- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- 2SP-3761-570/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01325-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pareiškėjas
- Z. O.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Z. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio, panaikinti antstolės Astos Lukšienės 2019-04-05 patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų – CPK 510 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.
Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą.
Kaip matyti iš skolininkės argumentų, ji savo skundą dėl antstolės veiksmų ir prašymą juos laikinai stabdyti motyvuoja tuo, kad skundžiamais patvarkymais antstolė areštavo pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį ir tuo nepagrįstai apribojo pareiškėjos galimybes be trukdžių naudotis ir disponuoti savo darbo užmokesčiu, pareiškėja galėtų patirti nuostolių ne pilna apimtimi tenkindama savo poreikius.
Tačiau kaip matyti iš pareiškėjos skundo, vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) antstolė Asta Lukšienė priėmė 2019-04-05 patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nustatė, kad skolininko E. O. sutuoktinė Z. O. gauna darbo užmokestį, Vadovaudamasis LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. ir LR CPK 668 str. 1 d. nurodė, kad bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinė intelektualinės veiklos, pasiūlė skolininkui nustatyti turto dalį, kol nenustatyta turto dalis, aprašė ir areštavo pajamas, gautas iš darbinės veiklos. Pareiškėja nurodo, kad su skolininku E. O. nebeveda bendro ūkio nuo 1988 m., tačiau, kad santuoka yra nutraukta teismui duomenų nepateikia.
Be to, nagrinėjamu atveju, skolininkė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių antstolės A. Lukšienės veiksmų akivaizdų neteisėtumą, kitų duomenų/įrodymų apie realią grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėjos nurodyti argumentai, jog antstolė areštavo pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį ir tuo nepagrįstai apribojo pareiškėjos galimybes be trukdžių naudotis ir disponuoti savo darbo užmokesčiu ir pareiškėja galėtų patirti nuostolių ne pilna apimtimi tenkindama savo poreikius, kad su skolininku E. O. nebeveda bendro ūkio, nesudaro pakankamo pagrindo varžyti išieškotojo teises.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).
Ši nutartis neužkerta kelio skolininkei, paaiškėjus naujoms laikinųjų apsaugos priemonių taikymui svarbioms aplinkybėms, kreiptis į teismą su prašymu dėl jų taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-145 straipsniais, 147 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
skolininkės Z. O. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.