Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“, atstovui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, tretiesiems asmenims J. A. bei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai - dėl pastatų pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir galiojančia bei kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Liudytoja O. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra ieškovės kaimynė. Kai atsikraustė 1974 m. į (duomenys neskelbtini) kaimą ieškovė su vyru jau ten gyveno. Ji taip pat namą įsigijo išsimokėtinai iš kooperatyvo „K.“. Apie dokumentaciją nieko nežino, kadangi viskuo rūpinosi vyras. Kai baigė išsimokėti jie gavo namų knygą. Jų namas įregistruotas nekilnojamo turto registrų centre. Dar tarybiniais laikais važiavo pas notarą. Kas pas jį važiavo neatsimena. Tuo metu už gyvenamąją vietą visiems išskaitydavo iš darbo užmokesčio. Kada ieškovė su vyru išsimokėjo už ūkį jai tiksliai nėra žinoma, tačiau tikrai viską sumokėjo dar kolūkio laikas. (2023 m. birželio 19 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 28 min. 25 sek.- 33 min. 57 sek.).

Liudytoja M. V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad E. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Tame kaime ieškovė su vyru gyvena nuo 1974 m. Jie atsikraustė į „R.“ kolūkiui priklausantį namą. Namą įsigijo išsimokėtinai. Ji tame kaime gyvena nuo 1966 m. Jie yra kaimynai. Prie ieškovės ir jos vyro namo buvo ir ūkinis pastatas. Kada jie išsimokėjo už namą jai nėra žinoma. Jie tame name gyvena ir iki šiol. Prie jų namo yra ir žemės sklypas. Ji savo namą įsigijo taip pat išsimokėtinai. Tačiau kaip vyko ūkio įforminimas jai nėra žinoma, kadangi viską tvarkė vyras (2023 m. birželio 19 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 35 min. 39 sek.- 40 min. 09 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Dėl ginčo esmės.

Byloje kilęs ginčas dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarytos tarp E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Vilkaviškio rajono R. kolūkio dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo sudaryta ir galiojančia.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“ į ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prieštarauja ieškinio tenkinimui. Mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jeigu toks būtų pareikštas, turėtų būti atmestas.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio rajono savivaldybė pateikė į ieškinį atsiliepimą, kuriame su pareikštu ieškiniu sutiko.

Trečiasis asmuo J. A. teismo posėdžio metu, nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti.

IV. Dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir galiojančia.

Byloje reiškiamas reikalavimas - sandorio, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, pripažinimo galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausiai reiškia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriško įsipareigojimo (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, pripažindamas pirkimo – pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010).

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Be to, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnį, sandorio formai ir teisinei registracijai taikomi sandorio sudarymo metu galioję įstatymai.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų atsiradimo 1974 metais, todėl sprendžiant, ar sandoris atitiko reikalaujamą formą, aktualios ir taikytinos jo sudarymo metu galiojusios teisės normos – 1964 metų civilinis kodeksas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Tiek 1964 metų Civilinio kodekso, tiek 2000 metų Civilinio kodekso normos numato, kad teismas pagal sandorį įvykdžiusios šalies reikalavimą turi teisę pripažinti sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, galiojančiu, nors jis ir nėra įformintas notarine tvarka. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis, 2000 m. CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Tiek dėl 1964 metų civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalies, tiek dėl 2000 metų civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: sandoris yra dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Tuo atveju, jeigu šalių veiksmai įrodo jų suderintą valią dėl turimų teisių ir pareigų modifikavimo bei sandoris iš principo buvo teisėtas, esminę reikšmę įgyja sandorio vienpusio įvykdymo ir gavusios įvykdymą šalies vengimo sandorį įforminti aplinkybės. Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, be pirmiau nurodytų trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų, būtina išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Dėl to teismas ex oficio turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat ar nepažeidžiamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje R. P. v. V. B., byloje, bylos Nr. 3K-3-20/2008; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007, 2001 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-384/2001).

Ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, bei jos ir byloje dalyvaujančių asmenų parodymais nustatyta, kad ieškovė E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarėme santuoką (e. b. l. 11). 1974 metais Vilkaviškio rajono R. kolūkio pirmininkas V. P. pasiūlė išsimokėtinai per 25 metus iš kolūkio pirkti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (tuometinis adresas - (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek mano vyras J. A. sutiko išsimokėtinai įsigyti gyvenamąjį namą su priklausiniais, kuris buvo įkainotas 12 000 rublių. Gyvenamąjį namą ir jo priklausinius statė Vilkaviškio rajono R. kolūkiui priklausęs kooperatyvas „K.“. Todėl nuo 1974 metų ieškovė su vyru apsigyveno minėtame name ir gyvename iki šiol (e. b. l. 8, 9). Ieškovė ir jos vyras J. A. 1974 metais iš Vilkaviškio rajono R. kolūkio perduotą turtą, gyvenamąjį namą su priklausiniais perėmė, šiais pastatais nepertraukiamai naudojasi iki šiol, juos tinkamai prižiūri, moka visus mokėtinus mokesčius, o nuo 1984 metų yra pilnai atsiskaitę. Jie atliko būtinus pirkimo pardavimo sandoriui veiksmus, elgėsi sąžiningai, pilnai laiku sumokėjo visus 12 000 rublių kolūkiui už išsimokėtinai įgytą turtą, tačiau sandoris nebuvo įformintas notarine tvarka dėl pardavėjo, tuometinio Vilkaviškio rajono R. kolūkio, kaltės.

Iš prie bylos pateiktos 2022 m. lapkričio 29 d. pažymos matyti, kad E. A. vardu užregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) yra: gyvenamais namas – (1A2/p), priestatas (1a1/p); pagalbiniai ūkio pastatai – ūkinis pastatas (211/p), kluonas (lil/ž), garažas (311/ž) (e. b. l. 13).

Iš prie bylos pateiktos pažymos matyti kad joje nurodama, kad „pažymima, kad A. J., K. už kooperatinį gyvenamąjį namą kooperatyvui „K.“ yra pilnai atsiskaitęs (e. b. l. 14).

Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojos M. V. V. ir O. A. kas (2023 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Teismas vertindamas, ar sudaryta sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, ar nepažeidžiamas viešasis interesas, atsižvelgia į tai, kad sutartyje buvo nurodytos esminės gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos – objektas ir kaina (1964 m. CK 253-254 bei 256 straipsnių redakcija, galiojusi nuo 1983-12-11), o tuo pačiu ieškovui buvo suteiktos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorio šalies – pirkėjo teisės, kas patvirtina sandorio šalių suderintą valią dėl turimų teisių ir pareigų, t.y. sudaryti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, pirkimo - pardavimo sutartį. Šalys išreiškė savo valią dėl turto pirkimo - pardavimo sandorio ir ši sutartis buvo faktiškai sudaryta, t. y. Vilkaviškio rajono R. kolūkis tapo pardavėju ir įsipareigojo įforminti pirkimo - pardavimo sutartį bei perduoti turtą ieškovės nuosavybėn, o ieškovė atliko faktinius gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo veiksmus, sumokėdama nustatytą kainą ir priimdamas perkamą turtą, kurį valdo iki šiol. Nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamą turtą nėra įregistruotos jokių fizinių ar juridinių asmenų, savivaldybės ar valstybės vardu. Tokiu būdu konstatuotina, kad ieškovei faktiškai įvykdžius gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimo - pardavimo sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas (1964 m. CK 44 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), o atsakovui neįforminus sandorio notarine tvarka, yra pagrindas pripažinti tokį sandorį galiojančiu (1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis, 2000 m. CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Ieškovei faktiškai įvykdžius gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimo - pardavimo sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas (1964 m. CK 44 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), o atsakovui (dėl neveikimo) neįforminus sandorio notarine tvarka, akivaizdu, kad sandoris nebuvo įregistruotas pagal tuo metu galiojusias įstatymines normas - 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimus (per tris mėnesius vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete, kaip tai numatė 1964 m. CK 255 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1983-12-11). Atsižvelgiant į paminėtina, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems subjektams ir sudaro teisinį pagrindą atlikti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre (CK 4.254-4.255 str., Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas), tame tarpe ir atlikti teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre dėl ieškovės nuosavybės teisių į šiuo teismo sprendimu (jam įsiteisėjus) pripažintu sudarytu (galiojančiu) pirkimo-pardavimo sandoriu įgytą turtą (CK 5 straipsnis, 18 straipsnis).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro: bylos nagrinėjimo išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, – 13,28 Eur (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu bei atstovavimu teisme teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei, – 375,82 Eur ( 1 e. b. l. 129), bei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą.

Atsakovė su bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jų nesutiko, bei nurodė, kad susidariusioje situacijoje Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 105 p.), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti Ieškovės interesus. Byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (t.y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovas kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), manome, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (e. b. l. 82-84).

Teismas nepriteisia bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, kadangi atsakovė šioje byloje neturi jokio materialinio suinteresuotumo, ieškovei priklausantys ginčo pastatai nėra perduoti valstybės nuosavybėn, ieškinio reikalavimo neginčijo nuo pat ieškinio gavimo dienos pateikę atsiliepimą, ieškinio reikalavimas susijęs su tam tikro įvykusio su ieškove fakto (sandorio) patvirtinimo, sandorio viena iš šalių buvo ieškovė, kurie veikė nerūpestingai, kadangi sumokėję paskutinę įmoką, nepasirūpino, kad sutartis būtų patvirtinta notarine tvarka, būtų įregistruota jų nuosavybė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 7 d. sprendimu Nr.(8.2Mr) ATS-C-2022-07555 ieškovei teikiama 100 proc. nemokama teisinė pagalba (e. b. l. 23).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti pirkimo pardavimo sutartį tarp E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Vilkaviškio rajono R. kolūkio dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), sudaryta ir galiojančia

Netenkinti ieškovės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti jo paskelbime nedalyvavusiems bylos dalyviams- šalių atstovams, tretiesiems asmenims, jų atstovams.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.