Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ukrenta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ukrenta“ ieškinį atsakovui Y. M. (Y. M.) dėl dalies 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ukrenta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2017-10-17 Darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-3-16191/2017 dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo ir nurodytą išieškoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį sumažinti iki 2098,00 Eur sumos, taip pat dalį dėl nurodyto išieškoti vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju laikotarpį, nurodytą išieškoti vidutinio darbo užmokesčio sumą sumažinti iki 347,73 Eur priskaityto arba 295,64 Eur išmokėtino darbo užmokesčio sumos; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. vasario 22 d. vykusio teismo posėdžio metu gautas šalių atstovų prašymas patvirtinti bylos šalių 2018 m. vasario 20 d. sudarytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Ukrenta“, atstovaujamos advokato L. Ž., ir atsakovo Y. M., atstovaujamo advokato D. K., sudarytą taikos sutartį; grąžino ieškovei UAB „Ukrenta“ 75 proc. žyminio mokesčio (28,46 Eur) bei civilinę bylą Nr. e2-1250-901/2018 nutraukė. Pagrindiniai nutarties motyvai: Nustatė, kad šalys pasinaudojo įstatymo suteikta teise užbaigti bylą taikos sutartimi abipusiškai joms priimtinu būdu, todėl teismas taikos sutartį nutarė tvirtinti ir bylą nutraukti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Ukrenta“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-20 nutartį bei klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:Nurodė, kad ieškovei procese atstovavusiam advokatui buvo suteikta teisė vesti derybas dėl taikaus ginčo su atsakovu išsprendimo būdo, tačiau teisių suteikimas nereiškė, jog ieškovei atstovaujantis advokatas turi teisę be kliento sutikimo ir žinios, nesuderinęs taikos sutarties sąlygų, ieškovės vardu pasirašyti taikos sutartį. Teigia, jog advokatas veikė klientui už akių, be kliento sutikimo ir žinios sudarė kliento valiai prieštaraujančią taikos sutartį. Apeliantės vertinimu, tokie advokato veiksmai, be kliento žinios ir pritarimo sudarant taikos sutartį, pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekse (toliau tekste – Etikos kodeksas) įtvirtintus advokato lojalumo klientui principą, pareigos vengti interesų konflikto principą, taip pat pareigos būtų sąžiningam ir rūpestingam principus. Mano, kad tokie taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra esminiai, kadangi turi tiesioginės įtakos bendrovės įsipareigojimų kreditoriams (visų pirma, darbuotojams, VSDF biudžetui ir valstybės biudžetui) vykdymui ir jie prieštarauja UAB „Ukrenta“ veiklos tikslams. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Y. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-20 nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Nurodė, kad 2017-11-03 atstovavimo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Ukrenta“ ir advokato L. Ž., 1 punkte nurodyta, kad klientė UAB „Ukrenta“ paveda advokatui atstovauti klientei visuose teismuose, suteikia visas LR CPK numatytas šalių teises, įskaitant, bet neapsiribojant teisę pasirašyti ir pateikti teismui ieškinį, sudaryti taikos sutartį bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis.Pažymėjo, jog mokėtinos sumos pagal ieškinio reikalavimą ir kompromiso būdu sudarytą taikos sutartį skirtumas sudaro 152,27 Eur. Mano, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog prisiimti įsipareigojimai turės esminės įtakos įsipareigojimų kreditoriams (darbuotojams, VSDF biudžetui, valstybės biudžetui) vykdymui. Nesutinka, kad sudaryta taikos sutartis prieštarauja UAB „Ukrenta“ veiklos tikslams ar kad sutartis neatitinka UAB „Ukrenta“ pozicijos dėl taikaus ginčo išsprendimo būdo.Atkreipė dėmesį, kad ginčas tarp šalių vyksta ilgą terminą, atsakovas (darbuotojas) nėra gavęs net dalinio ginčų komisijos priteistos sumos apmokėjimo (to ieškovė neginčija), taikos sutartimi šalių nustatytas mokėjimo atlikimo terminas – 10 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o vėlavimo atveju nustatytos 20,00 eurų dydžio netesybos už kiekvieną mokėjimo įsipareigojimų vykdymo vėlavimo dieną yra pagrįstos, nepažeidžia protingumo principo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties tvirtinimo teisėtumą ir pagrįstumą. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017-01-23 tarp ieškovės UAB „Ukrenta“ ir atsakovo Y. M. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 2017/53 (darbo sutarties terminas iki 2018-01-01), pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas bendrovėje staliumi. 2017-08-22 atsakovas pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį ir tą pačią dieną kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio darbo skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – Komisija) ir pateikė prašymą dėl 3 000,00 Eur dydžio neišmokėto darbo užmokesčio ir grįžimo į Ukrainą išlaidų išieškojimo iš ieškovės. Komisija, išnagrinėjusi tarp ieškovės ir atsakovo kilusį ginčą, 2017-10-17 sprendimu Nr. DGKS-5594 atsakovo prašymą patenkino iš dalies (t. y. nurodė išieškoti iš ieškovės 3 352,50 Eur dydžio skolą, kilusią iš darbo teisinių santykių, ir 791,34 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nutraukus darbo sutartį iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos). Ieškovė nesutikdama su Komisijos sprendimu 2017-11-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-3-16191/2017 dalį ir nurodytą išieškoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį sumažinti iki 2 098,00 Eur sumos, taip pat dalį dėl nurodyto išieškoti vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju laikotarpį, nurodytą išieškoti vidutinio darbo užmokesčio sumą sumažinti iki 347,73 Eur priskaityto arba 295,64 Eur išmokėtino darbo užmokesčio sumos. 2018-02-20 teismui pateikta ieškovės UAB „Ukrenta“ atstovo advokato L. Ž. bei atsakovo Y. M. atstovo advokato D. K. pasirašyta taikos sutartis, kurią Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai patvirtino 2018-02-20 nutartimi. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovei procese atstovavusiam advokatui buvo suteikta teisė vesti derybas dėl taikaus ginčo su atsakovu išsprendimo būdo, tačiau teisių suteikimas nereiškė, jog ieškovei atstovaujantis advokatas turi teisę be kliento sutikimo ir žinios, nesuderinęs taikos sutarties sąlygų, ieškovės vardu pasirašyti taikos sutartį. Su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutiktina. Pažymėtina, jog CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Šiuo atveju nustatyta, jog ieškovė UAB „Ukrenta“ 2017-11-03 pasirašė atstovavimo sutartį Nr. RA-LZ/03/11/2017/UKR su advokatu L. Ž.. Šios sutarties 1 punkte numatyta, jog klientė UAB „Ukrenta“ paveda advokatui atstovauti klientei visose civilinėse bylose pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, suteikia advokatui visas LR CPK numatytas šalių teises, įskaitant, bet neapsiribojant teisę pasirašyti ir pateikti teismui ieškinį, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, visiškai ar iš dalies atsisakyti nuo ieškinio reikalavimų, pripažinti ieškinį, reikšti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, juos keisti ar naikinti, sudaryti taikos sutartį, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Šie duomenys rodo, jog ieškovė laisva valia nusprendė suteikti teisę advokatui L. Ž. atlikti visus minėtoje atstovavimo sutartyje nurodytus veiksmus, tarp jų ir sudaryti taikos sutartį. Taigi, įvertinęs teisinį reglamentavimą, bylos aplinkybes, atstovavimo sutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės argumentai, kad atstovas neturėjo teisės sudaryti taikos sutartį, laikytini nepagrįstais. Apeliantė taip pat teigia, jog atstovas advokatas L. Ž. sudarydamas taikos sutartį dėl to visiškai nesitarė su ieškove bei nesuderinęs pozicijos viršijo savo įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais argumentais. Kaip jau minėta šios nutarties 12 punkte, atstovas advokatas L. Ž. buvo įgaliotas sudaryti taikos sutartį. Sudarydama atstovavimo sutartį ieškovė turėjo pareigą jos turinį ir įpareigojimus atstovui numatyti ir nurodyti atsakingai. Taip pat turėjo teisę dėl įgaliojimo sudaryti taikos sutartį nesusitarti. Kita vertus, būtent apeliantė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Šiuo atveju į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad advokatas nederino taikos sutarties sąlygų su ieškove. Apeliantės teiginiai, jog atsakovas poziciją ir sutikimą su taikos sutartimi išreiškė tik 2018-02-19, t. y. likus minimaliam laikui iki teismo paskirtos bylos nagrinėjimo iš esmės datos, nesudaro pagrindo teigti, jog taikos sutartis buvo sudaryta be ieškovės žinios. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, darytina išvada, kad ginčijamą taikos sutartį pasirašė įgaliotas tai padaryti asmuo, o ieškovės interesai šiuo atveju nebuvo pažeisti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra esminiai ir jie prieštarauja apeliantės UAB „Ukrenta“ veiklos tikslams. Pažymėtina, jog ieškovė kreipdamasi į teismą prašė pakeisti 2017-10-17 Darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-3-16191/2017 dalį ir nurodytą išieškoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį sumažinti iki 2 098,00 Eur sumos, taip pat dalį dėl nurodyto išieškoti vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju laikotarpį, nurodytą išieškoti vidutinio darbo užmokesčio sumą sumažinti iki 347,73 Eur priskai arba 295,64 Eur išmokėtino darbo užmokesčio sumos. Šiuo atveju taikos sutartimi atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu pakeisti 2017-10-17 Darbo ginčų komisijos sprendimo darbo byloje Nr. APS-3-16191/2017 dalį ir nurodytą išieškoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį sumažinti iki 2 098,00 Eur sumos. Taip pat iš dalies sutiko sumažinti nurodytą išieškoti vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju laikotarpį sumą iki 500,00 Eur, t. y. atsakovas sutiko su didžiąja dalimi ieškovės pareikštų reikalavimų. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pasirašyta taikos sutartis iš esmės prieštarauja apeliantės veiklos tikslams, juolab kad apeliantės nurodomi argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Nors apeliantė nurodė, kad prisiimti įsipareigojimai yra esminiai, kadangi turi tiesioginės įtakos bendrovės įsipareigojimų kreditoriams vykdymui, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas taip pat yra apeliantės kreditorius, o jo kreditinis reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių. Taigi, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog 2018-02-20 pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų, todėl laikytina, kad patvirtinta taikos sutartis yra teisėta.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.