- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-1074-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00846-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- D. Z., B. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei R
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S., atstovaujamo advokatės Dianos Višinskienės, atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-232-670/2015 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams D. Z. ir B. Z., suinteresuotam asmeniui notarei R. I. dėl paveldėjimo teisės liudijimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. S. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine B. K. nuosavybe; pripažinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RI-9736, išduotą 2006-07-19 B. K. ir B. Z. negaliojančiu; pripažinti 2012-11-09 dovanojimo sutartį Nr. RI-7703, sudarytą tarp B. Z. ir D. Z. negaliojančia. Ieškovas nurodė, kad B. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. Kauno m. sav. yra įgijusi asmeninėmis lėšomis, nuosavybės teisės į butą įregistruotos 1992-09-28. B. K. 1977 m. susituokė su S. K.. Po S. K. mirties ((duomenys neskelbtini)), 2006-07-19 B. K. ir S. K. dukrai B. Z. Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarė išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. IR-9736, kuriuo B. K. paveldėjo ¼, o B. Z. paveldėjo ¾ palikimo, atsiradusio po S. K. mirties. (duomenys neskelbtini) mirė B. K.. 2011-09-12 pareiškimu ieškovas A. S. kreipėsi į Kauno m. 17-ąjį notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po testatorės B. K. mirties, priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui buvo išduotas 2014-10-13 ir apie ankstesnį paveldėjimo teisės liudijimą jis sužinojo tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir 2014-12-12 Butų savininkų bendrijos „Raketa“ pažymą, jog B. K. paskolą Valstybiniam bankui už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. Kauno m. sav., išmokėjo savo asmeninėmis lėšomis dar iki santuokos sudarymo su S. K.. Ieškovo nuomone, jis nėra praleidęs įstatymų numatyto vienerių metų termino ginčyti 2006-07-19 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. IR-9736, kadangi apie S. K. įpėdinę B. Z. sužinojo 2014-10-06, kai tapo aišku, jog ieškovas paveldi ne visą, o dalį buto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. S. ieškinį. Teismas nurodė, kad CK V knygos 3.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos ar nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. B. K. ir B. Z. palikimą priėmė 2006 metais ir šis faktas buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. A. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą kreipėsi 2011-09-12. Asmuo, parašęs pareiškimą, nurodo ir į kokį turtą jis turi teisę paveldėti, todėl pagal esamus įrašus Nekilnojamojo turto registre buvo galima nustatyti, kas paveldėjo turtą ir kokia apimtimi. Nuo tada buvo galima ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą. A. S. nurodė, kad apie įmokas sužinojo tik gavęs daugiabučio namo bendrijos pažymą 2014-12-22, tačiau pažyma buvo gauta jau išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pačiam A. S.. Ieškovas per tris metus turėjo ir galėjo gauti pažymą apie įmokas, pažymą apie turtą, todėl įvertinęs visas aplinkybes teismas laikė, kad ieškovas A. S. praleido terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. S., atstovaujamas advokatės Dianos Višinskienės, prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad jis su velione B. K. nebuvo artimi giminaičiai, ieškovas velionei buvo sūnėnas, todėl glaudžiai nebendravo ir visos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. Kauno m. sav., įsigijimo detalės jam nebuvo žinomos. Dėl šių priežasčių ieškovas laikė, jog B. Z. buvo teisėta dalies buto paveldėtoja, todėl nuosavybės teisės į jai priklausančią buto dalį neginčijo. Apie tai, kad B. Z. galimai nepagrįstai paveldėjo 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m. Kauno m. sav., ieškovui tapo žinoma tuomet, kai Kauno miesto 17-asis notaro biuras išdavė 2014 m. spalio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. RI-9984 ir kai šis ėmė faktiškai paveldėtu turtu naudotis. Tuomet BSB „Raketa“ pirmininkas V. L. ieškovui paaiškino apie tai, kad paskolą už butą Valstybiniam bankui B. K. buvo padengusi dar iki santuokos su S. K. sudarymo 1977 m. gegužės 26 d. Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. S. Kauno apylinkės teismui ir pateikė 2015 m. sausio 16 d. ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, paveldėjimo teisės liudijimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis. CK 5.8 straipsnyje numatytas terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą taikomas asmenims, pretenduojantiems priimti palikimą, o ne jau priėmusiems, t. y. savininkams. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra nurodęs, „kad tiek ieškovai (jų miręs tėvas), tiek atsakovė (jos mirusi motina) Įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į mirusios M. Ž. paliktą turtą. Toks susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčas yra kilęs tarp bendraturčių, įgyvendinusių teises į nuosavybę, kilusias M. Ž. turto paveldėjimo pagrindu, kai vieni iš jų ginčija kito bendraturčio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, o tai suponuoja, jog tiek ieškovai, tiek atsakovai pagal teisinį statusą yra ne asmenys, pretenduojantys į palikimą (CK 5.8 straipsnis), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai - palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo - formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 straipsnis). Vis dėlto pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo ginčija B. K. ir B. Z. Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės 2006-07-19 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. IR-9736, kuriuo B. K. paveldėjo ¼, o B. Z. paveldėjo ¾ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. Kauno m. sav., atsiradusio po S. K. mirties. Ieškovas, turėdamas teisę paveldėti pagal testamentą, 2011-09-12 pareiškimu kreipėsi į Kauno m. 17-ąjį notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po testatorės B. K. mirties, priėmimo. Ieškovui 2014-10-13 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. IR-9984, patvirtinantis, kad ieškovas tapo atitinkamos turto dalies, t. y. 5/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m. Kauno m. sav., savininku, todėl jo ir atsakovės B. Z. ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą, kuriam taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, bei, vadovaudamasis CK 5.8 straipsnio nuostatomis, nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas yra praleidęs vienerių metų nustatytą terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą.
Pažymėtina, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo teisinio pagrindo nustatinėti ar ieškovas A. S. yra praleidęs terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, nes tai yra sprendžiama ginčą nagrinėjant iš esmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.