- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2-209-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01171-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. O.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Unispektras“, D. Č.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria ieškovo A. O. ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. e2-3077-661/2021 pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Unispektras“ ir D. Č. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. O. (toliau ir – ieškovas) 2021 m. spalio 18 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pradėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Unispektras“ (toliau – ir atsakovė / bendrovė) ir jos vadovo D. Č. (toliau – ir atsakovas) veiklos tyrimą.
2. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d. buvo įregistruota bendrovė. Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. vienu iš bendrovės akcininkų tapo ieškovas. 2019 m. lapkričio 21 d. atsakovas buvo paskirtas bendrovės vadovu. Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. spalio 6 d. ieškovas paskolino bendrovei iš viso 60 000 Eur.
3. Pažymėjo, kad ieškovui, susipažinus su 2021 m. gegužės 24 d. bendrovės parengtu bandomuoju balansu, paaiškėjo, kad: 1) bendrovės įsipareigojimai lyginant juos su 2019 metų balanso duomenimis nuo 144 840,77 Eur išaugo iki 403 081,33 Eur, 2) bendrovės pirkėjų įsiskolinimai lyginant juos su 2019 metų balanso duomenimis nuo 42 162,48 Eur sumos išaugo iki 196 380,39 Eur sumos, 3) bendrovės balanse buvo apskaitoma bendrovės atsargų už 82 165,19 Eur, tačiau bendrovės sandėliuose 2020 metų pabaigoje nebuvo saugomi tokie prekių kiekiai, kurie galėtų sudaryti tokią pinigų vertę, 3) bendrovė nežinomiems tiekėjams ir dėl nežinomų priežasčių buvo sumokėjusi avansų už 47 372,27 Eur, nors bendrovės veiklos specifika nesudaro jokio teisėto pagrindo spręsti, kokiais teisiniais pagrindais bendrovė turėjo mokėti kokius nors avansus savo tiekėjams, kadangi ieškovo žiniomis bendrovė išankstiniais mokėjimais su jokiais savo tiekėjais neatsiskaitydavo, 4) bendrovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų 57 980,70 Eur dėl mokėtino PVM, nors pagal bendrovės apskaitomas pardavimo pajamas už 2020 metus, kurios pagal bandomojo balanso duomenis sudaro 1 693 279,93 Eur, neturėjo kilti jokių sunkumų dėl PVM sumokėjimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, 5) bendrovės vykdyta veikla iš esmės negeneravo jokio pelno, o bendrovės įsipareigojimai per 2020 metų laikotarpį išaugo tiek, kad bendrovės apskaitomas turtas susilygino su bendrovės įsipareigojimų suma, t. y. bendrovė per vienerių metų laikotarpį iš esmės pasiekė nemokumo būseną.
4. Ieškovas 2021 m. gegužės 27 d. pareikalavo grąžinti jam suteiktas paskolas, tačiau bendrovės vadovas (atsakovas) 2021 m. birželio 2 d. Įsakymu Nr. S1/21 „Dėl darbuotojų materialinės atsakomybės“ ieškovui ir visiems bendrovės serviso darbuotojams be atskiro bendrovės vadovo raštiško sutikimo uždraudė pirkti / užsakyti transporto priemonių atsargines dalis, bet kokio pobūdžio turtą ir paslaugas, tai nulėmė, kad bendrovės darbuotojai nebegalėjo vykdyti tiesioginių savo pareigų, atlikti bendrovės klientų transporto priemonių remonto darbų. Bendrovės vadovui (atsakovui) ignoruojant ieškovą ir nekreipiant dėmesio į jo prašymus dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, o taip pat nešaukiant bendrovės akcininkų susirinkimo, 2021 m. rugsėjo 22 d. bendrovei ir jos vadovui buvo pateiktas paskutinis reikalavimas nutraukti savo neteisėtus veiksmus ir iki 2021 m. rugsėjo 24 d. pateiki prašomą informaciją ieškovui, informuojant, kad bendrovei neįvykdžius teisėtų jos akcininko reikalavimų, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, tačiau atsakovai šio reikalavimo per nustatytą terminą neįvykdė.
5. Ieškinys teisėjo 2021 m. spalio 21 d. rezoliucija buvo priimtas.
Atsiliepimas
6. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nesilaikė privalomos išankstinės ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 2.126 straipsnio 2 dalis), nes ieškovas nesikreipė į atsakovus su reikalavimu nutraukti netinkamą bendrovės veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui įrodymus, kad jis iki ieškinio teismui pateikimo dienos įvykdė CK 2.126 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
8. Ieškovas 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad teismo reikalaujami pateikti įrodymai buvo pateikti kartu su ieškiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovams paliko nenagrinėtą, taip pat priteisė atsakovei iš ieškovo 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
10. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą atsižvelgęs į tai, kad ieškovo pateikti duomenys – 2021 m. birželio 22 d. prašymas dėl informacijos pateikimo, 2021 m. liepos 12 d. pranešimas dėl akcininkų susirinkimo, 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašymas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą – negali būti laikomi kreipimusi į juridinį asmenį siekiant pradėti jo veiklos tyrimą. Teismas išaiškino, kad ieškovas ieškinyje nurodomus klausimus gali spręsti ne pateikdamas ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, o Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas neištaisė Vilniaus apygardos teismo gruodžio 14 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nes nepateikė įrodymų, jog būtų kreipęsis į bendrovę ir jos vadovą prašydamas nutraukti kokius nors kitus pažeidimus, išskyrus prašymus duomenų apie bendrovės veiklą pateikimą ar visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovas nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje įvertino ieškinio atitiktį teisės normoms bei vertino, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, ir ieškinį priėmė, kadangi laikė, jog privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo įgyvendinta ir ieškinys atitiko kitus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio reikalavimus.
12.2. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovas pasinaudojo privaloma išankstine ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarka, t. y. 2021 m. rugsėjo 22 d. atsakovui buvo parengtas ir išsiųstas reikalavimas nutraukti neteisėtus veiksmus ir įspėjimas, jog jų netrukaus bus inicijuotas juridinio asmens veiklos tyrimas atsakovo atžvilgiu. Atsakovui papildomai buvo pateikti reikalavimai dėl informacijos pateikimo bei akcininkų susirinkimo sušaukimo 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. rugpjūčio 3 d., todėl akivaizdu, kad ieškovas išnaudojo visas galimybes dėl išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, tačiau atsakovas visus jam siųstus reikalavimus ignoruoja.
12.3. Atsakovei iš ieškovo priteistos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos nors ir neviršija maksimalių priteistinų sumų dydžio, tačiau įvertinant byloje pateikto atsiliepimo apimtį ir turinį, spręstina, kad tokio atsiliepimo surašymui nebuvo reikalingas ypatingai ilgas advokato laiko darbas ir gili situacijos analizė, todėl priteistinų iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti mažinamas.
Atsiliepimas
13. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios, apelianto nurodytais argumentais, nėra pagrindo keisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto ieškinį vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu paliko nenagrinėtą, apeliantui neįvykdžius įpareigojimo pateikti teismui įrodymus, kad ieškovas būtų kreipęsis į bendrovę ir jos vadovą prašydamas nutraukti kokius nors kitus pažeidimus, taip pat nurodė, jog įvertinus apelianto kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, apeliantas ieškinyje nurodomus klausimus gali spręsti ABĮ nustatyta tvarka. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, nes ieškinio priėmimo klausimas jau buvo išspręstas teisėjo rezoliucija, todėl ieškinio pagrįstumo / nepagrįstumo klausimą turėjo išspręsti sprendimu, taip pat apeliantas buvo išnaudojęs visas galimybes dėl išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
17. CK antrosios knygos X skyriaus normos (CK 2.124–2.131 straipsniai) reglamentuoja juridinio asmens veiklos tyrimą, tokio tyrimo pagrindus, tvarką ir pasekmes nustačius, kad juridinio asmens veikla netinkama. Įstatymas nustato, kad spręsdamas suinteresuoto asmens šia tvarka paduodamo pareiškimo priėmimo klausimą teismas turi nustatyti ne tik tai, ar pareiškimas atitinka bendruosius jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, bet ir ar jis atitinka specialiuosius reikalavimus, nustatytus CK 2.125 ir 2.126 straipsniuose, įskaitant tai, ar prieš kreipiantis į teismą pareiškėjas įgyvendino CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas, ar rengiant kreipimąsi į patį juridinį asmenį (jo valdymo organą ar narį) ir pareiškimą dėl veiklos tyrimo dalyvavo advokatas (CK 2.126 straipsnio 3 dalis). Taigi, prieš sprendžiant pareikšto ieškinio dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo pagrįstumo klausimą, būtina patikrinti, ar ieškovas tinkamai įvykdė ikiteisminę juridinio asmens veiklos tyrimo stadiją.
18. Siekdamas tinkamai įvykdyti ikiteisminę juridinio asmens veiklos tyrimo stadiją, pareiškėjas, pirma, turi kreiptis į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį), reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir, antra, suteikti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Kreipdamasis privalo įvardyti konkrečią veiklą ar nesąžiningą pareigų vykdymo faktą ir nurodyti motyvus, kodėl, pareiškėjo nuomone, ši veikla yra netinkama. Abu šie reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio ir, nors vieno jų nesilaikymas, neužtikrina tinkamo ikiteisminės juridinio asmens veiklos tyrimo stadijos įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-395-302/2020).
19. Tai reiškia, kad CK 2.126 straipsnyje yra nustatyta privaloma išankstinio ginčo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo sprendimo ne teisme tvarka, kurios paskirtis yra suteikti galimybę juridiniam asmeniui (juridinio asmens valdymo organui, jo nariui) savanoriškai pašalinti (ištaisyti) nurodytus veiklos trūkumus ir taip išvengti galimo bylinėjimosi teisme. Pažymėtina, kad toks reguliavimas kartu reiškia ir teisinę kliūtį ginčą, kuriam nustatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka, iš karto inicijuoti teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
20. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog teisės aktų imperatyviai nenustatyta, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka paduotas pareiškimas, jame nurodytos aplinkybės ir pareiškėjo reikalavimai turėtų visiškai sutapti su pareiškime teismui nurodytomis aplinkybėmis ir reikalavimais. Pareiškimas, paduodamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, gali būti mažiau formalizuotas, jo esmė yra išvengti bylinėjimosi, pasiekti geranorišką, sprendimą be teismo, todėl yra pakankama, kad iš tokio pareiškimo turinio jo adresatui taptų suprantami nurodomi jo veiklos trūkumai ir prašomi jų šalinimo būdai. Pareiškimas, paduodamas teismui, neturi iš esmės išplėsti nurodomų netinkamos veiklos aplinkybių ar reikalauti iš esmės naujų trūkumų šalinimo būdų, nes priešingu atveju tai reikštų naujo ginčo inicijavimą ir ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1209-943/2019).
21. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad apeliantas laikėsi dėl juridinio asmens veiklos tyrimo įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, įrodinėjamos apelianto pateiktais 2021 m. birželio 22d., 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2021 m. rugsėjo 22 d. raštais, kuriuose apeliantas iš esmės reikalavo, jog atsakovai pateiktų apeliantui susipažinimui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat sušauktų bendrovės akcininkų susirinkimą. Be šių duomenų apelianto procesinių dokumentų turinyje nebuvo nurodyta faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų apie tai, kad apeliantas kreipėsi į atsakovus ikiteismine tvarka su konkrečiais pareikštais reikalavimais dėl galbūt bendrovės ir jos vadovo (atsakovo) neteisėtos veiklos nutraukimo. Taigi, nors įstatymų leidėjas nenurodė, kaip ir kokiu būdu turi būti įvardytas kreipimasis dėl netinkamos juridinio asmens veiklos ištyrimo, bet apelianto teikiami duomenys (raštai ir paaiškinimai) nėra pakankami vertinimui, kad akcininkas (apeliantas) kreipėsi į bendrovės vadovą dėl bendrovės veiklos tyrimo, tačiau įmonė toliau netinkamai vykdo veiklą. Vadinasi, yra pagrindas vertinti, kad apeliantas inicijavo savarankišką ginčą teisme, nesilaikydamas privalomos ikiteisminės tvarkos.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas nagrinėjamo instituto normas, yra pažymėjęs, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nėra savitikslis. Šiuo teisės institutu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014).
23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad įmonių veiklos tyrimas nėra priemonė, naudojama vien tik akcininkų naudai. Tyrimo proceso tikslai yra: pirma, tai konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimas, šia prasme įmonės veiklos tyrimas yra tam tikra pagalbos priemonė, antra, įmonės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas. Tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1209-943/2019).
24. Apeliantas taip pat nenurodo, kodėl tariamai pažeidžiamas teises negali ginti kitais būdais (pvz., įpareigojant pateikti dokumentus, kreipiantis į teismą ir pan.). Juridinio asmens veiklos tyrimas yra taikytinas tik tais atvejais, kai veiklos trūkumai yra nemažareikšmiai. Dėl to, kai juridinio asmens veiklos tyrimas nėra tinkama priemonė ginti akcininkų teisėms, kurios gali būti ginamos kitais pasirinktais galimai pažeistų teisių gynimo būdais, tai sudaro pagrindą atmesti reikalavimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-563-464/2021).
25. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, akcininkui pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Kitaip tariant, bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
26. Be to, apeliantas turi galimybę per VĮ Registrų centro administruojamą Juridinių asmenų registro duomenų bazę susipažinti su skelbiama vieša juridinių asmenų informacija, t. y. susipažinti su įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniu, visuotiniais akcininkų susirinkimo protokolais ir pan. Šiuo atveju apeliantas nepagrindžia, kodėl tokia galimybe nesinaudoja.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad teismas, priėmęs ieškinį, jau buvo įvertinęs aplinkybę, jog apeliantas nepažeidė CK 2.126 straipsnyje nustatytos išankstinės privalomos išankstinio ginčo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo sprendimo ne teisme tvarkos.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, po ieškinio priėmimo, 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė nutartį, kuria nustatė apeliantui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui įrodymus, kad jis iki ieškinio teismui pateikimo dienos įvykdė CK 2.126 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Apeliantas 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad teismo reikalaujami pateikti įrodymai buvo pateikti kartu su ieškiniu, tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė, kad apeliantas ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.
29. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.
30. Kai ieškinio trūkumai nustatomi vėliau, t. y. kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nenustato, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, tokiais atvejais pagal bendrąją taisyklę teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir tik vėliau pastebėjus jo turinio trūkumus, gali tokį ieškinį palikti nenagrinėtą tik tada, kai prieš tai nustato ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ir tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas neįgyvendino esminės savo teisės į teisminę gynybą prielaidos (privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos), atskirajame skunde dėstomi argumentai nekeičia situacijos teisinio vertinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas apelianto ieškinį nenagrinėtą, priteisė atsakovei iš apelianto 2 000 Eur atstovavimo išlaidas. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nors šios bylinėjimosi išlaidos ir neviršija maksimalių priteistinų sumų dydžio, tačiau, įvertinant byloje pateikto atsiliepimo apimtį ir turinį, spręstina, kad tokio atsiliepimo surašymui nebuvo reikalingas ypatingai ilgas advokato laiko darbas ir gili situacijos analizė.
32. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
33. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį taikomas 2,5 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 566,40 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatui priteistina suma sudaro 3 916 Eur (1 566,40 Eur x 2,5).
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – 2021 m. gruodžio 20 d. pateiktą prašymą, sąskaitą už teisines paslaugas, taip pat 2021 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymą, neturi pagrindo sutikti apelianto pozicija, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad atsakovų pateiktas atsiliepimas į ieškinį atitiko procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, jame buvo nurodyti nesutikimo su ieškiniu argumentai, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme kaip nepagrįstus.
35. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.