Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. S. skundą dėl notarės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

J. S. padavė skundą, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarę A. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodė, kad notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą L. K. po jo žmonos mirties nesant kitų paveldėtojų pareiškimo apie jų valią.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi skundą dėl notarės veiksmų atsisakė priimti. Teismas iš skundo turinio nustatė, kad yra skundžiamas notarės 2018-01-12 raštas, kuriuo notarė atidėjo notarinio veiksmo – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – atlikimą vėlesniam laikui tikslu gauti papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus šio klausimo sprendimui. Nurodė, kad teismas negali įpareigoti notarą vykdyti jam tenkančias funkcijas, teismas gali peržiūrėti atliktų veiksmų teisėtumą. Iš pareiškimo turinio matyti, kad nėra jokio raštiško notaro atsisakymo atlikti veiksmą, kuris galėtų būti apskundimo objektu CPK 511 straipsnio normos turinio prasme. Pareiškėja turi sulaukti notarinio veiksmo atlikimo, o tada, jei manys, jog yra pagrindas nesutikti, skųsti notarinį veiksmą teismui. Teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Pareiškėja padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties. Atskirojo skundo argumentai:Nesutiko su teismo padaryta išvada, kad notarės atsakymas į pareiškėjos prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą vertintinas ne kaip atsisakymas atlikti notarinį veiksmą. Notarė, teigdama, kad paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas tik gavus pareiškimus dėl kitų įpėdinių valios, tuo pačiu išreiškė savo nuostatą, jog kitu atveju paveldėjimo teisės liudijimo ji neišduos. Taigi notarė vietoj konkretaus veiksmo (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo arba raštiško atsisakymo jį išduoti), išdėstė raštu neteisėtą reikalavimą pateikti perteklinius dokumentus. CPK 511 straipsnis neįtvirtina ribojimo skųsti tokį notaro veiksmą, kuris neišreikštas raštu. Todėl žodžiu ar neveikimu išreikštas atsisakymas atlikti notarinį veiksmą gali būti skundžiamas XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).Byloje spręstina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme.Remiantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja kreipėsi į notarę A. P. su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą L. K., o notarė pateikė 2018-01-12 atsakymą, kuriame, pareiškėjos tvirtinimu, išreikštas atsisakymas atlikti notarinį veiksmą. Apeliantė remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, pagal kurį Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje užfiksuota nuostata, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu, lemia išvadą, jog teisme gali būti skundžiamas ir toks atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, kuris nėra išreikštas materialiąja forma – raštu, bet kuris aiškiai parodo notaro nuostatą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, ir tokia nuostata gali būti išreikšta tiek žodžiu, tiek neveikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-419/2007). Tačiau šiuo atveju apeliantės nurodoma teismo nutartis priimta byloje, kurioje faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos.Kaip matyti iš notarės 2018-01-12 rašto, jame nurodyta, kad biuras nėra gavęs pareiškimų dėl kitų įpėdinių valios, dėl ko notarė Notariato įstatymo 29 straipsnio pagrindu nutarė atidėti notarinių veiksmų atlikimą iki bus gauti reikalingi duomenys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarinių veiksmų atidėjimas, siekiant klausimo išnagrinėjimui surinkti visą reikiamą informaciją, negali būti traktuojamas kaip atsisakymas išreikštas notarės neveikimu ar atsisakymas atlikti prašomą notarinį veiksmą. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytas notarės raštas dėl procesinių veiksmų atidėjimo negali būti apskundimo objektu remiantis CPK 511 straipsniu, dėl ko pagrįstai skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į aptartą, pirmosios instancijos teismo tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas. Dėl nurodyto ginčijama teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.