Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-09-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-493-1237/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-09-17
Bylos Nr.
A20.-493-1237/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00488-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Masiulianec
Advokatai
Renata Janušytė
Kategorijos
Byla Nr. A20.-493-1237/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00488-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 17 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Inga Masiulianec,sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

užsienietei F. S., jos atstovei advokatei Renatai Janušytei,vertėjams Jolantai Turienei ir Yusuf Muhammadzoda,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Tadžikistano Respublikos pilietei F. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Teikimu prašoma taikyti Tadžikistano Respublikos pilietei F. S. (toliau – užsienietė), gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymą, apgyvendinant kartu su ja jos nepilnamečius vaikus: F. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) iki 2025 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas teikimą palaikė prašė jį tenkinti.

2. Užsienietė ir jos atstovė su teikimu nesutiko. Nurodė, kad užsienietė turi artimus ryšius su Lietuvos Respublikos piliete R. N., kuri suteiks jai būstą ir finansinę paramą. Pažymėjo, kad iki šiol nepažeidė jokių įstatymų, bendradarbiauja, ji ir jos vaikai yra pažeidžiami asmenys, todėl prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Byloje nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. apie 14.00 val. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas sprendimu sulaikė Tadžikistano Respublikos pilietę F. S., gim. (duomenys neskelbtini), ne ilgiau kaip 48 val. tikslu įvykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Su minėta užsieniete yra du jos nepilnamečiai vaikai F. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. S., (duomenys neskelbtini).

4. Išnagrinėjus turimą medžiagą, patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes bei Lietuvos migracinę informacinę sistemą MIGRIS buvo nustatyta, kad F. S. į Lietuvos Respubliką valstybių narių teritoriją atvyko 2022 m., su šeima: vyru ir keturiais vaikais, iš kurių du šiuo metu yra pilnamečiai, pateikė prieglobsčio prašymą. Jos tapatybę patvirtina Tadžikistano Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2019 m. lapkričio 9 d. ir galiojantis iki 2029 m. lapkričio 8 d. Jos vyras S. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 163 straipsnį, jam paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 5 mėn., atidedant bausmės vykdymą 2 metams, bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens iki nuteistasis išklausys visą pasirinktą elgesio pataisos programą, nepilnamečių vaikų išlaikymas.

5. 2022 m. vasario 23 d. Naujininkų pabėgėlių stovykloje atlikus asmens pažeidžiamumo vertinimą, F. S. buvo pripažinta pažeidžiamu asmeniu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. birželio 2 d. sprendimu nesuteikė užsienietei ir jos vaikams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui – nusprendė išsiųsti ją ir jos vaikus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietė apskundė sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu panaikino Migracijos departamento 2022 m. birželio 2 d. sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

7. Migracijos departamentas iš naujo išnagrinėjo prieglobsčio prašymą ir 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu nesuteikė užsienietei ir jos vaikams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti ją ir jos vaikus iš Lietuvos Respublikos į Tadžikistano Respubliką, uždrausti jai atvykti 3 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 5 d. sprendimu skundo netenkino, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti 2024 m. liepos 5 d. Regionų administracinio teismo sprendimą nepakeistu.

8. F. S. 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti skubos tvarka, kadangi asmuo pateikė prieglobsčio prašymą siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą dėl jos išsiuntimo į užsienio valstybę.

9. Migracijos departamentas išnagrinėjo paskesnį prieglobsčio prašymą ir 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu nesuteikė užsienietei ir jos vaikams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimo teisėtumo.

10. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu F. S. skundo netenkino, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti 2025 m. gegužės 21 d. Regionų administracinio teismo sprendimą nepakeistu.

11. F. S. 2025 m. liepos 25 d. pateikė dar kartą prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nepriėmė nagrinėti. Tadžikistano Respublikos pilietė ir jos nepilnamečiai vaikai turi prieglobsčio prašytojos statusą, kadangi išreiškė norą skųsti Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą.

12. 2025 m. rugsėjo 16 d. buvo vykdomas užsienietės ir jos vaikų išsiuntimas, tačiau F. S. kategoriškai atsisakė vykti į kilmės šalį, atsisakė krautis lagaminus, jos nepilnametė dukra F. S., gim. (duomenys neskelbtini), karštu vandeniu nusiplikė sau ranką, aktyviais veiksmais trukdė VSAT prie LR VRM pareigūnams vykdyti išsiuntimo procedūrą, ko pasėkoje buvo pavėluota pristatyti Tadžikistano Respublikos pilietę ir jos nepilnamečius vaikus į Vilniaus oro uostą. Išsiuntimo procedūra atidėta 2025 m. rugsėjo 23 d. F. S. yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas užsienietės sulaikymui.

14. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

16. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

17. Teismas pažymi, jog Įstatymo 2 straipsnio 18² dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

18. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju užsienietės tapatybė nustatyta, užsienietė laikoma prieglobsčio prašytoja, teismo posėdžio metu užsienietės atstovė pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos pilietė R. N. palaiko artimus ryšius su užsienietės šeima, suteiks jai gyvenamąją vietą, jai priklausančiame bute (pateikti VĮ „Registrų centras“ išrašai), bei išlaikymą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog užsienietė kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidinėjo apgyvendinimo vietoje galiojančias taisykles, nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog ji iki išsiuntimo procedūros nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais. Užsienietė yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti gintinų vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo nustatytam sulaikymo pagrindui, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte (užsieniečio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešimas Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą) 3 (tris) mėnesius. Todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2,10 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti iš dalies Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Skirti Tadžikistano Respublikos pilietei F. S., gim. (duomenys neskelbtini), apgyvendinant kartu su ja jos nepilnamečius vaikus: F. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą iki 2025 m. gruodžio 15 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra arba kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, arba išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Inga Masiulianec