Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1612-1033/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
e1-1612-1033/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12649-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
D. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1612-1033/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12649-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, skiriant įpareigojimus;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžiu (patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹, 66 straipsniais, – 48 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 9 mėnesių laikotarpiui paskiriant intensyvią priežiūrą ir pareigas: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymu ar mokymusi; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 3 mėnesius pradėti gydytis nuo priklausomybės, nuteistajam sutikus. 2021 m. gruodžio 20 d. įtrauktas į probuojamų asmens duomenų registrą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž. 2022 m. balandžio 13 d. apie 16.51 val. ties pastatu Vilniuje, Sodų g. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Scudo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,06 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad neneigia, jog buvo neblaivus, alkoholį vartojo kelias dienas iš eilės. Stotyje esančiuose baruose išgėrė labai daug (gėrė alų, degtinę), kiek tiksliai neatsimena. Stoties bare susipažino su kažkokiu asmeniu (jokių duomenų neatsimena), su kuriuo bendravo rusiškai. Kažkiek laiko kartu vartojant alkoholį, nusprendė važiuoti namo, kiek suprato asmuo dirbo netoli jo (kaltinamojo) namų. Asmuo turėjo automobilį ir paprašė jo sėsti už vairo, kaip tiksliai pasakė neatsimena, nes buvo neblaivus. Sutiko vairuoti automobilį būdamas neblaivus, nepagalvojo apie pasekmes. Kaip tiksliai išvažiavo iš stotyje esančios aikštelės, neprisimena, pamena, kad stovėjo spūstyje, neišėjo pravažiuoti ir privažiavo daug policijos pareigūnų.

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 13 d. apie 16.30 val. būdamas balkone, pastebėjo, jog nuo stotyje esančių geltonų paviljoninių barų eina stipriai svirduliuojantis, nekoordinuotais judesiais vyriškis, kuris įsėdo į baltos spalvos automobilio „Fiat“ vairuotojo vietą. Pastebėjo, kaip asmuo pradėjo važiuoti atbuline eiga ir atsitrenkė automobilio galine dalimi į stulpą, po to pasisukinėjo ir atsitrenkė į bordiūrą, tada pradėjo važiuoti Sodų gatve ir vos nekliudė prie gatvės stovinčio automobilio (baltos spalvos su geltonomis juostomis), bei važiuodamas tolyn link Šopeno-Seinų-Stoties gatvių sankryžos naudojo garsinį signalą. Tuo metu Stoties gatvėje buvo susidaręs maršrutinių automobilių spūstis ir nebuvo galimybės išvažiuoti į Stoties gatvę – maršrutinio autobuso vairuotojas buvo užstatęs išvažiavimą, nes išleidinėjo žmones, o prieš autobusą stovėjo dar vienas automobilis. Tuomet jis (liudytojas) pribėgo prie baltos spalvos automobilio „Fiat“, ištraukė automobilio raktelį, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir sulaukęs policijos pareigūnų perdavė jiems raktelius.

Liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 13 d. dirbo kartu su vyriausiąja patrule G. A., kai apie 16.51 val. gavo pranešimą, jog Sodų g. 21 pastebėtas sankryžoje stovintis automobilis, pranešėjas pastebėjo, kaip neblaivūs piliečiai atsisėdo į automobilį. Atvykus nurodytu adresu, priėjus prie automobilio, už vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras (sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, buvo ramus). Bendraujant su asmeniu, neigė, kad vartojo alkoholį prieš vairavimą ir, kad sėdo už vairo neblaivus. Vairavusio asmens duomenys užfiksuoti tarnybiniame pranešime, šių duomenų neatsimena. Automobilio „Fiat“ raktus atidavė pranešėjas, kuris paaiškino, kad pribėgo prie automobilio ir ištraukė raktelius. Vėliau buvo susiekta su automobilio „Fiat“ savininku ir automobilis grąžintas pagal pakvitavimą.

Vyriausiosios patrulės G. A. 2022 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodytos faktinės įvykio aplinkybės, kurios iš esmės atitinka liudytojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti 3 vaizdo įrašai iš Body kameros 9003, kuriuose užfiksuota, kaip atvykę policijos pareigūnai bendrauja su vairuotoju D. Ž., kaip jam nustato neblaivumą ir kaip informuoja automobilio savininką.

Pagal VĮ „Regitra“ informaciją automobilio „Fiat Scudo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2008-10-10, valdytojas-savininkas UAB (duomenys neskelbtini).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2022 m. balandžio mėnesį automobilio „Fiat Scudo“ 2008 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 3 090 Eur su PVM.

Neblaivumo nustatyto aktas ir patikrinimo alkotesteriu rezultatai įrodo, kad D. Ž. 2022 m. balandžio 13 d. 16.59 val. buvo nustatytas 3,29 promilių neblaivumas, o 17.20 val. – 3,06 promilių neblaivumas. Prietaiso paklaida ± 1,7 proc.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog D. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. balandžio 13 d. apie 16.51 val. ties pastatu Vilniuje, Sodų g. 13, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Fiat Scudo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,06 promilių girtumas. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo D. Ž. prisipažinimas ir duoti paaiškinimai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, liudytojų D. M. ir L. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, neblaivumo nustatymo aktas, VĮ „Regitra“ duomenys apie vairuotą automobilį.

D. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis D. Ž. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Prašė mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.

Skirdamas bausmę D. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas keturis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pažeidė nustatytą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebaustas administracine tvarka), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl skiria kaltinamajam 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio dydis artimesnis tokios bausmės maksimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. Ž. prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašė skirti D. Ž. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis D. Ž. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).

Kaltinamasis D. Ž. padarė nusikalstamą veiką žinodamas, kad jam negalima vairuoti transporto priemones, nes šios teisės neturi, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, jų sveiktai ir turtui, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. balandžio 27 d.

Prokuroras prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš D. Ž. konfiskuotino turto (automobilio „Fiat Scudo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 090 eurų.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilio „Fiat Scudo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ne kaltinamasis, o juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini). Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą, automobilio „Fiat Scudo“ 2008 metų gamybos vidutinė vertė Lietuvoje 2022 m. balandžio mėnesį buvo – 3 090 Eur su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų (UAB (duomenys neskelbtini)) teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. Ž. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 3 090 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kadangi turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo išdėstymo baudžiamojo proceso įstatymas nenumato (BPK 357 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo išdėstyti kaltinamajam konfiskuotos automobilio vertės mokėjimą atitinkamam laikotarpiui. Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, pagal įstatymą antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, todėl D. Ž., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-601-891/2019).

Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. nebuvo laikinai sulaikytas, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 81 parą arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 54 (penkiasdešimt keturių) parų areštą, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą D. Ž. pradės atlikti arešto bausmę (bus sulaikytas).

Paskirti D. Ž. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 27 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš D. Ž. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Fiat Scudo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 090 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti D. Ž., kad:

1) jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno tardymo izoliatorių (A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką vykdo policija;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rolandas Bužinskas