- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- eI3-2044-484/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03095-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.6.3Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM ar atsakovė) 2024 m. birželio 3 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-131494 (toliau – Nurodymas).
Pareiškėja skunde paaiškina, kad ginčijamu Nurodymu VMI prie FM nusprendė iš jos, kaip mokesčių mokėtojos, priverstinai nurašyti bei išieškoti 45 895,96 Eur sumą. Teigia, kad minėtame Nurodyme jokių jo teisinių ar faktinių priėmimo pagrindų nurodyta nebuvo, kartu su juo jokių kitų jo priedų ar tokį sprendimą paaiškinančių dokumentų nebuvo pateikta/gauta. Pareiškėja yra gavusi tik atsakovės pranešimą dėl 45 776,00 Eur mokesčių (nepatikslinta kokių) sumokėjimo iki 2024 m. balandžio 19 d. pagal vykdomąjį dokumentą (Vokietija), kuris pareiškėjai su minėtu pranešimu dėl mokesčių sumokėjimo taip pat nebuvo pateiktas. Dėl šios priežasties pareiškėjai nėra žinoma, kokiu teisiniu pagrindu susidarė aukščiau nurodytame atsakovo pranešime minima 45 776,00 Eur mokesčių skola, kas ją apskaičiavo ir kada bei dėl kokios priežasties yra vykdomas mokesčių išieškojimas. Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį, kad minėtame pranešime nurodyta suma – 45 776,00 Eur skiriasi nuo ginčijamame Nurodyme nurodytos 45 895,96 Eur sumos. Dėl šios priežasties pareiškėjai nėra suprantama, dėl kokių teisinių ar faktinių priežasčių atsakovė priėmė ginčijamą Nurodymą. Teigia, kad, siekdama išsiaiškinti šią aplinkybę, per savo atstovą VMI prie FM 2024 m. birželio 11 d. pateikė prašymą, tačiau joks atsakovės atsakymas nebuvo gautas. Mano, kad tokio nemotyvuoto bei nepagrįsto (ir teisiniu, ir faktiniu požiūriu) Nurodymo priėmimas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto nuostatų prasme laikytinas absoliučiu šio sprendimo negaliojimo ir panaikinimo teisme pagrindu.
Pareiškėja pripažįsta, kad atsakovė pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktą, 106 straipsnio 3 dalį turi diskreciją išieškoti iš mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumas pagal savo priimtus įsiteisėjusius sprendimus dėl mokestinės nepriemokos apskaičiavimo ar užsienio valstybių (kitų ES valstybių narių) atitinkamus bei analogiškus sprendimus/vykdomuosius dokumentus Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pabrėžia, jog aktualioje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinėms institucijoms, inter alia mokesčių administratoriui, priskirtos diskrecijos teisės įgyvendinimas sprendžiant jų kompetencijai priskirtus klausimus turi būti siejamas su konkrečiais objektyviais veiksmų kriterijais, kurie institucijos turi būti motyvuoti bei pagrįsti, ir atliekamomis procedūromis, kurios turi atitikti teisės norminių aktų reikalavimus. Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Teigia, kad nagrinėjamu atveju ginčijamo Nurodymo priėmimas, kiek tai susiję su atsakovei priskirta kompetencija ir diskrecija, yra visiškai neargumentuotas ir nepagrįstas jokiu detaliu pačios atsakovės anksčiau priimtų sprendimų dėl pareiškėjos mokestinių nepriemokų bei pačios pareiškėjos teisinės ir faktinės situacijos (faktinių aplinkybių) įvertinimu. Pareiškėja pažymi, kad jokio jos mokestinio patikrinimo VMI prie FM nėra atlikusi ir jokių jos atžvilgiu sprendimų dėl mokesčių sumokėjimo nėra priėmusi, pati pareiškėja tokių mokėtinų mokesčių sumų taip pat nėra deklaravusi.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde pažymi ir tai, kad pareiga nurodyti aplinkybes, sąlygojusias diskrecija paremto sprendimo priėmimą, kyla iš Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų. Teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai bei realiomis ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis nemotyvavo savo diskrecijos teisės vykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą pagal savo atliktą mokesčių apskaičiavimą ar pagal užsienio (kitos Europos Sąjungos valstybės narės) mokesčių administratoriaus vykdomąjį dokumentą įgyvendinimo, o tai laikytina atskiru savarankišku atsakovo priimto Nurodymo negaliojimo pagrindu.
Pareiškėja taip pat teigia, kad vykdant Nurodymą ir nurašant lėšas iš jos banko sąskaitų, pažeidžiamos ne tik MAĮ, bet ir Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) straipsnių nuostatos. Paaiškina, kad pagal MAĮ 63 straipsnio 2 dalį, mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai pateikiamas ir vykdomas vadovaujantis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Teigia, kad nagrinėjamu atveju Nurodymu nėra nustatyta jokių apribojimų išieškoti atitinkamas sumas iš jos darbo užmokesčio ir tuo pažeidžiamos CPK 736 straipsnio nuostatos, ribojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio konkrečiais procentiniais dydžiais (nagrinėjamu atveju atsakovė nurašo visą mokesčių mokėtojos gaunamą darbo užmokestį). Taip pat, vykdydama Nurodymą, pagal pareiškėjos skundo teismui teikimo dienai turimą informaciją, atsakovė nesilaiko reikalavimo palikti jos banko sąskaitoje laisvai disponuojamų lėšų sumą – 446 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 731). Pareiškėja tvirtina, kad iš jos banko sąskaitos yra nurašinėjamos visos įplaukos, nevertinant jų teisinės prigimties, pavyzdžiui, atsakovė rezervuoja bei nuskaito išmokas vaikams („vaiko pinigai“), kurių išieškojimą draudžia CPK normos (739 straipsnio 4 punktas). Teigia, kad iki skundo padavimo teismui dienos atsakovė pakeisti, tikslinti ar modifikuoti taikomą Nurodymo vykdymo tvarką atsisakė, todėl daro išvadą, kad Nurodymas, kuriame nenustatyti jokie jo vykdymo apribojimai, yra neteisėtas ir šiuo aspektu, t. y. kaip prieštaraujantis aukštesnės galios materialinėms teisės normoms (MAĮ 63 straipsnio 2 dalį, aukščiau nurodytoms CPK normoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 7 d. nutarimui Nr. 731). Todėl jis naikintinas ir ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškina, kad VMI prie FM 2024 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-167407 pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) FR0496, kuriuo panaikino VMI prie FM 2024 m. birželio 3 d. Nurodymą Nr. (23.31-08) 467-131494 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Pareiškėjai 2024 m. liepos 8 d. sprendimas įteiktas per Mano VMI portalą, pareiškėja šį sprendimą perskaitė 2024 m. liepos 9 d. Atsakovė paaiškina, kad Nurodymas panaikintas, nes pareiškėja 2024 m. birželio 26 d. VMI prie FM kartu su prašymu Nr. GVLEX/2024-38 „Dėl iš atstovaujamo mokesčių mokėtojo išieškomų mokestinių nepriemokų sumų ir vykdomų išieškojimo veiksmų pobūdžio koregavimo“ pateikė skundą Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių administratoriui (Kylio muitinei) dėl VMI prie FM išieškomos sumos.
Atsakovė mano, kad tenkinti pareiškėjos prašymą naikinti Nurodymą nėra pagrindo, kadangi jis yra negaliojantis.
Pažymi, kad pripažinus Nurodymą netekusiu galios, jis nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjos teisėms bei pareigoms, kurios buvo nustatytos ginčijamu administraciniu sprendimu. Vadinasi, iki teismo sprendimo priėmimo neliko administracinio ginčo objekto, nes neliko ginčo teisinio santykio, kuris atsirado Nurodymo pagrindu. Taigi pagal pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą panaikinti Nurodymą (skundo dalyką), net jo patenkinimo atveju, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) negali pasikeisti. Tai, kad pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo (neturi reikalavimo teisės) ginčyti Nurodymą, yra pagrindas pareiškėjos skundo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti remiantis skundo argumentais. Papildomai akcentavo, kad ginčijamas Nurodymas priimtas pažeidžiant nustatytas administracines procedūras ir yra neteisėtas iš esmės.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepimo į skundą argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI prie FM Nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos aplinkybės patvirtina, kad VMI prie FM 2024 m. balandžio 30 d. raštu Nr. RNA-14126 „Dėl išieškojimo iš J. K., vykdant užsienio valstybės prašymą“ informavo pareiškėją, kad VMI prie FM 2024 m. balandžio 19 d. buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių surinkimo tarnybos prašymas išieškoti iš J. K. 45 776,00 Eur nesumokėtų mokesčių skolą. Paaiškinta, kad prašymas pateiktas vadovaujantis 2010 m. kovo 16 d. Tarybos Direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis bei 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1189/2011, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su tam tikromis Tarybos Direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, nuostatomis Nr. 1189/2011. Prašoma skolą sumokėti į VMI prie FM sąskaitą. Pareiškėja taip pat informuota, kad nesumokėjus nurodytos sumos, bus vykdomas išieškojimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. bus priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš jos sąskaitų, pritaikant neišieškomą sumą, atitinkančią minimalių vartojimo poreikių dydį, bei kurią kiekvieną mėnesį galės naudoti asmeninėms reikmėms. Nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos iš sąskaitų, bus priimtas sprendimas išieškoti iš turto, kurį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdo antstoliai ir dėl to gali patirti papildomų išlaidų. Rašte pažymėta, kad Vokietijos mokesčių administratoriaus prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Vokietijos įstatymais, pateikiant skundą Vokietijos mokesčių administratoriui.
Minėtas raštas pareiškėjai 2024 m. balandžio 30 d. buvo išsiųstas registruota pašto siunta, tačiau 2024 m. birželio 5 d. grąžintas siuntėjui, pareiškėjai jo neįteikus.
VMI prie FM 2024 m. birželio 3 d. Pranešimu apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą informavo pareiškėją, kad praėjo terminas, iki kurio ji turėjo sumokėti savo mokestines prievoles ir, 2024 m. birželio 3 d. duomenimis, ji turi 45 776,00 Eur mokesčių skolą. Pranešime prašoma sumokėti pareiškėjai priklausančius mokestinius įsiskolinimus vienu iš nurodytų būdų. Išaiškinta, kad nesumokėjus pranešime nurodytos skolos per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo datos, Valstybinė mokesčių inspekcija inicijuos mokestinės skolos priverstinį išieškojimą iš pareiškėjos sąskaitų. Jei mokestinių įsiskolinimų nepavyks išieškoti, išieškojimas bus perduotas antstoliui. Pareiškėjai taip pat reikės sumokėti visas su išieškojimu susijusias išlaidas.
VMI prie FM 2024 m. birželio 3 d. priėmė Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) FR0492 Nr. (23.31-08) 467-131494 (toliau – Nurodymas), kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodė nurašyti 45 895,96 Eur dydžio mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų. Remiantis prie Nurodymo pridėta Prievolių įvykdymo ataskaita nustatyta, kad Nurodymas priimtas pagal vykdomąjį dokumentą, pateiktą pagal užsienio valstybės (Vokietijos) prašymą.
Pareiškėja per atstovą 2024 m. birželio 11 d. raštu kreipėsi į VMI prie FM, be kita ko, prašydama: pateikti vykdomąjį dokumentą (Vokietijos), kurio pagrindu VMI prie FM pateikė pranešimą apie 45 776,00 Eur mokesčių skolos egzistavimą; paaiškinti 2024 m. birželio 3 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-131494 priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą; laikinai sustabdyti 2024 m. birželio 3 d. nurodymo Nr. (23.31-08)467-131494 vykdymą.
Pareiškėja 2024 m. birželio 18 d. dėl Nurodymo panaikinimo kreipėsi į teismą.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnį mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja per atstovą 2024 m. birželio 26 d. VMI prie FM pateikė Pakartotinį prašymą, kuriame nurodė, kad šiuo metu (2024 m. birželio 25 d.) yra kreiptasi su skundu į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingą mokesčių administratorių (Kylio muitinę) dėl išieškomų ir VMI prie FM 2024 m. birželio 18 d rašte Nr. RNA-21619 rašte minimų sumų. Pareiškėja atkreipė atsakovės dėmesį, kad, jos manymu, yra pažeidžiami mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminai. Pareiškėja mokesčių administratoriaus prašė: 1) sustabdyti 2024 m. birželio 18 d. rašte Nr. RNA-21619 minimos mokestinės nepriemokos išieškojimą bei įvertinti galimybę kreiptis su prašymu į Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių administratorių prašant patikslinti mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties termino skaičiavimą ir jo pradžią; 2) tuo atveju, jei 2024 m. birželio 18 d. rašte Nr. RNA-21619 minimos mokestinės nepriemokos išieškojimas nebus sustabdytas, prašė pakeisti jos išieškojimo vykdymo tvarką, mokesčių mokėtojai paliekamą laisvai disponuojamų lėšų sumą banko sąskaitose padidinti išmokama vaiko pinigų suma (išmokos vaikams suma – šiuo metu 96,25 Eur).
VMI prie FM 2024 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-167407 pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) FR0496, kuriuo panaikino pareiškėjos ginčijamą Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-131494.
Įvertinus šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad, atsakovei panaikinus ginčijamą Nurodymą, išnyko ginčo dalykas. Pareiškėjos ginčijamas Nurodymas nebesukuria jokių teisinių pasekmių ir pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą VMI prie FM Nurodymą išnagrinėjimas negali apginti jos pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016).
Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, byloje nustačius, kad išnyko ginčo dalykas, pareiškėjos skundas atmetamas, o pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl Nurodymo neteisėtumo teismo nevertinami, kaip teisiškai nereikšmingi.
Pareiškėjai išaiškintina, kad jos skunde nurodyti Nurodymo neteisėtumo argumentai gali būti vertinami sprendžiant deliktinės atsakomybės klausimą, kreipiantis į teismą dėl žalos, padarytos vykdant Nurodymą, atlyginimo.
Atmetus skundą, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), todėl jos prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo taip pat atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. K. skundą atmesti.
Pareiškėjos J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.