darbus iki ieškovui įsigyjant savo patalpas – pastatyta mūrinė sienelė, užmūrytas langas patalpoje 1-56, todėl rekonstruojamos ginčo patalpos nebegalėjo būti laikomos daugiabučio namo bendro naudojimo objektu, todėl ieškovo sutikimo statybą leidžiantiems dokumentams gauti atsakovai neprivalėjo. Teismas ieškovo motyvus, kad atsakovai savavališkai užmūrijo langą patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-56, bei užmūrydami stiklines duris, neteisėtai užėmė 2,39 kv. m patalpą, pažymėtą indeksu 1-29, atmetė kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad ieškovas perkamas patalpas apžiūrėjo, savo pažeistas teises pradėjo ginti praėjus daugiau nei trejiems metams po to, kai naujo daikto sukūrimas išviešintas atsakovams įregistravus nuosavybės teisę į ginčo patalpas, todėl pripažino, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais pritarė faktui, kad ginčo patalpoje yra užmūryta lango anga. Pridūrė, kad atsakovai ieškovo teiginiams, kad rekonstrukcijos metu užimta jam priklausanti 2,39 kv. m patalpa, plane pažymėta indeksu 1-29, neprieštaravo, paaiškino, kad ši aplinkybė paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovui pasiūlė kompensaciją už minėtą patalpą, tačiau ieškovas reiškė reikalavimą nugriauti visas ginčo patalpas. Teismo nuomone, ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas ir jo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos ieškovui padaryto pažeidimo mastui, nepagrįstai pažeistų atsakovų teisėtus lūkesčius, kuriuos jie įgijo dar 2001-08-01 sudaryto susitarimo pagrindu, vėliau 2006 m. gaudami statybos leidimą ir 2008 m. įregistruodami nuosavybės teisę į rekonstruotas patalpas, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į teisės aktų, reglamentuojančių statinio projektavimą ir leidimų rekonstruoti išdavimą, nustatytus reikalavimus bei faktinius bylos duomenis. Pažymi, kad teismo nurodytas techninis projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, apeliantės nuomone, šis projektas galėtų būti vertinamas kaip projekto eskizas ir nelaikytinas rekonstrukcijos projektu. Paaiškina, kad atsakovai tik 2006-06-23 gavo projektavimo technines sąlygas, o patalpų techninį projektą parengė prieš gaudami statybos leidimą. Teigia, kad teisiškai nereikšmingas yra kai kurių rekonstrukcijos darbų atlikimas, kadangi jie buvo atliekami neturint leidimo rekonstruoti, t. y. neteisėtai. Paaiškina, kad savavališkas lango užmūrijimas pats savaime pažeidžia ieškovo teises, o vien ta aplinkybė, kad ieškovas pakeitė patalpos paskirtį, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovų veiksmus teisėtus. Pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad pagrindiniai rekonstrukcijos darbai įrengiant patalpas atlikti 2004 m. ir vėliau, kai ieškovas buvo patalpų savininkas, todėl buvo būtinas apelianto sutikimas. Teigia, kad leidimas statybai išduotas neteisėtai. Atsakovų pastatytų patalpų vietoje buvo tuščia erdvė tarp namo pagrindinių konstrukcijų – išorinių sienų, 1-ojo ir 2-ojo aukštų perdangų. Neginčytina, kad vienų iš šių konstrukcijų bendraturčių yra ieškovas, todėl atsakovai panaudoję šias pagrindines namo konstrukcijas patalpų įrengimui be ieškovo sutikimo, pažeidė jo teises. Be to, atsakovai patalpų įrengimui panaudojo, t. y. užėmė įrengtų patalpų ploto žemės sklypą, šiam veiksmui taip pat buvo būtinas ieškovo sutikimas. AB „Palangos rugelis“ neturėjo nustatyta tvarka parengtos ir patvirtintos projektinės dokumentacijos, išduoto leidimo atlikti rekonstrukciją, bendraturčių sutikimo bei kitų dokumentų, todėl ieškovo pasirinktas savo pažeistų teisių gynimo būdas yra pagrįstas ir nepažeidžia teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principų.
Atsakovai atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Palangos miesto apylinkės teismo
2012-08-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovo motyvai dėl rekonstrukcijos projekto neatitikimo yra nepagrįsti. Ieškovas įsigydamas bendro naudojimo patalpas žinojo apie sudarytą sutartį, pradėtus rekonstrukcijos darbus ir užmūrytą langą. Savo reikalavimams pagrįsti pateikė nebegaliojančią valstybinės žemės nuomos sutartį, tokiu būdu siekdamas suklaidinti teismą. Teigia, kad ieškovo pasirinktas savo teisių gynimo būdas yra neproporcingas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas prašo nugriauti visas atsakovų patalpas po rekonstrukcijos, pažymėtas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.125). Šios patalpos buvo sukurtos rekonstrukcijos būdu, išduodant statybos leidimą (t.1, b.l.71) ir jos buvo perduotos pripažinimo tinkamomis naudoti aktu 2008-11-17 (t.1, b.l.72). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 yra išaiškintas įrodinėjimo dalykas tokios kategorijos bylose. Ieškovas, prašydamas nugriauti visas atsakovų patalpas, turi prašyti teismą pripažinti atsakovų rekonstrukciją neteisėta. Tik įrodžius, jog atsakovų statyba – rekonstrukcija buvo neteisėta, galima pritaikyti CK 4.103 str. tos redakcijos, kuri galiojo šių patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti akto sudarymo metu, numatytas pasekmes. Ginčo statinių statybos teisėtumas turi būti vertinamas pagal jų statybos metu galiojusius norminius statybos teisės aktus. Šį ieškinį ieškovas grindžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimais, atsakovų rekonstrukcija buvo įvykdyta išduodant statybos leidimą, todėl šios kategorijos bylose trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje būtina įtraukti Palangos savivaldybę kaip instituciją, išdavusią statybos leidimą (t.1, b.l.71), bei instituciją, sudariusią patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti aktą (CPK 47 str.).
Šalies argumentai
Be to, Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jo teisės pažeidžiamos patalpos, pažymėtos indeksu 1-29, paėmimu. Šią patalpą ieškovas įsigijo 2002-12-09 sutartimi (t.1, b.l. 8), iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad šioje patalpoje iki šalių patalpų rekonstrukcijos buvo stiklinės durys (t.1, b.l.105, 163). Atsakovai pripažįsta faktą, kad 1-29 indeksu pažymėta patalpa per klaidą pateko jų nuosavybėn ir pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nustatė. Be to, ieškovas nurodė savo teisių pažeidimą – atsakovai patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-56 užmūrijo langą, dėl to jis buvo priverstas įregistruojant šią patalpą 2004-11-04 (t.1, b.l.20) keisti jos paskirtį. Remiantis patalpos kadastro duomenimis (t.1, b.l.40) įrodyta, kad ši patalpa 2004-11-04 įregistruota kaip sanitarinis mazgas. Todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo ieškinį privalėjo per ieškinio trūkumų šalinimo institutą įpareigoti ieškovą patikslinti, iki kokios konkrečios ribos jis prašo nugriauti atsakovų patalpas tam, kad būtų jam grąžinta patalpa, pažymėta indeksu 1-29, ir atstatytas langas patalpoje, pažymėtoje 1-56. Akivaizdu, kad teismas privalėjo aiškintis ieškovo teisių pažeidimų konkrečią apimtį, nes ieškinio dalykas yra suformuluotas netiksliai, kadangi ieškovas prašo nugriauti visą atsakovų nuosavybę, neprašydamas teismo pripažinti atsakovų statybą-rekonstrukciją neteisėta. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Tačiau pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tačiau jeigu toks materialinis teisinis reikalavimas teismui yra neaiškus, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatytą CPK 115, 135, 138 str. Šioje byloje ieškovas turi patikslinti, ar jis reiškia negatorinį ieškinį ir prašo teismo pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu – patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-56, ir vindikacinį ieškinį – grąžinti jam patalpą, pažymėtą indeksu 1-29, 2002-12-09 pirkimo-pardavimo sutartyje, ar prašo pripažinti atsakovų rekonstrukciją neteisėta. Šis vindikacinis reikalavimas yra susijęs tik su atsakovų patalpų dalies griovimu, todėl būtina nustatyti, kokią konkrečią atsakovo patalpų dalį po ginčo rekonstrukcijos ieškovas prašo griauti. Ieškinio pagrindas ir dalykas įrodo, kad reikalavimas šioje byloje reiškiamas CK 4.103 str. 2 d. pagrindu. 2010-07-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. Be to, šioje byloje būtina nustatyti, ar ieškovo patalpa, pažymėta indeksu 1-29, buvo įtraukta į atsakovų rekonstrukcijos projektą ar be projekto prijungta prie atsakovų patalpų. Būtina nustatyti, ar atsakovų statybos dalis dėl ieškovo 1-29 patalpos yra savavališka statyba, ar kad atsakovai nesilaikė rekonstrukcijos projekto. Tokių pakankamų įrodymų byloje nėra. Pateikus tokius įrodymus, įtraukus į bylą statybos leidimą išdavusią instituciją - Palangos m. savivaldybę, bus nustatyta, ar statybos leidimas atsakovams buvo išduotas ir dėl ieškovo patalpos 1-29. Remiantis surinktais bylos įrodymais negalima padaryti išvados, kuri ginčo rekonstrukcijos dalis yra neteisėta: ar visa rekonstrukcija, ar tik jos dalis, viršijusi projekto sprendinius, ar projektas apėmė ir ieškovo patalpą 1-29, todėl byloje būtina nustatyti, ar ieškovo patalpa 1-29, pažymėta plane (t.1, b.l.52), pateko į atsakovų rekonstrukcijos projektą ( t.1, 103). Byloje turi būti teisiškai įvertintas projektuotojo veiksmas. Jeigu bus nustatyta, kad ieškovo patalpa pateko į atsakovų rekonstrukcijos projektą, būtina spręsti projektuotojų įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimą. Jeigu ieškovo patalpa 1-29 nebuvo įtraukta į atsakovų rekonstrukcijos projektą, būtina spręsti atsakovų rekonstrukcijos techninio prižiūrėtojo įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu klausimą, nes atsakovai turės teisę ateityje reikšti ieškinį dėl galimos žalos atlyginimo paminėtiems asmenims (CPK 47 str.).
Atsiliepimas
Todėl byloje nustatytas ir absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2d. 2p.) bei neatskleista bylos esmė(CPK 327 str. 1d.2p.), todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str.1d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.