Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-03-02 · Administracinė byla Nr. I-240-163/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-03-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-02
Bylos Nr.
I-240-163/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00044-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Pareiškėjas
M.V.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-240-163/2011(Proceso Nr. 3-63-3-00044-2011-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5; 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M.V. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M.V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 (dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies taikymo) neišmokėto darbo užmokesčio dalį viso – 1926,94 Lt.

Nurodo, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate. Taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį bei kitų VI skyriaus Darbo užmokestis nuostatas už atliktas pareigas nepagrįstai ir neteisėtai atsakovas sumokėjo ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, t.y. už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 viso neišmokėta 1926,94 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis.

Pažymi, kad 2009-12-11 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...> konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...> konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Nurodo, kad realizuodamas teisminės gynybos teisę su prašymu priteisti negautą darbo užmokestį kreipėsi į teismą nepasibaigus 3 metų senaties terminui.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į M.V. skundą (b.l. 11-14) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašo atmesti M.V. skundą atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atžvilgiu kaip nepagrįstą, o sprendimo dėl įpareigojimų priteisimo įvykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Nurodo, kad pareiškėjo skundas atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atžvilgiu yra nepagrįstas, nes Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra viešojo administravimo subjektas, kurio funkcijas, teises bei pareigas reglamentuoja konkrečios teisės normos, šiuo atveju susijusios su darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų teisėtumas turi būti nustatytas jų atitikties įstatymų reikalavimams atžvilgiu, t.y. nustatant ar Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė įstatymų, reglamentuojančių darbo apmokėjimo tvarką, nuostatas.

Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu kasmet yra patvirtinami Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui skiriami asignavimai, tarp jų – išlaidoms (atskirai – darbo užmokesčiui) ir turtui įsigyti. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, būdamas asignavimų valdytojas, yra įpareigojamas naudoti jam skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė. Pagal galiojančius teisės aktus Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o Vyriausybės kompetencijai. Todėl, mano, kad tinkamas atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlyginimą pareiškėjui nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iš tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl skundo patenkinimo atveju neišmokėta darbo užmokesčio dalis turi būti priteistina iš Lietuvos valstybės.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-05-28, 2010-06-04 ir 2010-06-10 Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gauti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai, reg. Nr. 35/2010, Nr. 36/2010, Nr. 39/2010, Nr. 40/2010, Nr. 43/2010, Nr. 44/2010, Nr. 45/2010, kurie buvo pateikti dėl nagrinėjamų analogiškų bylų (2010-05-24 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-964-602/2010, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. I-1019-602/2010, 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. I-1007-602/2010, 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. I-1216-602/2010 ir kt.) šiai administracinei bylai, o prašymai pateikti ištirti teisės akto, kuris turi būti taikomas ir nagrinėjamoje byloje, teisėtumą, todėl mano, kad ši byla turi būti stabdytina iki Konstitucinis Teismas išspręs Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus reg. Nr. 35/2010, Nr. 36/2010, Nr. 39/2010, Nr. 40/2010, Nr. 43/2010, Nr. 44/2010, Nr. 45/2010.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b.l. 18-21) nesutinka su skundu, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prašo skundą atmesti, o bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka, prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams, nes policijos įstaigos neturi lėšų einamųjų metų biudžete darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimu prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, proceso šalys ir jų įgalioti atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui, iš viso prašoma priteisti – 1926,94 Lt, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo pareiškėjui visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas M.V. dirba Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate. Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta viso 1926,94 Lt suma ( b.l. 6 ).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki šiol už faktiškai už pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Pažymėtina, kad bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, t.y. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).

Pareiškėjo M.V. teisės buvo pažeistos nuo 2008 m. vasario mėn. Prašymas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies teisme gautas 2011 m. sausio 31 d., todėl laikytina, kad nepraleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Iš darbuotojo pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2008 m. spalio mėn. imtinai pareiškėjui neišmokėta 1926,94 Lt suma, todėl jo prašymas tenkintinas visiškai.

2005-12-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. A1-638/2005 yra konstatavusi, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-202/2009 konstatavo, kad aplinkybė, jog Lietuvos valstybės ekonominė padėtis yra sunki nustatyta ir visuotinai žinoma, kas suponuoja būtinybę atidėti sprendimų vykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamoje byloje, todėl sprendimo vykdymas atidėtinas ir šioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose prašo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis teismas išspręs Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus bylose Nr. 36/2010, Nr. 37/2010, Nr. 38/2010, Nr. 39/2010, Nr. 41/2010, Nr. 42/2010, Nr. 43/2010. Pažymėtina, kad kreipimasis teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius (žr. LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinę argumentaciją, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymai dėl bylos sustabdymo netenkinami.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas pilnai (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M.V. prašymą tenkinti pilnai, - priteisti M.V. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 1926,94 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt šešis litus ir 94 centus), už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).

Teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2012 m. sausio 1 d.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Alona Romanovienė