Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-05-31 · Byla Nr. 2KT-112-943/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-31
Bylos Nr.
2KT-112-943/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2KT-112-943/2019Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su R. P. ir R. P. atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-806-513/2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas R. P. ir R. P. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-806-513/2019.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Civilinių bylų nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teismuose vyksta laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintų taisyklių.

CPK 334 straipsnyje yra įtvirtintos asmens teisę paduoti atskirąjį skundą reglamentuojančios taisyklės, o CPK 335 straipsnyje yra nustatyta atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos padavimo tvarka ir terminai.

Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 1 dalimi, kurios taikymą lemia CPK 338 straipsnis, atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Tai reiškia, kad R. P. ir R. P. atskirąjį skundą, kuriuo skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis, turėjo paduoti per Klaipėdos apygardos teismą, laikantis CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliantai šia teise pasinaudojo, t. y. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties padavė apygardos teismui, tačiau kartu analogišką skundą padavė ir tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį priėmimo klausimai nepriskirtini apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas išsprendęs R. P. ir R. P. atskirojo skundo dėl 2019 m. gegužės 22 d. nutarties priėmimo klausimą, ir nusprendęs, kad toks skundas gali būti apeliacijos objektu, persiųs pareiškėjų atskirąjį skundą su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismui.

Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo procesinį dokumentą paduoda teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, teismas privalo tokį dokumentą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 6 dalis). Nustatytas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti dalyvaujančio byloje asmens procesinį dokumentą ir tais atvejais, kai jis paduodamas teismui, kuris nors ir yra kompetentingas jį nagrinėti, tačiau pažeidžiant įstatymo nustatytą padavimo ir priėmimo tvarką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas atsisako priimti R. P. ir R. P. atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui.

Atkreipiamas pareiškėjų dėmesys, kad nors procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ne tik siunčiant paprastu paštu ar pristatant juos į teismą, bet ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau elektroninės formos procesiniai dokumentai turi būti pateikti teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas).

Tai reiškia, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgdami į nurodytą teisinį reglamentavimą prašome teismui teikiamus procesinius dokumentus teikti vienu iš teisės aktuose reglamentuotų procesinių dokumentų pateikimo būdų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 6 dalimi, 334 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti R. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-806-513/2019, ir grąžinti šį procesinį dokumentą jį padavusiam asmeniui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė