Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-04-15 · Civilinė byla Nr. 2-763-569/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-15
Bylos Nr.
2-763-569/2011
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-08653-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
G. D.
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-763-569/2011Teisminio proceso Nr. 2-07-3-08653-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 113.2; 116.5 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 15 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui G. D. per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus teismui atsiliepimo į ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2003-12-13 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas A. S. paskolino atsakovui G. D. 1400,00 JAV dolerių. Sutartyje nurodyta, kad ši paskolos suma atitinka 5400,00 Lt sumą (b. l. 6). Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovui pasiskolintą sumą grąžinti vienerių metų laikotarpyje, t. y. iki 2004-12-13, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė ir paskolos negrąžino. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovas teismo prašo priteisti iš jo penkių procentų dydžio metines palūkanas už paskolos sumą nuo 2004-12-23 iki 2010-11-18. Atsakovo skola ieškovui sudaro 5400,00 Lt negrąžinta paskola ir 1594,70 Lt palūkanos. Kadangi įstatymų nustatyto dydžio palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas už paskolos sumą (5400,00 Lt) nuo 2010-11-18 iki visiško prievolės įvykdymo bei penkių procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą (6994,70 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Paskolos sutartimi viena sutarties šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Taigi, pagrindinės paskolos sutarties sąlygos yra pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn susitarimo pagrindu bei paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Paskolos teisiniai santykiai atsiranda, kada šalys susitaria dėl minėtų sąlygų. Pagal CK 6.870 str. 2 d. nuostatą paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Tam kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, dėmesys yra kreipimas ne tik į sandorio formą, tačiau taip pat ir į turinį, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas, todėl ginčą dėl paskolos teisinių santykių nagrinėjantis teismas turi aiškinti paskolos raštelį atsižvelgdamas į sutarčių aiškinimo taisykles, tikrąją šalių valią, ketinimus. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog, atsižvelgiant į CK 6.871 str. 3 d. įtvirtintos normos dispoziciją, įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas.

Paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą ieškovas A. S. pagrindė rašytine 2003 m. gruodžio 13 d. paskolos sutartimi – skolos rašteliu (b. l. 6). Šioje sutartyje nurodyta, kad skolininkas (atsakovas) skolingas kreditoriui (ieškovui) piniginę sumą – 1400 JAV dolerių (5400 litų). Sutartyje taip pat nurodyta, kad gautą piniginę sumą skolininkas (atsakovas) įsipareigoja grąžinti vienerių metų laikotarpyje. Taigi, sutarties turinys įrodo, kad pinigai pagal sudarytą paskolos sutartį buvo perduoti šios sutarties sudarymo metu, t. y. paskolos sutartis sudaryta ir paskolos dalykas perduotas vienu metu, šis faktas patvirtintas keturių liudytojų parašais. Taigi, byloje esanti paskolos sutartis, kurią pateikė ieškovas, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šią sutartį faktą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir pinigų perdavimo jam fakto neginčijo.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str.1 d. 2 p., 6.205 str.), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 5400,00 Lt negrąžinta paskola.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210 str.). Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Pastarųjų įstatyminių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriams kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus skolą – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos Lietuvos Respublikos CK 6.872 str. 1 d., pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 str. nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansa - LTB” prašymą, bylos Nr. 3K-3-751/2003).

Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Ši norma yra įstatyminė Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 4 d. nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2005).

Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovo priteistinos kompensacinę funkciją atliekančios penkių procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą paskolos sumą (5400,00 Lt) - nuo 2004-12-23 iki 2010-11-18, kurios sudaro 1594,70 Lt, nuo 2010-11-18 iki visiško prievolės visiško įvykdymo bei penkių procentų dydžio procesinės palūkanos už visą priteistą sumą (6994,70 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-31 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 2 p., 93 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos – 210,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str., 93 str.1 d.) bei valstybei 6,20 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. D. ieškovui A. S. 5400,00 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus litų, 00 centų) negrąžintos paskolos, 1594,70 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt keturis litus, 70 centų) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2004-12-23 iki 2010-11-18, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą (5400,00 Lt) nuo 2010-11-18 iki prievolės visiško įvykdymo bei 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą (6994,70 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-31 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 210,00 Lt (dviejų šimtų dešimties litų, 00 centų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo G. D. valstybei 6,20 Lt (šešių litų, 20 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

2010 m. gruodžio 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui priklausančio nekilnojamo ir kilnojamo turto bei piniginių lėšų areštą – palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę per 20 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė