Telšių apylinkės teismo sprendimas

2018-07-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-3758-304/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-20
Bylos Nr.
e2YT-3758-304/2018
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00864-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Staševičienė
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus, Valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3758-304/2018 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00864-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2.
(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 20 d.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus, Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, kad po S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo motina O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR Civilinio kodekso 573 str. 1 d. 1 p., priėmė visą palikimą, pradėdama jį valdyti. Po O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentinė įpėdinė buvo G. V., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Po G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė G. V. sūnus R. V.

Mirusio S. G. palikimą sudaro teisė į 0,5702 ha ploto žemės sklypą, esantį Telšių m. dėl kurio S. G. kreipėsi į Telšių apskrities viršininko administraciją. S. G. iki mirties gyveno kartu su motina O. G., adresu (duomenys neskelbtini). S. G. mirus, nuosavybės teisės atkūrimo dokumentų tvarkymu rūpinosi jo mama O. G., kuri buvo vienintelė S. G. turto įpėdinė ir faktiniu valdymu buvo priėmusi sūnaus palikimą, jam priklausius kilnojamuosius daiktus pradėdama valdyti iš karto po jo mirties, taip pat tęsdama reikalingų dokumentų tvarkymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo jam mirus.

Vadovaujantis LR CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Vadovaujantis LR CK 5.1 str. 2 d. paveldimi yra nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Pagal galiojusį iki 2001 m. liepos 1 d. LR Civilinio kodekso 574 str. nuostatas, įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Šio įstatymo 587 str. 2 d. buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

2018 m. rugsėjo 29 d. Telšių r. 2-ojo notaro biuro notarė pranešimu, reg. 50, ir 2018 m. rugsėjo 05 d. Telšių r. 3-ojo notaro biuro notaras pranešimu, reg. 37-GD-269, iš kurių matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio S. G., kurio paskutinioji gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimo į notarų biurus niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Ši aplinkybė patvirtina, jog S. G. palikimą faktiškai priėmė jo motina O. G., pradėdama jį faktiškai valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d. ir 5.51 str.1d.).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius prašė pareiškimą nagrinėti vadovaujantis teisės normomis teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinei mokesčių inspekcija atsiliepimo nepateikė, laikytina, kad dėl pareiškimo tenkinimo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po jo mirties jo motina O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR Civilinio kodekso 573 str. 1 d. 1 p., priėmė visą palikimą, pradėdama jį valdyti. Po O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentinė įpėdinė buvo G. V., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Po G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė G. V. sūnus R. V.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Vienas iš įstatyme nustatytų palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas pradedant jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis LR CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Vadovaujantis LR CK 5.1 str. 2 d. paveldimi yra nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Pagal galiojusį iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio LR Civilinio kodekso 574 str. nuostatas, įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Šio įstatymo 587 str. 2 d. buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

2018 m. rugsėjo 29 d. Telšių r. 2-ojo notaro biuro notarė pranešimu, reg. 50, ir 2018 m. rugsėjo 05 d. Telšių r. 3-ojo notaro biuro notaras pranešimu, reg. 37-GD-269, iš kurių matyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio S. G., kurio paskutinioji gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikimo į notarų biurus niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Ši aplinkybė patvirtina, jog S. G. palikimą faktiškai priėmė jo motina O. G., pradėdama jį faktiškai valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d. ir 5.51 str.1d.).

LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

Byloje nustatyta, kad S. G. 1991-10-28 kreipėsi į Telšių m. merą pareiškimu dėl nuosavybės atstatymo į jo seneliui priklausiusį žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimo, o nesant galimybės natūra grąžinti žemės sklypo, išmokėti kompensaciją.

1993-06-16 S. G. pareiškimu kreipėsi į Telšių Žemėtvarkos tarnyba dėl 57,02 a žemės sklypo nuosavybės teisės atkūrimo.

Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus, 2014-09-29 raštu Nr. 37SD kreipėsi į Telšių 2-ąjį notarų biurą paklausimu dėl kreipimosi į notarų biurą dėl paveldėjimo. 2014-09-29 raštu Nr. 50 gautas atsakymas, kad į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius 204-09-30 įsakymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros sustabdymo nusprendė sustabdyti S. G. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko J. G. iki nacionalizacijos Telšių mieste, Telšių rajono savivaldybėje, Telšių apskrityje, turėtą žemės procedūrą.

Atsižvelgus į byloje esančias faktines aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog po S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo motina O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-271, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jog po S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo motina O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Judita Staševičienė