Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-11 · Administracinė byla Nr. I-724-402/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
I-724-402/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
M. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-724-402-2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02442-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui M. A., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė (b. l. 4-8) ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykus iš Marijampolės PN į Alytaus PN buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kurioje buvo 8 vietos, joje buvo labai mažai vietos, neatitiko kvadratūra, trūkdavo oro, nebuvo vietos kur atsisėsti, tekdavo visą laiką stovėti. Toje patalpoje laikydavo nuo 10.30 val. iki 16-17 val. Valgyti tekdavo maistą pasidėjus ant žemės, nes nebuvo kur indų pasidėti, todėl dažnai jis atsisakydavo maisto. Pažymėjo, jog po kiekvieno etapo atvykstant į Alytaus pataisos namus jį uždarydavo į baudos izoliatoriaus kamerą ir turėdavo prabūti nuo 10.30 val. iki 17 val. kol jį komisija paskirs į būrį. Nurodė, jog Taisyklių 65 punkte yra nurodyta, jog tik pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykus į pataisos namus sudaroma komisija ir suskirstoma į būrius, o Alytaus PN tai daroma kiekvieną kartą atvykus po etapo. Grįžęs po etapų galėdavo nusiprausti tik po šaltu vandeniu, pareigūnai kratas atlikdavo antisanitarinėmis sąlygomis. Nurodė, kad jis yra nerūkantis, o prieš etapus ir po etapų patalpindavo į patalpas, kuriose buvo rūkoma, ko pasėkoje pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti dūmais. Dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Prašė skundą tenkinti ir priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b.l. 30-34) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vadovaujantis HN 134:2015 11.2 p. nuteistieji gali laikinai iki 5 valandų būti sulaikomi laikinojo sulaikymo patalpoje. Alytaus PN kameros atitinka teisės aktuose įtvirtintus ploto reikalavimus ir į jas paskiriama tiek nuteistųjų kiek patalpoje yra vietų. Uždaroje zonoje yra 45 kameros ir laikinojo sulaikymo patalpa. Jeigu prieš ir po etapavimo išvykstančių ar atvykstančių nuteistųjų skaičius didesnis, bet kuri uždaros zonos kamera gali būti panaudojama kaip laikinojo sulaikymo patalpa kurioje nuteistieji gali būti laikinai iki 5 val.. Visos uždarosios zonos kameros atitinka įstatymu keliamus reikalavimus dėl higienos normų ir ploto reikalavimų. Visose kamerose yra stalas ir kėdės, kiekvienas nuteistasis turi savo spintelę, kur gali laikyti asmeninius indus ir kitus asmeninius daiktus. Kamerų tipo patalpos Nr. 2 plotas yra 29,51 kv. m. joje yra įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka 3,7 kv. m. Vadovaujantis 2016-01-21 Alytaus PN direktoriaus nuteistųjų maudymosi duše grafiku visi etapu grįžę nuteistieji maudosi duše nuo 15.30 val. iki 16.30 val. HN 76:2010 14 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisves atėmimo vielų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji butu priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas nenumato rūkymo ribojimo įkalinimo įstaigose, tačiau šio įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. reglamentuoja rūkymo draudimą bendrojo naudojimo patalpose, kur nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pataisos įstaigų gyvenamieji kambariai, kamerų tipo patalpos bei kitos bendro naudojimo patalpos priskiriamos prie bendro naudojimo patalų. Taigi, miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti draudžiama ir juose nerūkoma. Vadovaujantis 2015-08-31 Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-231 nuteistieji tabako gaminius laiko uždarosios zonos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir rūkyti gali tik pasivaikščiojimų kiemeliuose metu. Kamerose rūkyti draudžiama, rastos rūkymo priemonės atimamos ir sunaikinamos. Paaiškino, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN).

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžtina, kad būtent pareiškėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti nurodytų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2014-06-03 bausmę atlieka Alytaus PN (b. l. 35).

Pareiškėjas nurodė, jog atvykus 2014-06-03 iš Marijampolės PN į Alytaus PN buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kurioje buvo 8 vietos, joje buvo labai mažai vietos, neatitiko kvadratūra, trūkdavo oro, nebuvo vietos kur atsisėsti, tekdavo visą laiką stovėti.

Iš į bylą pateikto Alytaus PN 2017-01-24 rašto Nr. 8-978 nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2 (b. l. 47), tai patvirtina ir pareiškėjo perkėlimų lapas (b. l. 48-49). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl aplinkybės susijusios su baudos izoliatoriaus kamera Nr. 2 byloje nebus aptariamos.

Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos dėl to, jog po kiekvieno etapo atvykstant į Alytaus pataisos namus jį uždarydavo į baudos izoliatoriaus kamerą ir turėdavo prabūti nuo 10.30 val. iki 17 val. kol jį komisija paskirs į būrį. Tekdavo visą laiką stovėti, nes nebuvo kur atsisėsti, buvo mažai ploto.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į Alytaus PN buvo etapuotas: 2014-07-15 etapu atvyko 6 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 38 neužimtos vietos; 2014-09-03 etapu atvyko 5 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 40 neužimtų vietų; 2014-09-16 etapu atvyko 23 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 32 neužimtos vietos; 204-10-21 etapu atvyko 25 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 39 neužimtos vietos; 2014-11-18 etapu atvyko 26 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 31 neužimta vieta; 2014-12-03 etapu atvyko 6 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 44 neužimtos vietos; 2015-01-14 etapu atvyko 4 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 46 neužimtos vietos; 2015-05-26 etapu atvyko 43 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 56 neužimtos vietos; 2015-06-17 etapu atvyko 3 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 48 neužimtos vietos; 2015-07-01 etapu atvyko 6 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 41 neužimta vieta; 2015-10-06 etapu atvyko 22 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 47 neužimtos vietos; 2016-01-20 etapu atvyko 4 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 39 neužimtos vietos; 2016-02-02 etapu atvyko 27 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 39 neužimtos vietos; 2016-03-15 etapu atvyko 20 nuteistųjų, uždaros zonos kamerose buvo 42 neužimtos vietos; 2016-04-06 etapu atvyko 6 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 47 neužimtos vietos; 2016-06-29 etapu atvyko 3 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 29 neužimtos vietos; 2016-09-16 etapu atvyko 16 nuteistųjų, uždaros zonos kamerose buvo 38 neužimtos vietos; 2016-11-18 etapu atvyko 9 nuteistieji, uždaros zonos kamerose buvo 36 neužimtos vietos (b. l. 60-77).

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 p. nuteistieji gali laikinai iki 5 valandų būti sulaikomi laikinojo sulaikymo patalpoje.

Atsakovo atstovas paaiškino, kad Alytaus PN uždaroje zonoje yra 45 kameros ir laikinojo sulaikymo patalpa. Jeigu prieš ir po etapavimo išvykstančių ar atvykstančių nuteistųjų skaičius didesnis, bet kuri uždaros zonos kamera (visos kameros niekada nebūna užimtos ar perpildytos) gali būti panaudojama kaip laikinojo sulaikymo patalpa kurioje nuteistieji gali būti laikinai iki 5 val. Visos uždarosios zonos kameros atitinka įstatymų keliamus reikalavimus dėl higienos normų ir ploto reikalavimų. Laikino sulaikymo kamerose yra stalas ir suolai.

Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginį, jog jis trumpalaikio laikymo kameroje būtų buvęs laikomas ilgiau, nei nustato minėtas teisės aktas, taip pat kad nebūtų turėjęs galimybės atsisėsti ar tinkamai pavalgyti. Remiantis atsakovo atstovo pateikiamais duomenimis (b. l. 60-77) nenustatyta, jog pareiškėjui atvykus po etapo į Alytaus PN trumpalaikio laikymo kameroje teko mažesnis plotas, nei nustatytas minimalus.

Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 54 p. nurodyta, jog konvojaus pareigūnų pristatytus į pataisos įstaigą nuteistuosius priima pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas ir įskaitos tarnybos darbuotojas, kurie pagal asmens bylos dokumentus patikrina atvykusio nuteistojo tapatybę. Įskaitos darbuotojų ne darbo valandomis nuteistuosius priima pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami (57 p.).

Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nurodyta, jog Pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.

Pareiškėjas pažymėjo, jog pagal Taisyklių 65 punktą kalėjimų direktoriaus įsakymu sudaroma komisija, kuri nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras, o Alytaus PN tai daroma po kiekvieno etapo ir toks neteisėtas pareigūnų elgesys sukelia nepatogumus. Po kiekvieno etapo atvykstant į Alytaus pataisos namus jį uždarydavo į baudos izoliatoriaus kamerą ir turėdavo laukti kol jį komisija paskirs į būrį.

Atsakovo atstovas paaiškino, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 str., Alytaus PN yra sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija, kuri, atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumą į atskirus būrius ar lokalinius sektorius.

Išnagrinėjus bylos medžiagą ir atsižvelgus į Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismo nuomone, šioje situacijoje, Alytaus PN pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, t.y. nepagrįstai po kiekvieno etapo pareiškėjo atžvilgiu taikė Taisyklių 65 punktą, t. y. pareiškėją laikė laikinojo sulaikymo kameroje kol Alytaus PN sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija paskirs į būrį ar lokalinį sektorių. Darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė nepatogumus, stresą, yra pagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog laikino sulaikymo kameroje rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis, todėl jam teko kvėpuoti tabako dūmais. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato nuteistuosius skirstyti į rūkančius ir nerūkančius. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 19 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 7 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog vadovaujantis 2015-08-31 Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-231 nuteistieji tabako gaminius laiko uždarosios zonos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir rūkyti gali tik pasivaikščiojimų kiemeliuose metu. Kamerose rūkyti draudžiama, rastos rūkymo priemonės atimamos ir sunaikinamos. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginį dėl laikymo laikino sulaikymo patalpoje su rūkančiais asmenimis, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

Pareiškėjas nurodė, kad atvykus po etapų pareigūnai kratas atlieka antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau į bylą jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. rašytų, bet neįteiktų skundų, rašytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė, taip pat nenurodė jokių konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu būdu tai pasireiškė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo abstraktūs tvirtinimai apie tai, kad su juo buvo netinkamai elgiamasi, todėl šie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini.

Nurodė, jog grįžęs po etapų galėdavo nusiprausti tik po šaltu vandeniu.

Iš bylą pateiktų Alytaus PN direktoriaus patvirtintų nuteistųjų maudymosi duše grafikų matyti, jog visi etapu grįžę nuteistieji prausiasi duše karštu vandeniu antradieniais ir trečiadieniais (b. l. 79-81), todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮnormas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Teismas akcentuoja, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (įskaitant materialią kompensaciją) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, be kita ko, materialią (pirmiausiai piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kartais išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą) (žr., pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-120/2013, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-443-822/2016, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas dėl Alytaus PN atliktų neteisėtų veiksmų – nepagrįstai po kiekvieno etapo pareiškėjo atžvilgiu taikyto Taisyklių 65 punkto – patyrė tam tikrus nepatogumus ir išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikytas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, vienam asmeniui turinčios tekti minimalios ploto normos pažeidimo apimtis, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).

Akcentuotina, kad šioje byloje teismas pripažino pagrįsta tik vieną pareiškėjo reikštą pretenziją (jog Alytaus PN pareigūnai po kiekvieno etapo pareiškėjo atžvilgiu neteisėtai taikytė Taisyklių 65 str.), kiti pareiškėjo nurodyti Alytaus PN pažeidimai nebuvo nustatyti. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti pareiškėjo prašoma 20 000 Eur suma.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teismas sprendžia, kad, įvertinus Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui, o pareiškėjo reikalavimas iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad M. A. teisė, į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą, buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė