Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. L., E. L., E. A. L., VĮ ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų: mirties įrašo, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, Testamentų registro, Nekilnojamojo turto registro išrašų ir kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. kovo 22 d. mirė pareiškėjos brolis H. L., kurio paskutinė gyvenamoji ir mirties vieta buvo Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėja yra mirusiojo sesuo, suinteresuotas asmuo E. A. L. - mama, o suinteresuoti asmenys D. L., E. L. yra mirusiojo vaikai. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl H. L. palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui ar palikimo atsisakymų faktų. 2021 m. gruodžio 15 d. H. L. įgaliojo pareiškėją mirus tėvui A. L., be kita ko, paduoti pareiškimą jo vardu priimti palikimą, už jį pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo paveldėjimu. 2022 m. birželio 7 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodyta, kad įpėdiniai sūnus H. L. ir pareiškėja paveldi kiekvienas po ½ dalį turto, kurio savininkas A. L.. Paveldimą turtą sudarė automobilis Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, dėl to prielaida turi būti motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Byloje nėra duomenų bei įrodymų, jog H. L., būtų įsigijęs gyvenamąjį būstą, kitą nekilnojamą turtą Jungtinėje Karalystėje. Pareiškime nurodoma, kad visas palikėjo nuo darbo laisvas laikas, atostogos, šventinės dienos buvo planuojamos ir praleidžiamos Lietuvoje kartu su artimais žmonėmis, giminaičiais. Lietuvoje gyvena jo vaikai ir kiti artimieji giminaičiai. Paminėtos faktinės aplinkybės patvirtina, jog palikėjo įprastinė paskutinė gyvenamoji vieta negali būti laikoma Jungtinė Karalystė, nes palikėjo asmeniniai, ekonominiai bei socialiniai santykiai buvo tik Lietuvos Respublikoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo išvykimo faktas, nepakeitė jo turtinių interesų vyraujančios vietos. Su pareiškimu sutiko ir suinteresuoti asmenys, tokiu būdu patvirtinę, kad jame nurodytos teisingos ir tikrovę atitinkančios aplinkybės.

Pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, Testamentų registro, Nekilnojamojo turto registro išrašai, 2022 m. birželio 7 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, 2021 m. gruodžio 15 d. įgaliojimas pareiškėjai. Bylos duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad palikėjas H. L., nors ir periodiškai dirbo Jungtinėje Karalystėje bei deklaravo savo išvykimą, tačiau išlaikė glaudų ir stabilų ryšį su Lietuva, kurioje liko jo socialinio gyvenimo interesai. Palikėjas nuo pat gimimo iki 2017 m., t. y. penkiasdešimt dvejus savo gyvenimo metus gyveno Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 24406755 jam išduotas 2017 m. gegužės 9 d. Kaune. Palikimo priėmimo po tėvo mirties faktas patvirtina palikėjo siekį nuolatinę gyvenamąją vietą turėti Lietuvoje, o ne Jungtinėje Karalystėje. Nors H. L. mirė Jungtinėje Karalystėje, tačiau jis kremuotas ir palaidotas Lietuvoje.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas yra pagrįstas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas. Darytina išvada, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad palikėjo H. L., gim. 1965 m. balandžio 12 d., mirusio 2024 m. kovo 22 d., palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šio fakto patvirtinimo. Šis faktas turi juridinę reikšmę – jo pagrindu pareiškėjai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Dėl termino atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, pripažįsta svarbiomis. Pareiškėja savo teisės į brolio palikimą laiku neįgyvendino ne todėl, kad buvo nerūpestinga, bet dėl objektyviai susiklosčiusių priežasčių – dėl brolio mirties vietos nustatymo proceso. Terminas palikimui priimti nuo jo paskutinės dienos praleistas nežymiai. Pareiškėja su broliu buvo artimi, ji rūpinosi brolio laidotuvėmis. Iki mirties H. L. pasitikėjo pareiškėja ir juos siejo glaudūs giminystės santykiai. Mirusysis buvo išdavęs pareiškėjai įgaliojimą veikti jo vardu. Suinteresuoti asmenys palaikė prašymą atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Atsižvelgiama ir į tai, kad praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai didelė, jog būtų pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu.

Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjos įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo H. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2024 m. kovo 22 d., palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti pareiškėjai D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po H. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2024 m. kovo 22 d., mirties.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.