- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- A18.-6-272/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00250-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Irena Stefanovič (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. B.
- Institucija
- VA VPK Trakų rajono PK Reagavimo skyrius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Irena Stefanovič
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. B., jo atstovei advokatei D. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (-), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 506 str. 4 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 8 d. 00.05 val. Plomėnų kaime, Trakų r. sav., būdamas girtas, pagal gautą iškvietimą atvykusiems pareigūnams trukdė atlikti savo darbą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti policijos darbui, nesakė savo asmens duomenų, policijos reikalavimu nėjo į policijos automobilį, todėl panaudojus fizinę jėgą ir specialiąsias priemones – antrankius asmuo buvo sulaikytas. Tokiais savo veiksmais O. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 506 str. 4 d.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. B. savo kaltės nepripažino ir prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu (toliau – ir Protokolas) nesutinka, kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2019-09-07 Trakų rajone, Trakų sen., Plomėnų kaime minėjo draugo G. T., sodybos šeimininko, išlydėjimą į kariuomenės bazinius 3 mėnesių kursus. Vakarėlis prasidėjo apie 19 val., susirinko apie 12 asmenų, vėliau dalis žmonių išvyko, kadangi buvo su mažamečiais vaikais, ir apie 24 val. liko maždaug 8 asmenys, vakaro metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, jis pats (O. B.) gėrė tik sausą vyną, per vakarą išgėrė apie 1 l vyno, buvo neblaivus, bet atsižvelgiant į jo kūno sudėjimą jis tikrai nebuvo girtas, gerai atsimena visas įvykio aplinkybes. Vakarėlyje taip pat dalyvavo ir jam nepažįstami asmenys, t. y. sodybos savininko G. T. brolio draugas Estijos pilietis S. K.. Šis asmuo vartojo stipresnius alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę. Maždaug po 23 val. visi po truputį pradėjo skirstytis, tačiau pamatė, kad minėtas Estijos pilietis sėdo už savo automobilio BMW vairo ir ketino važiuoti. Tai pamatę vakarėlio dalyviai priėjo prie automobilio ir ištraukę raktelius neleido minėtam asmeniui išvažiuoti. Dėl to šis asmuo labai supyko ir viskas išsirutuliojo į konfliktą. Estijos pilietis kažkam paskambino, ir pakankamai greitai į sodybą atvažiavo kitas automobilis, iš kuriuo išlipo du asmenys, vienas jų buvo su chalatu ir turėjo šaunamąjį ginklą. Todėl G. T. pusbrolis Ž. T. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi vakarėlio dalyviams buvo grasinama šaunamuoju ginklu. Po kelių minučių atvyko policijos ekipažas iš Vilniaus, atvyko policijos pareigūnai A. J. ir A. S.. Kadangi atvykę du asmenys suprato, kad tuoj atvyks policija, jie pasišalino dar iki pareigūnų atvykimo. Atvykę pareigūnai pradėjo ieškoti šaunamojo ginklo Estijos piliečio automobilyje, tada jis (O. B.) pareigūnams pasakė, kad šaunamojo ginklo savininkai pasišalino kartu su ginklu. Tuo metu vienas iš kompanijos narių V. U. kumščiu trenkė Estijos piliečiui ir prasidėjo konfliktas, tai įvyko prie dviejų atvykusių policijos pareigūnų. Po to prie konflikto prisijungė G. T., kuris pradėjo konfliktuoti su Estijos piliečiu. Iš esmės agresyvūs buvo trys asmenys - G. T., V. U. ir Estijos pilietis S. K.. Policijos pareigūnai panaudojo spec. priemones – ašarines dujas, o jis (O. B.), priėjęs prie G. T., jį pradėjo raminti, apkabinęs už rankų. Jis (O. B.) bandė policijos pareigūnams paaiškinti visą situaciją, su visais bendravo geranoriškai ir į konfliktą pats nesivėlė, buvo nekonfliktiškas, tą matė ir atvykę policijos pareigūnai. Atvykusiems Vilniaus pareigūnams jis (O. B.) pasakė savo vardą, pavardę, tą jie įrašė ir savo tarnybiniuose pranešimuose. Tas taip pat matoma vaizdo medžiagoje. Vėliau atvyko dar du policijos ekipažai - antrieji atvyko A. Z. ir A. D., kelių minučių bėgyje atvyko ir trečiasis policijos ekipažas. Atvykus policijai, konfliktas jau buvo aprimęs. Paaiškino, kad policijos pareigūną A. Z. pažįsta asmeniškai, su juo sveikinasi gatvėje, kadangi abu yra trakiškiai. Tuomet pareigūnas A. D. pareikalavo prisistatyti, jis (O. B.) jam atsakė, kad jis jau prisistatė kitiems pareigūnams, o be to, jį pažįsta jų kolega A. Z., todėl prisistatyti pakartotinai nematė prasmės, galbūt kažkiek įtakos turėjo ir asmeninė ambicija, nes pats A. D. demonstravo savo kaip pareigūno viršenybę, neprisistatė. A. D. pasakė, jog prisistatys tada, kai šis pristatys kaip pareigūnas, kaip tai numatyta teisės aktuose. Tada pats paprašė prisistatyti pareigūno A. D.. Šis prisistatyti žodžiu atsisakė, tada jis (O. B.) paprašė jo parodyti tarnybinį pažymėjimą. A. D. per daugiau nei ištiestos rankos atstumą parodė A4 formato popieriaus lapą, kuriame jis negalėjo nieko įskaityti, kadangi lauke buvo tamsu, ta vieta buvo apšviesta tik policijos automobilio žibintų šviesomis. A. D. su kitu pareigūnu, E. Č., nuvedė jį prie tarnybinio automobilio ir uždėjo antrankius, viską darė A. D., E. Č. tik klausė vyresnio pareigūno komandų. Jis nesipriešino policijos pareigūnams, nesuprato kodėl jam buvo uždėti antrankiai. Kai jis (O. B.) paklausė, kam reikalingi antrankiai, atsakymo nesulaukė. Tuomet jį įsodino į automobilyje esančią laikino sulaikymo kamerą. Apie 15-20 min. praleido policijos automobilio kameroje, kol iš lauko pusės duris atidarė A. D. ir A. Z.. A. Z. pasakė: „Prisistatyk, nes jei to nepadarysi, bus forminamas protokolas už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą.“. Jis jam atsakė: „Taigi tu pažįsti mane.“. Jis (O. B.) manė, jog viską įrašinėja policijos automobiliuose esančios vaizdo kameros, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, vaizdo irašų nebeliko. A. D. paklausė jo (O. B.) gimimo datos. Kadangi jis suprato, kad „čia rimti reikalai“, prisistatė, pasakė savo gimimo datą. Jam surašė protokolą. Po to jis buvo paleistas, jam buvo nuimti antrankiai. Po protokolu jis pasirašė, prieš tai su juo susipažinęs, bet aiškiai nurodė ir parašė protokole, kad su pažeidimu nesutinka ir visus paaiškinimus duos teisme. Papildomai paaiškino, jog vykdė visus pareigūnų nurodymus, išskyrus A. D. reikalavimą prisistatyti, nes jau prieš tai buvo prisistatęs Vilniaus pareigūnams. Mano, kad jis šiam pareigūnui (A. D.) nepatiko iš karto, kai tik pasakė: „Vyrai, ne čia ieškote ginklo, nes jis išvažiavęs.“.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. Z. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėju. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta kaip Trakų gyventoją. Asmeninių santykių su juo neturi. Parodė, kad pernai, rudenį, tikslios datos neprisimena, gavo iškvietimą, jog Plomėnų kaime, Trakų rajone Vilniaus patrulių ekipažui reikalinga pagalba, tikslesnė informacija nebuvo pateikta. Tą dieną jis dirbo su kolega A. D.. Nuvykus į vietą, ten jau buvo Vilniaus pareigūnų ekipažas. Greitai atvyko ir dar vienas Trakų policijos ekipažas, kuriame dirbo E. B. ir E. Č.. Buvo apie 22.00 val., tikslios valandos neprisimena. Jiems atvykus, jau pagalba nebuvo reikalinga. Pamatė kelis incidento dalyvius, gal kokius 5 asmenis. Vilniečiai pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes. Tuo metu O. B., būdamas akivaizdžiai neblaivus, kišosi į pareigūnų pokalbį. Jam buvo paaiškinta, kad netrukdytų dirbti pareigūnams. Pareigūnas A. D. paprašė jo prisistatyti, jis pradžioje atsisakė, bet vėliau sutiko pasakyti savo duomenis. Kaip paaiškino Vilniaus ekipažo pareigūnai, jie panaudojo ir spec. priemones – ašarines dujas. Tarnybiniame automobilyje yra trys kameros. Jos veikia nuolat. Jų padarytus įrašus administruoja ar VPK, ar P. P. pareigūnai įrašų netvarko. Paties O. B. sulaikymo fakto nematė. Matė tik, kai jis jau buvo laikinai sulaikytas policijos automobilio laikino sulaikymo kameroje. Įrašų dėl tokio pobūdžio sulaikymų niekas neišėminėja, nes jų būna labai daug. Mano, jog taip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo elgėsi dėl neblaivumo. Jis tiesioginės grėsmės nekėlė, tačiau reikalavimo atsitraukti ir netrukdyti pareigūnams dirbti nevykdė.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patruliu, policijos pareigūnu dirba 20 metų. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįstą iš matymo. Buvo įvykis rudenį - rugsėjį ar spalį. Trakų rajone ar Trakuose, tikslaus adreso nepamena. Dirbo naktinėje pamainoje nuo 19 val., tačiau kelintą valandą gavo pranešimą, nepamena. Tą pamainą dirbo Trakų rajone, kaip pagalbinis ekipažas. Gavo pranešimą, jog kažkas su ginklu šaudo. Pranešėjas informavo, kad iš įvykio vietos yra išvažiavęs. Atvykus į sodybą, kaip vėliau paaiškėjo, privačią, pamatė prie AUDI automobilį stovintį jauną vyrą, ar Latvijos, ar Estijos pilietis. Audi buvo tamsios spalvos, galbūt su tranzitiniais ar prekybiniais numeriais. Šalia namo prie staliuko sėdėjo kompanija žmonių. O. B. buvo kompanijoje žmonių, kurie sėdėjo prie namo. Jiems apžiūrint automobilį tikslu rasti šaunamąjį ginklą, prie pareigūnų priėjo vyras, prisistatęs sodybos savininku. Jis pradėjo reikšti pretenzijas, dėl ko pareigūnai atvažiavo, ir pradėjo konfliktuoti su automobilio AUDI vairuotoju/savininku. Kažkas iš kompanijos priėjo prie automobilio AUDI vairuotojo ir trenkė per galvą, ir taip prasidėjo muštynės. Mušėsi du ar keli tarpusavyje. Jis (A. S.) su porininku bandė numalšinti muštynes, panaudodami ašarines dujas. Muštynėms nurimus, norėjo surašyti dalyvių duomenis. Tuomet vėl prasidėjo konfliktas, asmenys agresyviai reagavo į pareigūnų prašymą, todėl iškvietė pastiprinimą. Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nieko pasakyti negali, nes jo neįsiminė. Dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nežino. Matė, kad jis buvo priėjęs prie tarnybinio automobilio. Jis kažką komentavo, bet ką nepamena. Jis buvo vienas iš ramiausių, ir jis (A. S.) nematė, kad šis elgtųsi agresyviai, nematė, kad jis konfliktuotų su kitais pareigūnais.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. J. parodė, kad šiuo metu dirba Širvintų policijos komisariate, 2019 m. rugsėjo mėnesį dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos valdybos Mobiliosios kuopos 2 būrio vyriausiuoju patruliu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeniškai nepažįsta. 2019 m. rugsėjo mėn. iš 6 d. į 7 d. ar iš 7 d. į 8 d. buvo iškviestas į įvykį Plomėnų kaime dėl ginkluoto asmens. Buvo tamsus paros metas. Dirbo su kolega A. S.. Atvykus į vietą rado netoli sodybos AUDI automobilį ir šalia jo esantį vyrą. Jis buvo plikas, vyresnio amžiaus. Jam (A. J.) apžiūrint automobilį, atėjo kitas vyras, įvyko grumtynės. Juos bandė išskirti, vėl įvyko grumtynės, buvo panaudotos spec. priemonės. Šiuo metu įvykio aplinkybių atpasakoti negali, nes nepamena. Iškvietė pagalbą, kad padėtų lokalizuoti konfliktą. Atvyko du Trakų ekipažai. Konfliktavę asmenys visi buvo neblaivūs. Už 30 metrų nuo kelio buvo namas. Tikslaus skaičiaus žmonių pasakyti jis negali, jų buvo iki 10. Jiems (pareigūnams) atvažiavus, asmenys tarpusavyje konfliktavo. Tarp jų buvo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Įvykio metu teko su juo bendrauti. Iš jo pusės buvo įvairių replikų dėl pareigūnų darbo – tokių kaip: „Ką jūs čia darot ?“. Kuomet atvyko pastiprinimas, su O. B. bendravo kitas pareigūnas. Girdėjo, jog jo prašė prisistatyti, tačiau jis neprisistatęs klausė, kodėl jis tai turėtų daryti. Viso pokalbio negirdėjo. Girdėjo, kad jam pareigūnas sakė, kad eis į tarnybinį į automobilį, ir O. B. nuvedė. Jam (O. B.) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje jis su protokolu susipažino, skaitė. Savo telefonu filmavo pareigūnus ir ilgokai raginamas nenorėjo išlipti iš automobilio. Pasipriešinimo pareigūnams iš O. B. pusės nebuvo, tik paklausus jo duomenų, jis nelabai norėjo prisistatyti, agresijos iš jo pusės nebuvo. Nematė, kad jis būtų su antrankiais. Neblaivumą pasitikrinti siūlė visiems dalyvavusiems asmenis.
Apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje A. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįstą. Jį matė pirmą kartą 2019 metais įvykio metu. Tikslaus laiko nepamena, ir tikslios vietos nurodyti negali, žino, kad tai buvo Trakų rajone. Į įvykį atvyko su kolega A. Z.. Vyko į pagalbą kitiems pareigūnams. Buvo sutemos. Atvykę pamatė du kolegas ir kokie 5 vyriškiai būriavosi. A. Z. bendravo su vienais, jis - su kitais asmenimis. Vėlaiu atvyko ir kiti kolegos – E. Č. su E. B.. Jam (A. D.) ir E. Č. bendrauti su įvykio kaltininku ir nukentėjusiuoju labai trukdė administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo. Kaip paaiškėjo, O. B. buvo ten kaip svečias. Jam buvo paaiškinta, kad atsitrauktų ir netrukdytų dirbti. Jis vis tiek įkyriai lindo. Jo paaiškinimų tuo metu jau nereikėjo. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, uždavinėjo nereikšmingus klausimus. Jis lindo į pokalbius su kitais asmenimis, trukdė, uždavinėdamas visokius klausimus. Paprašytas prisistatyti jis (O. B.) to nepadarė. Jis (O. B.) paprašė, kad prisistatytų pareigūnas. Jam dar kartą buvo paaiškinta, kad atsitrauktų, tačiau jam to nepadarius, ir buvo paprašyta jo prisistatyti, į tai jis atsakė: „Jūs mane žinot.“. Visų smulkmenų nepamena. Nuvedė O. B. iki automobilio ir pasakė, kad jis bus pristatytas į policijos komisariatą asmenybės nustatymui, ir uždarė jį automobilyje. Pareigūnai toliau aiškinosi įvykio aplinkybes. Po kiek laiko O. B. savo duomenis pasakė, tada jam buvo surašytas protokolas ir jis buvo paleistas. Negalėtų pasakyti, kad O. B. elgėsi agresyviai. Buvo žodinė agresija, pakeltas tonas. Neblaivus asmuo yra neprognozuojamas ir agresija gali bet kada išaugti. Su juo susikalbėti nepavyko, jo kalba buvo apie nieką.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas E. B. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, bet teko matyti iškvietimo į įvykį metu. Įvykis buvo 2019 metais, bet tiksliai kada - nepamena. Patruliavo su E. Č.. Gavo pranešimą, kad kelių policijos patruliams reikia pagalbos, nes vysta muštynės. Vyko į vietovę prie Žaizdrių k. Jų ekipažas atvyko trečias. Ten jau buvo kelių policijos ekipažas ir kitas Trakų policijos komisariato ekipažas. Jokių muštynių nebuvo. Pareigūnai bendravo su žmonėmis. Buvo virš 5 asmenų. Įvykio vietoje buvo ir O. B.. Jis (E. B.) įvykio aplinkybių nesiaiškino, nei su O. B., nei su kitais asmenimis, aiškinosi kiti kolegos. Matė, kad A. D. su E. Č. nuvedė O. B. į sulaikymo kamerą. Tuo metu jis (E. B.) stovėjo prie automobilio, prie kurio - neprisimena. Daugiau nieko nematė. Po to gavo kitą iškvietimą ir išvažiavo. Kiek laiko užtruko įvykio vietoje, negali pasakyti, gal apie pusvalandį, agresyviai besielgiančių asmenų nematė, jokių O. B. veiksmų nematė.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas E. Č. parodė, kad jis 2019-09-07 - 08 dirbo kartu su kolega E. B., tuo metu jis (E. Č.) dirbo vyriausiuoju patruliu Trakų rajono policijos komisariate, policijoje iš viso jis dirbo tris mėnesius, dabar ten nebedirba. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, bet teko jį matyti įvykio metu. Parodė, kad minėtą dieną gavo į darbinius planšetinius kompiuterius ir per raciją pranešimą, jog reikia vykti padėti kitiems policijos pareigūnams iškvietime Trakų rajone. Pranešime buvo nurodyta, jog įvykyje daug asmenų konfliktuoja. Tą vakarą dirbo su kitu patruliu E. B.. Parodė, kad konkrečiai ir tiksliai nepamena tikslios vietos, bet patvirtino, jog tai buvo sodyba Trakų rajone. Atvykus pamatė daug asmenų, apie 8-10 žmonių. Atvykus konfliktas buvo aprimęs, dar vienas - kitas asmuo pasistumdydavo, tačiau pareigūnai stengėsi visus apraminti, kad konfliktas neprasidėtų iš naujo. Įvykyje buvo trys policijos ekipažai, pirmas ekipažas iš Vilniaus, kuris atvyko pirmas, ir du policijos ekipažai Trakų policijos komisariato. Matė, kaip, jiems atvykus, pareigūnas A. D. vedėsi apsiklausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį O. B. prie policijos automobilio galo, kur yra filmavimo kamera. Matė, kad O. B. buvo pakankamai neramus. Šį reikalavimą eiti prie policijos automobilio O. B. vykdė. Pats nurodymų minėtam asmeniui jis nedavė, viską darė pareigūnas A. D.. Jis (E. Č.) dalyvavo kaip stebėtojas šalia, su tikslu užtikrinti pagalbą pareigūnams, jei to reikėtų. Tada pareigūnas A. D. prašė prisistatyti, arba pateikti asmens dokumentą, O. B. atsisakė, sakė, kad nesakys arba kad neturi dokumento, taip vyko gal keturis - penkis kartus. Kitus įvykio dalyvius apklausinėjo ir nustatinėjo jų tapatybes kiti pareigūnai, tuo tikslu, kad išsiaiškintų, kokie konkrečiai asmenys dalyvavo. O. B. savo atsisakymo priežasčių nenurodė. Tada pats O. B. pareikalavo pateikti tarnybinį pažymėjimą, kurį A. D. pateikė. O. B. pasižiūrėjo iš pareigūno rankų pateiktą pažymėjimą, ir A. D. jį įsidėjo atgal. Tada O. B. paprašė pakartotinai pateikti tarnybinį pažymėjimą ir, A. D. jį pateikus, O. B. jį pabandė atimti. Tuomet pareigūnas A. D. dar kartą pareikalavo prisistatyti, ir nurodė, jog to nepadarius, O. B. bus vežamas į policijos komisariatą tapatybės nustatymui. Kadangi O. B. nepakluso policijos pareigūno reikalavimams, jis buvo sulaikytas ir uždarytas į policijos automobilio laikinojo sulaikymo kamerą. Po to jo (E. Č.) ir pareigūno E. B. ekipažas gavo A lygio iškvietimą ir išvyko, todėl daugiau nieko nematė. Papildomai paaiškino, kad O. B. nebuvo blaivus, jautėsi alkoholio kvapas, taip pat matėsi, kad ir kiti konflikto dalyviai yra neblaivūs. Visi įvykio dalyviai buvo neramūs ir pakankamai agresyvūs. O. B. bendravo adekvačiai.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 2 dalis nustato, kad įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Vadovaujantiss komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 3 dalis draudžia įrodinėjimo pareigą perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Iš 2019-09-08 Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK administracinio nusižengimo protokolo Nr. 87-ANR_P-4165-2019 (toliau – ir Protokolas) matyti, jog O. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 8 d. 00.05 val. Plomėnų kaime, Trakų r. sav., būdamas girtas, pagal gautą iškvietimą atvykusiems pareigūnams trukdė atlikti savo darbą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti policijos darbui, nesakė savo asmens duomenų, policijos reikalavimu nėjo į policijos automobilį, todėl panaudojus fizinę jėgą ir specialiąsias priemones – antrankius asmuo buvo sulaikytas. Tokie O. B. veiksmai Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. D. kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 506 str. 4 d.
ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
Teismui ištyrus bylos medžiagą, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų (policijos pareigūnų) parodymus nustatyta, kad policijos pareigūnų, naktį iš 2019-09-07 į 2019-09-08 buvusių iškvietime, parodymai iš esmės neatskleidžia, kokiu būdu pasireiškė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. B. veiksmai nevykdant policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.
Protokole yra nurodyta, kad O. B. nėjo į policijos automobilį, todėl panaudojus fizinę jėgą ir specialiąsias priemones – antrankius – asmuo buvo sulaikytas.
Tuo tarpu teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas pareigūnas A. J. parodė, jog girdėjo, kad jam (O. B.) pareigūnas sakė, kad eis į tarnybinį į automobilį, ir O. B. nuvedė. Jam (O. B.) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pasipriešinimo pareigūnams iš O. B. pusės nebuvo, tik paklausus jo duomenų, jis nelabai norėjo prisistatyti, agresijos iš jo pusės nebuvo.
Apklaustas kaip liudytojas pareigūnas A. S. parodė, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nieko pasakyti negali, nes jo neįsiminė. Dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nežino. Matė, kad jis buvo priėjęs prie tarnybinio automobilio. Jis kažką komentavo, bet ką nepamena. Jis buvo vienas iš ramiausių, ir jis (A. S.) nematė, kad šis elgtųsi agresyviai, nematė, kad jis konfliktuotų su kitais pareigūnais.
Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas pareigūnas A. Z. parodė, kad paties O. B. sulaikymo fakto nematė. Matė tik, kai jis jau buvo laikinai sulaikytas policijos automobilio laikino sulaikymo kameroje. O. B. tiesioginės grėsmės nekėlė, tačiau reikalavimo atsitraukti ir netrukdyti pareigūnams dirbti nevykdė.
Apklaustas kaip liudytojas pareigūnas E. B. parodė, jog matė, kad A. D. su E. Č. nuvedė O. B. į sulaikymo kamerą. Daugiau nieko nematė. Po to gavo kitą iškvietimą ir išvažiavo. Kiek laiko užtruko įvykio vietoje, negali pasakyti, gal apie pusvalandį, agresyviai besielgiančių asmenų nematė, jokių O. B. veiksmų nematė.
Apklaustas kaip liudytojas pareigūnas E. Č. teisme parodė, kad matė, kaip, jiems atvykus, pareigūnas A. D. vedėsi apsiklausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį O. B. prie policijos automobilio galo, kur yra filmavimo kamera. Šį reikalavimą eiti prie policijos automobilio O. B. vykdė.
Apklaustas kaip liudytojas pareigūnas A. D., surašęs Protokolą, teisme parodė, kad jis nuvedė O. B. iki automobilio ir pasakė, kad jis bus pristatytas į policijos komisariatą asmenybės nustatymui, ir uždarė jį automobilyje. Negalėtų pasakyti, kad O. B. elgėsi agresyviai. Buvo žodinė agresija, pakeltas tonas.
Taigi, ne tik kiti policijos pareigūnai, bet ir pats A. D. neparodė, kad O. B. elgėsi agresyviai, priešinosi, nėjo, kaip nurodyta Protokole, į policijos automobilį, tuo pačiu patvirtindami O. B. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad jis vykdė visus policijos pareigūnų nurodymus, tik iš karto neprisistatė A. D., kadangi prieš tai jau buvo prisistatęs kitiems policijos pareigūnams, t. y. A. S. ir A. J., todėl nesuprato, kodėl jam buvo uždėti antrankiai.
Tokių minėtų liudytojų parodymų kontekste kritiškai vertinami byloje esantys policijos pareigūnų A. D. ir E. Č. 2019-09-08 tarnybiniai pranešimai (b. l. 8, 9), kuriuose nurodytos aplinkybės (kad O. B. agresyviai bendravo, nevykdė reikalavimo eiti į policijos tarnybinį automobilį, todėl panaudojus fizinę jėgą ir specialiąsias priemones – antrankius – jis buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinį automobilį) prieštarauja anksčiau išdėstytiems visų teisme apklaustų liudytojų parodymams.
Taigi, minėti teisme apklaustų liudytojų parodymai paneigia Protokole nurodytus O. B. neva padarytus neteisėtus veiksmus, nevykdant policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, kad jis nėjo į policijos automobilį.
Pažymėtina, kad policijos pareigūnų A. D. ir E. Č. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8, 9), kurie iš esmės yra identiški, nurodyta, kad O. B. nevykdė reikalavimų atsitraukti ir nurimti ir toliau agresyviai bendravo, tuo tarpu iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnų A. S. ir A. J. tarnybinių pranešimų (b. l. 90-93) matyti, jog juose nurodyta, kad O. B. ramino G. T. (vieną iš konflikto dalyvių), o pats O. B., kaip parodė teisme A. S., buvo vienas iš ramiausių toje kompanijoje. Be to, A. D. ir E. Č. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad O. B. elgesys buvo neadekvatus, tuo tarpu teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas E. Č. parodė, kad O. B. bendravo adekvačiai.
Liudytojas E. Č., atsakydamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės klausimą, kokių gi policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdė O. B., atsakė, kad jis nevykdė A. D. reikalavimo prisistatyti ar pateikti asmens dokumentus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. B. teismo posėdyje taip pat išreiškė nuomone, kad Protokolas jam iš esmės buvo surašytas už tai, kad jis neprisistatė policijos pareigūnui A. D..
O. B., nesutikdamas su jam pareikštais kaltinimais, teismo posėdyje paaiškino, kad jis bandė policijos pareigūnams paaiškinti visą situaciją, su visais bendravo geranoriškai ir į konfliktą pats nesivėlė, buvo nekonfliktiškas, tą matė ir atvykę policijos pareigūnai, atvykusiems Vilniaus pareigūnams jis (O. B.) pasakė savo vardą, pavardę, tą jie įrašė ir savo tarnybiniuose pranešimuose, tas taip pat matoma vaizdo medžiagoje. Paaiškino, kad jis vykdė visus pareigūnų nurodymus, išskyrus A. D. reikalavimą prisistatyti, nes jau prieš tai buvo prisistatęs Vilniaus pareigūnams, todėl tuomet, kai pareigūnas A. D. pareikalavo prisistatyti, jis (O. B.) jam atsakė, kad jis jau prisistatė kitiems pareigūnams, o be to, jį pažįsta jų kolega A. Z., todėl prisistatyti pakartotinai jis (O. B.) nematė prasmės.
Bylos medžiaga patvirtina, kad O. B. prisistatė pirmiems į 2019-09-08 įvykį atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnams A. S. ir A. J. kaip Institucijai ir O. B. asmens duomenis policijos pareigūnai turėjo, tai patvirtina šių pareigūnų 2019-09-08 tarnybiniai pranešimai (b. l. 90-93), kuriuose yra nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardas, pavardė, gimimo data (O. B., gim. 1980-09-24). Todėl, teismo vertinimu, reikalavimas asmeniui, kuriam nebuvo pareikštas kaltinimas, prisistatyti pakartotinai kiekvienam iš į įvykį atvykusių policijos pareigūnų yra perteklinis ir vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsisakymą pakartotinai prisistatyti policijos pareigūnui kaip policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, šiuo atveju - A. D. reikalavimo O. B. prisistatyti, nevykdymą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, pažymėtina tai, kad O. B. atsisakė prisistatyti, ko neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, antrojo į įvykį atvykusio policijos ekipažo (A. D. ir A. Z.) pareigūnui A. D., tačiau, kaip nurodė O. B., ir to nepaneigė apklaustas kaip liudytojas pareigūnas A. Z., buvęs kartu su A. D., A. Z. pažinojo O. B., todėl šiuo atveju A. D. reikalavimas asmeniui prisistatyti, o O. B. atsisakymas tai padaryti neleidžia daryti išvados, kad dėl to policijos pareigūnas A. D. neturėjo galimybės gauti O. B. anketinių duomenų iš kitų pareigūnų ir atlikti savo kaip policijos pareigūno funkcijų. Išdėstytų ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad O. B. veiksmas – neprisistatymas policijos pareigūnui A. D. – nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad jį galima būtų vertinti kaip administracinį nusižengimą.
Nors A. D. ir E. Č. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad O. B. nevykdė reikalavimų nurimti ir atsitraukti, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina kita bylos medžiaga. Kaip teismo posėdžio metu parodė pareigūnai A. D., A. Z., O. B. policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas pasireiškė tuo, kad O. B. daug kalbėjo, kišosi į pareigūnų pokalbius, užduodavo įvairius klausimus, tačiau iš esmės agresijos jo veiksmuose nebuvo. Taigi, O. B. tyčinių veiksmų, nukreiptų į policijos darbo sutrukdymą, ar konkretaus ir aiškaus teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, išskyrus asmens neprisistatymą pareigūnui A. D., byloje nėra užfiksuota. Tai patvirtina ir teisme duoti pareigūno E. Č., kuris įvykio metu buvo su A. D. ir O. B., parodymai.
Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. B., tiek jo atstovė akcentavo aplinkybę, jog į bylą nėra pateikta vaizdo medžiaga iš dviejų policijos tarnybinių automobilių. Teismas šią aplinkybę vertina kaip svarbią ir reikšmingą tiriant įrodymus, jų visumą, sprendžiant dėl jų pakankamumo O. B. kaltei padarius jam inkriminuojamą ANK 506 str. 4 d. numatytą administracinį nusižengimą nustatyti.
Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pasirašydamas Protokolą nurodė, jog su pažeidimu nesutinka, taigi, jau nuo Protokolo surašymo momento buvo pagrindas manyti, kad O. B. ginčys jam Protokole suformuluotus kaltinimus, todėl Institucija, būdama suinteresuota įrodyti, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, privalėjo surinkti visus įrodymus, reikšmingus bylai visapusiškai ištirti ir išnagrinėti. O. B. nurodė, kad iš jo pusės jokio trukdymo policijos darbui nebuvo, priešingai, jis stengėsi padėti policijos pareigūnams išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Iš paties O. B. išreikalauto iš Institucijos ir pateikto į bylą tik vienos iš trijuose policijos tarnybiniuose automobiliuose sumontuotų vaizdo kamerų daryto vieno vaizdo įrašo (b. l. 60, 61) duomenų, patvirtinančių, kad O. B. trukdė policijos pareigūnams ar kitaip nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, nenustatyta. Teismo nuomone, vien iš Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK reagavimo skyriaus pareigūnų A. D. ir E. Č. tarnybinių pranešimų (b. l. 8, 9), kurių pagrindu ir surašytas Protokolas O. B. ir kuriuos, be kita ko, kaip konstatuota anksčiau, teismas vertina kritiškai, byloje nesant kitų O. B. paaiškinimus paneigiančių ir jo kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.
Pagal formuojamą teismų praktiką, situacijoje, kuomet yra esminių prieštaravimų tarp policijos pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, vien vienos ar kitos šalies parodymų nebepakanka, todėl nesant byloje ir kitų objektyviai patvirtinančių ar paneigiančių vienos iš šalies nurodančių aplinkybių, pripažinti policijos pareigūnų parodymus patikimais nėra pagrindo ( žr. pvz., 2018 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. AN2-163-768/2018). Teismas nagrinėjamu atveju nustatė esminius prieštaravimus tarp bylos įrodymų, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. B. ir policijos pareigūnų A. D. ir E. Č. tarnybiniuose pranešimuose nurodomų aplinkybių, beje, ir tarp šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomų aplinkybių ir jų pačių parodymų teismo posėdyje, todėl spręstina, kokie konkretūs byloje surinkti įrodymai patvirtina ir/ar paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo O. B. ir policijos pareigūnų nurodomas aplinkybes.
Kaip nurodyta anksčiau, nei iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nei teismo posėdžio metu apklausus visus 2019-09-08 įvykyje dalyvavusius policijos pareigūnus, teismas nenustatė, kokiu konkrečiu būdu ir kokiais veiksmais O. B. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, išskyrus tai, jog O. B. atsisakė prisistatyti policijos pareigūnui A. D.. Vertinant O. B. surašytame Protokole nurodomą kaltinimą, jog O. B. <...> būdamas girtas, pagal gautą iškvietimą atvykusiems pareigūnams trukdė atlikti savo darbą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti policijos darbui, <...>, policijos reikalavimu nėjo į policijos automobilį (teismo vertinimu, šį kaltinimo dalis, vertinant ją lingvistiškai, tik patvirtina, kad O. B. nėjo į policijos automobilį policijos reikalavimu, t. y. vykdė policijos pareigūnų reikalavimą neiti į policijos automobilį ir nėjo į policijos automobilį) darytina išvada, kad Institucija jokių duomenų, patvirtinančių, kad O. B. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti policijos darbui, <...>, policijos reikalavimu nėjo į policijos automobilį, nepateikė.
O. B. inkriminuojamą administracinį nusižengimą byloje galėjo patvirtinti arba paneigti būtent policijos tarnybiniuose automobiliuose įmontuotų vaizdo kamerų daromi įrašai, tačiau informacija (vaizdo/garso įrašai) iš dviejų policijos tarnybinių automobilių į bylą nebuvo pateikta, teismui pateikus atsakymus, jog ši medžiaga neišsaugota (b. l. 50, 55-56). Taip pat pažymėtina, kad į teismo paklausimą Vilniaus apskrities vyriausiajam komisariatui pateikti policijos pareigūnų ekipažų su borto numeriais V1860, V6021 ir V6024 visų kamerų vaizdo/garso įrašus, kuriuose fiksuoti įvykiai laikotarpiu nuo 2019-09-07 23.00 val. iki 2019-09-08 00.30 val. pateiktas Policijos departamento prie LR VRM Informacinių technologijų valdybos 2019-12-20 atsakymas, kuriame nurodoma, kad minėti vaizdo įrašai neišlikę, bei nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-10-28 įsakymu Nr. 5-V-963, vaizdo įrašai turi būti saugomi iki 30 dienų (b. l. 55, 56). Tačiau, teismo nuomone, tai nepaneigia įstatymo (ANK 567 str. 3 d., 569 str. 2 d.) Institucijai nustatytos pareigos surinkti, o tai reiškia – ir išsaugoti ir, reikalui esant, pateikti teismui, įrodymus, reikalingus visapusiškam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui.
Iš bylos duomenų matyti, kad didžioji dalis įvykio vaizdo įrašų neišliko, pats O. B. aktyviai siekė, kad Institucijos į bylą būtų pateikti visi turimi įrodymai įvykio aplinkybėms nustayti, reikalaudamas Institucijos pateikti turimus su šiuo įvykiu susijusius vaizdo įrašus, tačiau Institucija šių įrašų išsaugoti nesugebėjo, dėl to į bylą nebuvo pateikti svarūs šios bylos įrodymai, galėję patvirtinti arba paneigti O. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Teismas daro išvadą, kad vaizdo medžiaga iš dviejų tarnybinių automobilių nebuvo pateikta dėl pačios Institucijos veiklos organizavimo trūkumų, ir dėl to buvo esminiai apribotos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybės patvirtinti savo kaltės nebuvimą arba priešingai, o teismui įsitikinti, ar asmens veiksmuose yra visos administracinei atsakomybei būtinos sąlygos, ir ši įrodinėjimo našta negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi tai reikštų šiurkštų nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Šiuo atveju Institucija, renkanti įrodymus dėl padaryto administracinio nusižengimo, privalėjo visais leistinais įrodymais pagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Protokole suformuolatą kaltinimą bei saugoti policijos tarnybinių automobilių vaizdo kamerų darytus vaizdo-garso įrašus iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo.
Tikėtina, kad O. B., minėto įvykio metu buvęs neblaivus, ko neneigia ir jis pats, nevisiškai kritiškai vertino savo veiksmus, tačiau tokie jo veiksmai, kaip, kaip jis paaiškino teismo posėdyje, noras padėti policijos pareigūnams išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kuris, galimai, buvo išreikštas pernelyg uoliai (kaip parodė teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai pareigūnai A. Z., A. D., O. B. kišosi į pareigūnų pokalbius, jiems aiškinantis įvykio aplinkybes, trukdė užduodamas įvairius nereikšmingus klausimus, dėl ko jam buvo paaiškinta, kad netrukdytų dirbti pareigūnams), teismo nuomone, negali būti vertinami kaip ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo (nagrinėjamu atveju – ANK 506 str. 4 d.), už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.), o ta aplinkybė, kad O. B. išreiškė savo nuomonę žodžiu apie įvykio aplinkybes, nepažemindamas policijos pareigūnų garbės ir orumo, paprašė policijos pareigūno prisistatyti, teismo vertinimu, nelaikytina O. B. policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)195/2011). Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-1604/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Kaip jau minėta, administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus teismo ištirtus ir anksčiau aptartus įrodymus, konstatuoja, jog byloje duomenų, vienareikšmiškai ir neabejotinai įrodančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, nėra.
Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, O. B. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso LR ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą O. B., gim. (-), pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalį (ROIK: 19105438014).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.