Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą 2024 m. kovo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 30 parų arešto bausme; vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - 20 parų arešto; vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1, 5, dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių terminui, paskiriant bausmės intensyvią priežiūrą - kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant T. Š. dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. 2025 m. gegužės 12 d., apie 19:30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510", Nr. ARLN-0569, 2025 m. gegužės 12 d., 21:24 val., buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas, o 21:57 val. nustatytas 1,95 promilių girtumas, vairavo R. S. priklausantį automobilį "Toyota Yaris", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis T. Š. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltas, buvo neblaivus, automobilis stovėjo kieme ir sugalvojo pavažiuoti. Važiavo ir padarė avariją. Automobilis ,,Toyota Yaris“ priklauso jo draugei, gyvena kartu. Gyvena jos name. Automobilį ji paliko remontuoti, technikinę apžiūrą pravaryti. Tą dieną buvo neblaivus ir sugalvojo važiuoti į R. S. kartu nebuvo ir ji nematė kai jis išvažiavo. S. buvo Kėdainiuose, nes ten dirba, grįžta tik penktadieniais. Važiavo vienas. Važiuojant matė, kad atvažiuoja priešais automobilis, bet tik ,,bumt“ greitai. Išgirdo trenksmą ir sustojo, pamatė, kad žmogus vaikšto, vienas važiavo žmogus. Pamatė, kad brūkštelėjo per šoną. Galvojo patrauks automobilį į mišką, nes lango stiklas buvo išdaužtas ir padanga nuleista. Patraukė ir pastatė miške. Atvažiavo tada policija. Įpūtė 2,02 prom., po to 1,95 prom., sutiko su parodymais. Nežino kodėl važiavo, teisių neturi, jų iš viso neišsilaikęs. Ji žinojo, kad jis neturi teisių, neleido automobiliu naudotis. Automobilis stovėjo pas jį jau seniai. Nežino kas tą dieną šovė į galvą. Už vairavimą neblaiviam neteistas. Savo tokį elgesį vertina labai blogai. Girtumas turėjo įtakos nusikaltimui. Su kaimynu buvo gėręs alaus ir brendžio. Norėtų, kad būtų skirta piniginė bauda. Verčiasi daržovių auginimu ir atlyginimą žada gauti apie 1500 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė su kuria padaryta nusikalstama veika priklauso kitam asmeniui ir siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl automobilio suteikimo kaltinamajam naudotis kaltinime nurodytą įvykio dieną, teismo posėdžio metu buvo apklausta automobilio savininkė – R. S..

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis T. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510", Nr. ARLN-0569, kai pirmu pūtimu nustatytas 2,02 promilių girtumas, o antruoju - 1,95 promilių girtumas, vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo T. Š. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, nes sąmoningai žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio ir neturi įgijęs teisės vairuoti, sėdo vairuoti automobilį ir sukėlė eismo įvykį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo T. Š. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Praeityje kaltinamasis teistas, paskutinį kartą teistas 2024 m. kovo 8 d. dėl smurto panaudojimo kito asmens atžvilgiu, skirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas, bausmę atlikęs (b. l. 91-103), nebaustas administracine tvarka, tačiau tarnybiniu pranešimu, atliekant šioje byloje ikiteisminį tyrimą, kreiptasi dėl administracinės atsakomybės T. Š. taikymo pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnį (b. l. 107, 110-111), dirbantis – pateikė darbo sutartį (b. l. 124-125), T. Š. nevedęs. Vairuotojo pažymėjimo nėra įgijęs (b. l. 109). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą - kaltinamasis vairavo automobilį pavartojęs alkoholio, kai teisės vairuoti nėra įgijęs; jis sąmoningai suprato ir aiškiai žinojo, kad jam vairuoti draudžiama, tokiais savo veiksmais pavojų kėlė ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitiems eismo dalyviams, ignoravo Kelių eismo taisykles ir būdamas vidutinio girtumo laipsnio, neįvertinęs visų galimų pasekmių, lengvabūdiškai tikėdamasis geriausio, vairavo neblaivus automobilį. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė (BK 49 straipsnio).

Atsižvelgiant į tai, kad T. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

T. Š. buvo sulaikytas 2025 m. gegužės 12 d. 21 val. 24 min. ir paleistas 2025 m. gegužės 13 d. 11 val., 52 min. (b. l. 68-69, 70-71), t.y. laikinajame sulaikyme išbuvo vieną parą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017)

Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, skiriant bausmę pagal šį nuosprendį buvo atsižvelgta į tai, kad dirba, o skyrus areštą būtų apribotos jo darbinės galimybės. Atsižvelgiant į byloje ištirtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo darbinius įsipareigojimus, į tai, kad asmuo ne tik būtų nubaustas, bet pasiekti ir bausmės tikslai, kad laikytųsi įstatymų ir siektų daugiau nenusikalsti, vadovaujantis teisingumo principu, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant T. Š. nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeidžiant įstatymų, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti. Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), todėl atsižvelgiant į tai, kad asmuo siekia dirbti, keisti savo elgesį, jam intensyvi priežiūra neskirtina. Bausmės vykdymo atidėjimas skirtinas 6 mėnesiams, T. Š. skiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalies 7 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis T. Š. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas, t.y. neįgijęs, teisės vairuoti. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę T. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis T. Š. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti neįgyta, be to nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas ir uždrausta vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kitam asmeniui, t.y. R. S., priklausančią transporto priemonę (b. l. 46-47), nors ši ir neregistruota R. S. vardu, VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilis Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. Š. vardu (b. l. 35). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, automobilis buvo paliktas sodyboje, kurioje gyvena T. Š., savaitgaliais grįžta ir R. S.. Liudytoja nurodė, kad ji su T. Š. veda bendrą ūkį, automobilis buvo paliktas T. Š., kad jis prieš technikinę apžiūrą jį suremontuotų. Be automobilio buvo paliktas ir užvedimo raktelis, tik dokumentus buvo pasiėmusi R. S.. Taip pat nustatyta, kad R. S. žinojo, jog T. Š. nėra įgijęs teisės vairuoti. Liudytoja nurodė, kad ji T. Š. nesuteikė leidimo vairuoti automobilį, tačiau ir nekontroliavo kas su juo daroma. Teismo posėdžio metu R. S. nurodė, kad sutinka, jog automobilis būtų konfiskuotas.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad T. Š. žinojo, jog neturi teisės vairuoti, ir būdamas neatsakingu, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės, vairavo neblaivus kitam asmeniui priklausantį automobilį, todėl teismo vertinimu atlikdamas tokius veiksmus T. Š. prisiėmė riziką ir visus dėl jo elgesio kilsiančius padarinius. Be to, jei automobilis būtų nekonfiskuojamas, jo atsiėmimo tiek faktinė, tiek finansinė našta būtų perkelta R. S., o tai sukeltų pernelyg neproporcingą naštą dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad konfiskavus automobilį, kuris jau ilgą laiką buvo paliktas kaltinamojo priežiūroje, bus atimta pakartotina galimybė vairuoti, o automobilio savininkė R. S. turi kitą automobilį, todėl neproporcingų praradimų nebus patirta. Siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio "Toyota Yaris", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, perduodant ją valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam buvo skirta valstybės garantuojama gynyba (b. l. 112-113, 114-115, 124).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-90), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 12 d. 21 val. 24 min. iki 2025 m. gegužės 13 d. 11 val., 52 min. (1 para), prilyginant ją vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 7 punktu, T. Š. skirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros. Įpareigoti T. Š. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu T. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis konfiskuoti A. Š. vardu registruotą, pagal pirkimo-pardavimo sutartį R. S. priklausančią transporto priemonę - automobilį "Toyota Yaris", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliais, perduodant valstybės nuosavybėn.

Iki bausmės vykdymo pradžios T. Š. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.