- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2-1474-881/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios R. G. IĮ bankroto administratoriaus prašymas išduoti leidimą parduoti R. G. nuosavybės teise priklausantį ginklą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi R. G. IĮ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Edmundas Rauktys, 2014 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi, o 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi R. G. IĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Bankrutavusios R. G. IĮ bankroto administratorius Edmundas Rauktys pateikė teismui prašymą išduoti leidimą parduoti įmonės savininkui R. G. nuosavybės teise priklausantį kombinuotą šautuvą 3006 Springfield, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi, atsižvelgus į tai, kad bankrutavusios R. G. IĮ vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, taip pat nesant duomenų apie kitą priklausantį turtą, leista parduoti R. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą bei transporto priemones. 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi leista parduoti R. G. priklausančius ginklus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimu R. G. ir L. G. santuokos nutraukimo byloje padalinus turtą, R. G. yra priskirtas kombinuotas šautuvas 3006 Springfield, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti administratoriaus prašymą ir išduoti leidimą administratoriui parduoti R. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – kombinuotą šautuvą 3006 Springfield, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė teismui prašymą pripažinti jo prievoles bankrutavusiai R. G. IĮ bei jos kreditoriui VĮ Turto bankui pasibaigusiomis. Apelianto žiniomis, panašų prašymą pateikė ir suinteresuotas asmuo A. V.. Pateiktame prašyme apeliantas argumentuotai įrodinėja, kad bankrutavusi R. G. IĮ bei VĮ Turto bankas nebeturi reikalavimo teisės į įmonės savininką bei jo turtą, kadangi ši reikalavimo teisė yra perleista, atitinkamai ją turi būtent A. V., ją įsigijęs iš UAB „Valaura“, kuri ją įsigijo iš bankrutavusios R. G. IĮ. Taigi skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi priimta neišsiaiškinus, kas turi reikalavimo teisę į R. G. bei jo turtą, t. y. bankrutavusi R. G. IĮ bei VĮ Turto bankas ar A. V.. Tik išsprendus apelianto prašymą bus nustatytas tikrasis apelianto kreditorius, turintis teisę išieškoti iš jo turto.
Atsiliepimas
6. Bankrutavusios R. G. IĮ bankroto administratorius Edmundas Rauktys atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pardavus bankrutavusio įmonės turtą liko nepatenkintas VĮ Turto banko finansinis reikalavimas. Turto pardavimas nestabdo kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimo sprendimo, kadangi bet kuriuo atveju finansinis reikalavimas išliks, gali keistis tik kreditorius. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi leido parduoti apeliantui priklausančius ginklus. Apeliantas šios nutarties neskundė. Šiuo metu administratorius gali parduoti skyrybų byloje apeliantui atitekusius ginklus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas bankroto administratoriaus prašymas leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą (leista parduoti įmonės savininkui priklausantį ginklą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis).
10. Kaip yra išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariamoje bankroto bylos stadijoje teismas sprendžia dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą egzistavimo, t. y. aiškinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Šias sąlygas nustatęs bei atitinkamai įvertinęs, teismas leidžia arba neleidžia nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-450/2019; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 576- 330/2019).
11. Nagrinėjau atveju apeliantas neginčija aplinkybės dėl taikos sutarties bankroto byloje nesudarymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, leidimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą klausimai byloje jau buvo sprendžiami Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. nutartimis.
12. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas motyvuoja tuo, kad yra pateikęs teismui prašymą pripažinti jo prievoles bankrutavusiai R. G. IĮ bei jos kreditoriui VĮ Turto bankui pasibaigusiomis, todėl, anot apelianto, kol jo prašymas nėra išnagrinėtas, tol leidimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą klausimas negali būti sprendžiamas.
13. Kaip minėta, aptariamoje bankroto bylos stadijoje teismas, nagrinėdamas bankroto administratoriaus prašymą leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, sprendžia tik dėl dviejų sąlygų egzistavimo, t. y. aiškinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti bei vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes.
14. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną R. G. IĮ bankroto byloje buvo patvirtintas VĮ Turto banko finansinis reikalavimas, todėl laikoma, kad šis kreditorius turi galiojančią ir tuo pačiu nepatenkintą reikalavimo teisę į bankrutavusią įmonę. Aplinkybė, kad įmonė neturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami jos kreditorių finansiniai reikalavimai, taip pat apmokamos administravimo išlaidos, atskirajame skunde neginčijama. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos abi (kaip minėta, aplinkybės dėl taikos sutarties bankroto byloje nesudarymo apeliantas nekvestionuoja) sąlygos, kurioms esant pagal įstatymą leidžiama nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bankroto administratoriaus nuomone, kad vien minėto apelianto prašymo pateikimo teismui faktas neturi teisinės reikšmės klausimo dėl išieškojimo iš individualios įmonės savininko turto sprendimo galimumui, nes nepaneigia to, kad bankroto byloje yra patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų, t. y. įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant leidžiama nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą.
16. Apeliantas, manydamas, kad išieškojimas iš jo asmeninio turto negali būti vykdomas, kol nebus išnagrinėtas jo prašymas, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnis) ir, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šia procesine teise pasinaudojo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.