Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Tankevičienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant atsakovo „Swedbank“ AB atstovui advokatui Daliui Baranauskui, nedalyvaujant ieškovei ir tretiesiems asmenims, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui „Swedbank“ AB, tretiesiems asmenims antstoliui Robertui Vasiliauskui, A. V. R. dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, įpareigojimo vykdyti kredito sutartį, sutarties sąlygų panaikinimo ir pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. R. pateikė ieškinį ir reikalauja: pripažinti atsakovo „Swedbank“ AB kredito sutarties Nr.05-035711-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) vienašališką nutraukimą neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį, panaikinti kredito sutarties 11.2.1 punktą, reglamentuojantį vienašališką sutarties nutraukimą, kaip nesąžiningą ir neteisėtą bei pakeisti ieškovės ir atsakovo sudarytos kredito sutarties Nr.05-035711-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) punktą, reglamentuojantį delspinigių dydį ir sumažinti delspinigius nuo 0,08 procento iki 0,01 procento. Ieškinyje nurodė, jog ieškovei nebuvo pranešta apie kredito sutarties nutraukimą, todėl atsakovo veiksmus nutraukiant kredito sutartį ir reikalaujant grąžinti visą kredito sumą laiko nesąžiningais ir neteisėtais. Ieškinio reikalavimai grindžiami Civilinio kodekso 1.5, 1.39, 6.217, 6.218, 6.245 str. nuostatomis.

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvauja, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.

Atsakovo „Swedbank“ AB atstovas nepripažino ieškinio dėl atsiliepime į ieškinį nurodytų bei teismo posėdžio metu išdėstytų motyvų. Reikalavo netenkinti ieškovės prašymo ir nagrinėti bylą iš esmės, kadangi ieškovė teismo posėdyje nedalyvauja be svarbių priežasčių.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 246 str. nuostatomis bylą nagrinėjama, nedalyvaujant ieškovei V. R. Netenkinamas ieškovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ieškovei nenurodžius ir teismui nenustačius, jog ji nedalyvauja teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių, o nurodyta priežastis nelaikoma svarbia.

Ieškinys netenkintinas.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad šalys 2005 m. birželio 7 d. pasirašė kredito sutartį Nr.05-035711-FA, kuri vėlesniais susitarimais buvo pakeista. Ieškovei suteiktas 47 503,87 Eur dydžio kreditas, skirtas vartojimo poreikiams - žemės sklypo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui. Prievolių vykdymo užtikrinimui kreditoriui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas (butas) bei pasirašyta laidavimo sutartis, pagal kurią A. V. R. laidavo už paskolos gavėją tuo atveju, jei kredito sutartis bus nevykdoma ar netinkamai vykdoma.

Pagal kredito sutarties sąlygas (11.2.1 punktas), jei kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką kredito ir priskaičiuotų palūkanų, bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš dešimt kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti grąžinti bankui visą kreditą. Ieškovė nesutinka su nurodyta sąlyga, reikalauja pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį, kadangi nebuvo informuota apie ketinimą nutraukti

2.

kredito sutartį ir nebuvo suteiktas papildomas terminas ištaisyti esamus pažeidimus. Laiko sutarties sąlygą nesąžininga, neprotinga, todėl reikalauja panaikinti sutarties 11.2.1 punktą ir įpareigoti banką vykdyti kredito sutartį.

Pagal Civilinio kodekso 6.217 str. nuostatas, šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis nevykdo sutarties ar ją vykdo netinkamai, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vertinant ar sutarties pažeidimas esminis, vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.217 str. 2 dalimi, tai yra ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolių sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį patirtų labai didelių nuostolių, jei sutartis būtų nutraukta. Tuomet, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Be to vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Esant Civilinio kodekso 6.217 str. numatytiems pagrindams, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipdama į teismą, tačiau apie sutarties nutraukimą privaloma pranešti kitai šaliai per sutartyje nurodytą terminą (Civilinio kodekso 6.218 str.).

Kreditorius „Swedbank“ AB 2012 m. spalio 22 d. ir 2012 m. lapkričio 28 d. raštais pranešė ieškovei V. R. ir jos sutuoktiniui (laiduotojui) A. V. R., kurie buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jog nevykdoma kredito sutartis ir pareikalavo grąžinti įsiskolinimą (bylos lapai 131-133, 136-138). Vėliau, tai yra 2012 m. gruodžio 21 d. su ieškove V. R. ir laiduotoju A. V. R. buvo pasirašytas kredito sutarties pakeitimas (bylos lapai 139). Atsižvelgiant į tai, kad paskolos gavėja (ieškovė) ir laiduotojas neturėjo galimybės vykdyti įsipareigojimus, priskaičiuotų bei nesumokėtų palūkanų suma buvo padidinta kredito suma ir iki 2013 m. liepos 20 d. nustatytas 6 mėnesių lengvatinis kredito grąžinimo periodas. Kadangi ir po kredito sutarties pakeitimo įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi, 2013 m. rugsėjo 18 d. buvo išsiųstos pretenzijos dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų, nurodyta skolos suma - 1 459,67 Eur, o nepašalinus sutarties pažeidimų iki pranešimuose nurodyto termino pranešta, jog kredito sutartis gali būti nutraukta. Pretenzijos dėl kredito grąžinimo buvo siųstos ir 2013 m. lapkričio 6 d. (bylos lapai 164-167). Nurodyta, jog nepašalinus pažeidimų iki 2013 m. gruodžio 12 d., sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2013 m. gruodžio 12 d. Šios pretenzijos A.V. R. buvo įteiktos 2013 m. lapkričio 9 d. (bylos lapas 167). Atkreipiamas dėmesys į tai, jog visa atsakovei ir trečiajam asmeniui skirta korespondencija buvo siųsta kredito sutartyje nurodytu adresu ir nepagrįstas ieškovės motyvas, jog jai nebuvo žinoma apie įspėjimą sumokėti įsiskolinimą ir kredito sutarties nutraukimą. Ta aplinkybė, jog paskolos gavėjai (ieškovei) buvo žinoma apie kredito sutarties nutraukimą, taip pat nustatyta ir iš ieškovės 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymo ir 2015 m. sausio 7 d. rašto antstoliui Robertui Vasiliauskui (bylos lapai 172, 174). Korespondencijos įteikimas sutuoktiniui taip pat patvirtina, jog ieškovei buvo tinkamai pranešta apie reikalavimą įvykdyti sutartį, grąžinti skolą ir įspėjimą, jog to neįvykdžius, kredito sutartis bus nutraukta, suėjus pranešime nurodytam terminui. Atsakovo Swedbank“ AB pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovei V. R. ir laiduotojui A. V. R. buvo tinkamai, t.y. laikantis įstatymo reikalavimo ir kredito sutarties sąlygų pranešta apie ketinimą nutraukti kredito sutartį bei pareikalauta sumokėti įsiskolinimą ir grąžinti kreditą.

Pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtina, jog sutartiniai įsipareigojimai buvo pažeidinėjami, nebuvo mokamos įmokos daugiau nei šešis mėnesius, pradelsti mokėjimai tęsėsi ilgą laiką ir kreditorius (atsakovas) turėjo pagrindą daryti išvadą, jog kreditas nebus grąžintas ir nebus sumokėtos palūkanos bei nesitikėti, jog kredito sutartis bus vykdoma ateityje, kad ir ateityje bus mokamos palūkanos ir kiti mokėjimai. Todėl šiuo konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės ta aplinkybė, kad tarp šalių pasirašyta vartojimo sutartis, o esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad sutartis nevykdoma sistemingai, nevykdymas tęsiasi kelis mėnesius, ženkliai ilgiau nei sutartyje nustatyta 30 dienų, pagal grafiką nebuvo mokamos palūkanos ir kredito įmokos. Todėl kreditorius (bankas) turėjo pagrįstą pagrindą pripažinti, jog sutarties pažeidimas yra esminis, kad kredito davėjas negaus iš paskolos sutarties to, ko tikėjosi ją pasirašydamas ir nesitikėti, kad sutartis bus

3.

įvykdyta ateityje. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas (kreditorius) turėjo pagrindą nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti kredito gavėją ir laiduotoją grąžinti paskolos sumą bei sumokėti palūkanas ir netesybas.

Pripažįstamas nepagrįstu ir netenkinamas ieškovės V. R. reikalavimas pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą (kreditorių) vykdyti kredito sutartį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kreditorius (bankas) visiškai įvykdė kredito sutartį, tai yra suteikė ieškovei V. R. kreditą, papildomais susitarimais padidino kredito sumą, atsižvelgdamas į ieškovės galimybes vykdyti įsipareigojimus pakeitė mokėjimo grafiką, tuo suteikdamas galimybę ieškovei (kredito gavėjai) grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Todėl nepagrįstas ieškovės reikalavimas įpareigoti kreditorių (atsakovą) vykdyti kredito sutartį, kai kreditorius ją įvykdė, tačiau įsipareigojimų neįvykdė pati ieškovė.

Kredito sutarties sąlygos atitinka Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, sutartis pasirašyta abiejų šalių bendru susitarimu, sutarties 11.2.1 punkto sąlygos atitinka Civilinio kodekso 6.217, 6.218 str. reikalavimus. Yra susitarta, jog bankas turi teisę prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją pareikalauti, kad kredito gavėjas prieš terminą grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, arba vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjas ilgiau nei 30 dienų negrąžina kredito dalies, nemoka palūkanų ir kitų mokėjimų, naudoja kreditą ne pagal paskirtį ar padaro kitus kredito sutarties 11.2.1 - 11.2.1.6 punktų sąlygų pažeidimus, taip pat kai paaiškėja aplinkybės, leidžiančios manyti, jog kreditas nebus grąžintas sutartyje numatytais terminais ir nebus įvykdyti kiti įsipareigojimai.

Vertinant ar kredito sutarties pažeidimas esminis, privalu remtis Civilinio kodekso 6.217 str. nuostatomis ir kredito sutarties sąlygomis, kurios atitinka įstatymo reikalavimus. Atsakovas (kreditorius) pagrįstai sutarties pažeidimą pripažino esminiu ir remdamasis sutarties sąlygomis bei Civilinio kodekso 6.217, 6.218 str. nuostatomis pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, o ieškovei ir toliau nemokant įmokų - negrąžinant kredito ir nesumokant metinių palūkanų pranešė, jog nutraukia kredito sutartį, pasinaudodamas teise vienašališkai nutraukti sutartį.

Todėl nėra pagrindo kredito sutarties 11.2.1 punkto sąlygas laikyti nesąžiningomis bei neteisėtomis. Neesant įstatymo nustatytų pagrindų, netenkinamas ieškovės reikalavimas panaikinti sutarties 11.2.1 punktą, reglamentuojantį vienašalį kredito sutarties nutraukimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kreditorius pagrįstai pripažino esminiu faktą, jog nebuvo mokamos sutartyje nustatyto dydžio įmokos bei palūkanos ir tai tęsėsi ilgą laiką, kas pagrįstai sukėlė kreditoriaus abejones, jog kredito sutartis nebus vykdoma, kad nebus grąžinta kredito suma ir sumokėtos palūkanos.

Dėl reikalavimo pakeisti delspinigių (netesybų) dydį.

Civilinio kodekso 6.258 str. nustatyta, jog dėl netesybų už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą šalys gali susitarti, pasirašydamos kredito sutartį. Netesybos negali būti mažesnės, nei nuostoliai, atsiradę dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos neprotingai didelės, jei skolininkas įvykdė prievoles. Civilinio kodekso 6.70 str. nustatyta, jog esamų ir būsimų prievolių įvykdymas gali būti užtikrintas netesybomis. Teismui suteikta teisė mažinti netesybas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tame tarpe į prievolės ar jos dalies įvykdymą. Kredito sutartyje (7.2 punktas) nustatyto dydžio netesybos - 0,8 procento, skaičiuojamos nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas, nelaikytinos pernelyg didelėmis, neprotingomis ar pažeidžiančiomis sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Nelaikytina, jog kredito sutartyje nustatytas delspinigių dydis galėtų būti vertinamas baudinėmis netesybomis. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog kredito sutartis pasirašyta 2005 m. birželio 7 d., tai yra daugiau nei prieš dešimt metų ir iki šiol ieškovė nekėlė klausimo, kad jai yra nepriimtinos sutarties sąlygos ir nereiškė pretenzijų ir nekėlė reikalavimo dėl jų pakeitimo. Ieškinio reikalavimas pakeiti sutarties sąlygas (modifikuoti sutartį) pareikštas jau po to, kai kredito sutartis buvo nutraukta kreditoriaus reikalavimu, ieškovei (kredito gavėjai) nevykdant įsipareigojimų. Klausimas dėl netesybų mažinimo gali būti sprendžiamas, laikantis įstatymo reikalavimų bei atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.258, 6.73 str. nustatytus netesybų dydžio vertinimo ir jų mažinimo kriterijus. Vien remiantis ieškovės nurodytais motyvais ir argumentais teismas neturi pagrindo pripažinti, kad sutartyje nustatyto dydžio netesybos yra pernelyg didelės,

4.

ar neprotingos, ar pažeidžiančios sutarties šalių lygybės principus. Neesant įstatymo nustatytų pagrindų, netenkinamas ieškovės reikalavimas keisti kreditavimo sutarties sąlygas ir mažinti netesybas iki 0,01 procento.

Civilinio kodekso 6.188 str. nurodyti vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai ir nustatyta, jog vartotojas turi teisę reikalauti teismo tvarka pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas, o nesąžiningomis laikytinos sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir ieškovė nenurodė, jog yra Civilinio kodekso 6.188 str. 2 dalyje nustatyti vartojimo sutarčių sąlygų ypatumai, kuriais remiantis nesąžiningomis būtų pripažįstamos kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios galimybę nutraukti sutartį vienašališku kreditoriaus reikalavimu ar šalių susitarimu nustatyti netesybų dydį. Šalys susitarė ir dėl kredito sutarties nutraukimo tvarkos ir sąlygų, ir dėl netesybų dydžio. Sutartis pasirašyta abiejų šalių, ji ieškovės buvo iš dalies vykdoma, todėl nėra pagrindo pripažinti kredito sutarties sąlygų nesąžiningomis, o sutarties nutraukimą neteisėtu, keisti sutartyje nustatyto dydžio netesybas, sumažinant jas iki 0,01 procento jau po to, kai kreditorius visiškai įvykdė įsipareigojimus ir kredito sutartis buvo nutraukta kreditoriaus iniciatyva.

Civilinio kodekso 6.38, 6.59, 6.189 str. nustato, jog prievolės turi būti vykdomos nustatytais terminais, draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievoles ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo terminus, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią.

Bankų veiklai taikomas LR Finansinių įstaigų įstatymas. Pagal nurodyto Įstatymo 3 str.1 dalies 2 p. pinigų skolinimas - tai yra finansinė paslauga. Finansinė įstaiga, skolinanti pinigus, privalo laikytis verslo rizikos ribojimo taisyklių, nuolat stebėti ir fiksuoti, kaip klientas vykdo įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų vykdymui, tai yra įstatymo nustatyta kreditoriaus pareiga.

Kredito sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik abiejų šalių susitarimu. Šalys gali derėtis dėl sutarties sąlygų prieš ją pasirašydamos ir jau sutarties galiojimo metu.

Pagal kredito sutarties sąlygas, bankas įsipareigojo suteikti ieškovei kreditą, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, mokėti palūkanas ir kitus priklausančius mokesčius bei vykdyti kitus sutartyje nurodytus įsipareigojimus.

Civilinio kodekso 6.156 str. nustatytas sutarties laisvės principas, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tai yra susitarti dėl visų sutarties sąlygų. Sutarties pakeitimo tvarka nustatyta Civilinio kodekso 6.223 str., sutartis keičiama šalių susitarimu arba vienos šalių reikalavimu - teismo sprendimu, jeigu kita šalis iš esmės pažeidė sutartį arba kitais sutarties ar įstatymo nustatytais atvejais. Kredito sutarties 15 str. nustatyta, jog sutartis gali būti pakeista tik šalims raštu susitarus, išskyrus atvejus, nurodytus sutarties 15.3 punkte, kuomet bankas turi teisę vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas.

LR bankų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad bankas yra kredito įstaiga, kuri turi licenciją ir verčiasi indėlių ir grąžintinų lėšų priėmimu, jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką. Sutartyje nurodyti įsipareigojimai ir sąlygos susiję su Bankų įstatymo 1 str. vykdymu, kad būtų užtikrinta stabili, saugi ir patikima bankų sistema. Kredito sutarties pažeidimas turi tiesioginę įtaką banko nuostoliams, jo likvidumui, nuosavo kapitalo kaupimui, galimybei skolintis ir skolinti pinigines lėšas ir tai susiję su viešuoju interesu.

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais priedo „j“ punkto sąlyga, suteikianti teisę pardavėjui ar tiekėjui vienašališkai, be pakankamos priežasties, kuri nurodoma sutartyje, pakeisti sutarties sąlygas, neturi būti laikoma nesąžininga finansinių paslaugų sutartyse. Nurodyto priedo 1 punkto išimtis (b) nustato, kad „j“ punktas nekliudo taikyti sąlygas, pagal kurias finansinių paslaugų teikėjas pasilieka sau teisę nepranešęs keisti vartotojo mokumą ar pastarajam mokamą palūkanų normą ar mokesčius už kitas finansines paslaugas, esant pakankamai priežasčiai su sąlyga, kad reikalaujama, jog tiekėjas kaip galima anksčiau apie tai praneša kitai sutarties šaliai arba šalims, ir kad pastarieji yra laisvi tuoj pat nutraukti sutartį.

Dėl nurodytų motyvų teismas pripažįsta nepagrįstu ir netenkina ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu vienašališką kredito sutarties nutraukimą, jį panaikinti bei įpareigoti banką

5.

vykdyti kredito sutartį, taip pat netenkinamas reikalavimas panaikinti sutarties 11.2.1 punktą, reglamentuojantį vienašališką sutarties nutraukimą ir reikalavimo pakeisti netesybų dydį, sumažinant delspinigių dydį iki 0,01 procento.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys netenkinamas, ieškovei neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 259 - 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė

Netenkinti ieškovės V. R. ieškinio atsakovui „Swedbank“ AB dėl 2005 m. birželio 7 d. kredito sutarties Nr.05-035711-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dėl jo panaikinimo ir atsakovo (kreditoriaus) įpareigojimo vykdyti kredito sutartį.

Netenkinti ieškovės V. R. ieškinio reikalavimų dėl kredito sutarties Nr.05-035711-FA punkto 11.2.1 panaikinimo ir reikalavimo pakeisti kredito sutarties punktą, reglamentuojantį delspinigių dydį bei reikalavimo sumažinti delspinigių dydį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.