- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- eA-2149-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00477-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės vado 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. TE-1584 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui V. M.“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2018 m. sausio 1 d. eina VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigas. Tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui buvo skirta už tai, kad netinkamai buvo įvertintas vaizdas iš kamerų, kurios perdavė vaizdus į budėtojų dalyje esantį kompiuterį – nepastebėtas nešamas ryšulys. Kameros užfiksavo neryškų vaizdą su žmogumi, nešančiu ryšulį. Apie kamera užfiksuotą asmenį užkardos pamainos vyresnysis V. M. informavo VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos vadą ir pasienio sargybas. Užkardos vado nurodymu buvo suformuota pasienio sargyba „Užtvara“ tikima asmens judėjimo kryptimi. Kadangi nei užkardos budėtojas, nei užkardos pamainos vyresnysis nepastebėjo, kad asmuo nešasi ryšulius, nebuvo imtasi priemonių blokuoti toliau nuo valstybės sienos esančią vietovę ir asmens paieškai nebuvo pasitelktas kinologas su tarnybiniu šunimi; asmens sulaikyti nepavyko. Įsakyme nurodoma, kad tarnybinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 9.3 punkto ir VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų (toliau – ir Sienos kontrolės nuostatai) 45 punkto reikalavimo pažeidimus.
3. Pareiškėjo teigimu, nuobauda paskirta pažeidžiat jos skyrimo procedūrą. Pareiškėjui 2018 m. lapkričio 14 d. įteiktame 2018 m. lapkričio 13 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Pranešimas) nurodyta, kad savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 194.2 papunkčio reikalavimus – užtvaros pareigūnams nurodomi duomenys apie ieškomus, persekiojamus ar kitus asmenis, kurių vykimų būtina užkardyti; taip pat pažeidė VSAT Varėnos rinktinės vado 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 4-188 patvirtinto Valstybės sienos pažeidėjų ir asmenų, vykdančių kitas nusikalstamas veikas prie valstybės sienos, paieškos ir sulaikymo plano (toliau – ir Sulaikymo planas), 13.1.1 ir 13.1.2 papunkčių reikalavimus – užkardos pamainos vyresnysis, gavęs informaciją apie užfiksuotą valstybės sienos pažeidimą <...>, atsižvelgdamas į esamą situaciją, numato ir skiria pareigūnams šias tarnybines užduotis: pažeidėjų persekiojimas „karštais“ pėdsakais, kinologo su tarnybiniu šunimi panaudojimas, pažeidimo rajono blokavimas (numatant reikiamus pažeidimo rajono vietovės blokavimo variantus). Nuobauda Pareiškėjui buvo skirta už visai kitus teisės aktų pažeidimus, nei jie buvo nurodyti Pranešime, pareiškėjas dėl neva padarytų kitų pažeidimų paaiškinimo nebuvo prašytas pateikti. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su tarnybinio tyrimo išvada, visą tarnybinio patikrinimo medžiagą gavo tik 2019 m. sausio 23 d.
4. VSAT vado 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-296 patvirtintas Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymas, kuriame nustatytos pagrindinės pareigos, susijusios su valstybės sienos apsauga, kurių pareiškėjas privalo laikytis. Skundžiamame įsakyme nėra nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašyme nurodytas pareigas, kas sudaro pagrindą teigti, jog Įsakymas neteisėtas.
5. Pareiškėjas privalo laikytis Kabelių pasienio užkardos Pasienio sargybų pamainos darbo plano Nr. 20181103-12367 (toliau – ir Darbo planas). Pagal darbo planą 2018 m. lapkričio 3 d. nuo 8:00 val. iki 20:00 val. pareiškėjas vykdė užkardos pamainos vyresniojo pareigas ((duomenys neskelbtini)), o su juo kartu dirbęs pareigūnas V. P. – užkardos budėtojo pareigas (((duomenys neskelbtini)). Darbo plane užkardos pamainos vyresniajam nurodyta vadovautis Sulaikymo planu, taip pat reaguoti į gautus mobilios autonominės sistemos „Smartdec“ kamerų „pavojaus“ signalus, imtis priemonių užfiksuotų pažeidėjų sulaikymui. Darbo plano grafoje užkardos budėtojui (V. P.) nurodyta – gavus sistemos „Smartdec“ kamerų „pavojaus“ signalus, juos patvirtinti, informaciją perduoti užkardos pamainos vyresniajam (pareiškėjui) ir užfiksuoti budėtojo darbo registre, jam nesant – organizuoti jų suveikimo priežasties nustatymą.
6. Sulaikymo plano 12 dalyje taip pat nurodyta, kad užkardos budėtojas (V. P.), gavęs informaciją apie užfiksuotą valstybės sienos pažeidimą, informuoja užkardos pamainos vyresnįjį (pareiškėją), visą gautą / perduotą informaciją įrašo užkardos budėtojo registre. Pagal šio plano 13 dalį užkardos pamainos vyresnysis (pareiškėjas), gavęs informaciją apie užfiksuotą valstybės sienos pažeidimą, atsižvelgdamas į esamą situaciją, numato ir skiria pareigūnams tarnybines užduotis. Taigi pareiškėjui užkardos budėtojas perduoda gautus „pavojaus“ signalus ir tik tada pareiškėjas organizuoja užfiksuotų pažeidėjų sulaikymo veiksmus. Pareiškėjas negali būti atsakingas už tai, kad užkardos budėtojas apie „pavojų“ jo neinformavo arba informavo netinkamai.
7. Pareiškėjas iš karto po vaizdo iš kameros Nr. 4 gavimo paskambino užkardos vadui ir informavo apie šį įvykį (laikėsi pareigybės aprašymo 7 dalyje nurodytos pareigos). Užkardos vadas pareiškėjui nurodė iš pasienio sargybų Mėnuo 20 ir Mėnuo 21 suformuoti pasienio sargybą „Užtvaras“ tikima asmens judėjimo kryptimi ir nurodė kiekvieno iš pareigūnų išdėstymo vietą. Pareiškėjui buvo nurodyta ir pačiam vykti į vietą ir vadovauti pasienio sargybai „Užtvaras“, po 10 minučių nuo vaizdo iš kameros Nr. 4 gavimo pareiškėjas išvyko į pažeidimo padarymo vietą. Be to, užkardos budėtojas minėtame registre įrašė, kad suveikė abi kameros, tačiau aprašė tik kameros Nr. 4 vaizdą, kuriame užfiksuotas asmuo, judantis link valstybės sienos. Pareiškėjas pažeidimo padarymo vietoje kartu su skirtingose vietose išsidėsčiusiomis pasienio sargybomis slapukavo daugiau nei 2 valandas ir 16.45 val. grįžo į užkardą. Kameroje Nr. 4 matytas asmuo surastas nebuvo. Pareiškėjas dėjo visas toje situacijoje įmanomas pastangas, kad būtų surastas valstybės sieną, tikėtina, pažeidęs asmuo.
8. Statutinė valstybės tarnyba grindžiama griežto hierarchinio pavaldumo statutiniais santykiais. Pagal pavaldumą ir pareigų atlikimo subordinaciją pareiškėjas nėra atsakingas už tai, kad užkardos budėtojas apie „pavojų“ jo neinformavo arba informavo netinkamai. Pažymėtina ir tai, kad „Smartdec“ kameros dėl oro sąlygų ir perduoto vaizdo kokybės iš esmės aktualiu laiku neleido daryti išvados, kad galimas valstybės sienos pažeidėjas nešasi ryšulius. Iš kameros Nr. 5 vaizdo nei užkardos budėtojas, nei užkardos pamainos vyresnysis negalėjo objektyviai nustatyti, kad kažkas yra nešama, o kameros Nr. 4 atsiųstame vaizde buvo pastebėtas itin neryškus žmogaus siluetas.
9. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, be kitų tarnybinių nusižengimo sudėties požymių, būtina valstybės tarnautojo kaltė. Pareiškėjui nepažeidus Pareigybės aprašyme nustatytų pareigų, pamainos Darbo plano, Sulaikymo plano, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad kamerų vaizdas dažnai būna neryškus, ypač jeigu prastos oro sąlygos – medžių šakos svyruoja ir sukelia daug šešėlių. Kuriose vietose konkrečiai yra kameros budėtojai nežino, vadai nuolatos keičia jų vietas.
Atsiliepimas
11. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
12. Atsakovas paaiškino, kad statutinių pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas). Pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas ir nuobauda skirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). VSAT Teisės skyriuje 2018 m. lapkričio 8 d. pagal VSAT Varėnos pasienio rinktinės vado V. I. 2018 m. lapkričio 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. 150-10708 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos pareigūnų V. M. ir V. P. aplaidaus tarnybos vykdymo ir 2018 m. gruodžio 4 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-126 „Dėl VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos pareigūnų V. M. ir V. P. tarnybos vykdymo“ (toliau – ir Išvada).
13. Dėl pareiškėjo argumentų, kad VSAT pažeidė Apraše nustatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką, atsakovas pažymėjo, jog Pranešime buvo nurodyta, kad VSAT vado pavaduotojo pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad pareiškėjas neįdėmiai peržiūrėjo į užkardos budėtojų dalyje esantį kompiuterį atsiųstus kamerų vaizdus ir nenustatė, kad asmens judėjimą užfiksavo abi kameros (Nr. 4 ir Nr. 5) bei nenustatė, jog abiejų kamerų užfiksuotame vaizde matosi, kad asmuo neša ryšulius. Nuobauda skirta būtent už šias veikas, t. y. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo surašytas laikantis Aprašo 23 punkto reikalavimų. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 14 d. pasirašytinai susipažino su Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo bei žodžiu pasakė, kad naujo paaiškinimo neteiks. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyti duomenys apie galbūt V. M. padarytą tarnybinį nusižengimą, tiek tarnybinio patikrinimo Išvadoje konstatuoto jo tarnybinio nusižengimo duomenys iš esmės nesiskiria, jokių naujų tarnybinio nusižengimo aplinkybių nekonstatuota, skiriasi tik veikos teisinis įvertinimas (pažeistų teisės aktų punktai). Todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyti neva nauji pažeidimai, o ne tie, kurie nurodyti Pranešime, nepagrįstas.
14. Darbas su dokumentais VSAT yra organizuojamas per Dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS). Tarnybinio patikrinimo Išvada buvo pateikta pareiškėjui 2018 m. gruodžio 5 d. per DVS. V. M. nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. sausio 9 d. buvo suteiktos nemokamos atostogos, kurių metu jis negalėjo susipažinti su į DVS įkelta Išvada, tačiau grįžęs po nemokamų atostogų į tarnybą (2019 m. sausio 11 d.), V. M. turėjo visas galimybes tai padaryti, bet nuo VSAT nepriklausančių priežasčių to nepadarė. Pareiškėjas žinojo, kad tarnybinis patikrinimas baigtas, kad supažindinimas su dokumentais vykdomas per DVS, teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga pareiškėjui buvo išaiškinta Pranešime, todėl manytina, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūros metu pareigūnui garantuojamos teisės suvaržytos nebuvo.
15. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 3 d. 13.49 val. mobilios autonominės sienos stebėjimo sistemos „Smartdec“ kameros Nr. 4 ir Nr. 5 sureagavo į judesį ir perdavė užfiksuotus vaizdus į budėtojų dalyje esantį kompiuterį. Kamera Nr. 4 užfiksavo ryšulį nešančio asmens vaizdą, o kameros Nr. 5 užfiksuotame vaizde neaiškiai užfiksuota dalis stačiakampio formos ryšulio, kuris sunkiai įžiūrimas, asmens vaizdą užstoja medis. Apie kamera Nr. 4 užfiksuotą asmenį užkardos pamainos vyresnysis V. M. informavo VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos vadą ir pasienio sargybas, tačiau nurodė, jog iš kameros Nr. 5 vaizdas negautas.
16. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad kadangi Įsakyme nenurodyta, jog pareiškėjas būtų pažeidęs pareigybės aprašymo ar Statute įtvirtintas bendrąsias pareigūno pareigas, todėl tai leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas nepagrįstai pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Aprašo 26 punkte nurodyta, jog išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), t. y. Aprašas neapsiriboja vien tik pareigybės aprašymo ar Statuto reikalavimų pažeidimo konstatavimu.
17. Pagal Sienos kontrolės nuostatus (45 punktas, 114.8; 115.1 ir 116 papunkčiai) būtent užkardos pamainos vyresnysis yra atsakingas už vadovavimą pasienio sargyboms ir jų kontrolę. Kamerų Nr. 4 ir Nr. 5 atsiųstus vaizdus peržiūrėjo ir užkardos budėtojas V. P., tiek užkardos pamainos vyresnysis V. M., kuris vykdydamas užkardos pamainos vyresniojo pareigas, buvo atsakingas už vadovavimą pasienio sargyboms, operatyvų reagavimą į padėties užkardos veikimo teritorijoje pasikeitimus ir pavaldžių pareigūnų kontrolę, todėl tarnybinėn atsakomybėn už neatidų ir neprofesionalų kamerų atsiųstų vaizdų peržiūrą buvo patrauktas pasienio sargyboms (šiuo atveju užkardos budėtojui) vadovauti ir kontroliuoti jas turėjęs pareigūnas, t. y. užkardos pamainos vyresnysis V. M..
18. Nuobauda paskirta ne todėl, kad valstybės sienos pažeidėjas nebuvo sulaikytas, o todėl, jog pareiškėjas nepakankamai atidžiai ir profesionaliai peržiūrėjo į užkardos budėtojų dalyje esantį kompiuterį atsiųstus vaizdus ir nenustatė, kad kameros Nr. 4 atsiųstame vaizde užfiksuotas asmuo neša ryšulį bei nenustatė, kad kameros Nr. 5 atsiųstame vaizde buvo užfiksuota dalis asmens nešamo ryšulio. Tai, ar pareigūnas atidžiai peržiūri gautus vaizdus ir nustato, ar asmuo kažką nešasi, ar ne, turi esminę reikšmę reagavimui į galimą pažeidimą ir galimo pažeidėjo sulaikymui. Skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, todėl Įsakymu paskirta švelniausia nuobauda – pastaba yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo posėdyje VSAT atstovas paaiškino, kad kiti pareigūnai sugebėjo pastebėti asmenį su ryšuliais, todėl ir pareiškėjas galėjo ir turėjo tai padaryti.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą tenkino ir panaikino VSAT Varėnos pasienio rinktinės vado 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. TE-1584 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui V. M.“.
21. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškėjui buvo įteiktas Pranešimas apie tarnybinį patikrinimą; Pranešime buvo nurodyta, kad VSAT vado pavaduotojo pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas; yra duomenų, kad galbūt padarėte tarnybinį nusižengimą: 2018 m. lapkričio 3 d. nuo 8.00 val. iki 20.00 val. vykdydamas Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos pamainos vyresniojo pareigas, apie 13.49 val. suveikus mobilios autonominės sienos stebėjimo sistemos „Smartdec“ kameroms Nr. 4 ir Nr. 5, neįdėmiai peržiūrėjote į užkardos budėtojų dalyje esantį kompiuterį atsiųstus kamerų vaizdus ir nenustatėte, kad asmens judėjimą užfiksavo abi kameros (Nr. 4 ir Nr. 5) bei nenustatėte, jog abiejų kamerų užfiksuotame vaizde matosi, kad asmuo neša ryšulius“; pareiškėjas paaiškinimo dėl Pranešimo neteikė, paaiškinimas yra pateiktas 2018 m. lapkričio 3 d. paaiškinime, kuriame nurodyta, kad suveikė kameros Nr. 4 ir Nr. 5; kameroje Nr. 4 matėsi žmogaus vaizdas, o kameroje Nr. 5 jokių asmenų nesimatė, todėl dėmesį sutelkė į kameros Nr. 4 nuotrauką.
22. Byloje buvo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 4 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo Išvada, kurioje konstatuota, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas V. M., 2018 m. lapkričio 3 d. nuo 8.00 val. iki 20.00 val. vykdydamas užkardos pamainos vyresniojo pareigas ir būdamas atsakingu už vadovavimą pasienio sargyboms bei operatyvų reagavimą į padėties užkardos veikimo teritorijoje pasikeitimus, 13.49 val. suveikus mobilios autonominės sienos stebėjimo sistemos „Smartdec“ kameroms Nr. 4 ir Nr. 5, nepakankamai atidžiai ir profesionaliai peržiūrėjo į užkardos budėtojų dalyje esantį kompiuterį atsiųstus vaizdus ir nenustatė, kad kameros Nr. 5 atsiųstame vaizde buvo užfiksuota dalis asmens nešamo ryšulio bei nenustatė, kad kameros Nr. 4 atsiųstame vaizde užfiksuotas asmuo neša ryšulį, todėl pareigūnas V. M. užkardos vadui ir pasienio sargyboms perdavė netikslius duomenis apie asmenį, pasienio sargyba „Užtvara“ buvo suformuota tik tikima asmens judėjimo kryptimi, asmens paieškai nebuvo pasitelktas kinologas su tarnybiniu šunimi bei nebuvo imtasi priemonių blokuoti toliau nuo valstybės sienos esančią vietovę. Išvadoje konstatuota, kad tokiu būdu pareigūnas V. M. pažeidė Etikos taisyklių 9.3 papunkčio ir Sienos kontrolės nuostatų 45 punkto reikalavimus; 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
23. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas atkreipė dėmesį, tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Teismo vertinimu, ne bet koks tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas laikytinas tarnybiniu nusižengimu, o tik toks, kuris turi visus privalomus tarnybinio nusižengimo požymius ir daro tiesioginę įtaką institucijos ar valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui.
24. Vertindamas, ar buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, teismas nurodė, jog pareiškėjui nuobauda skirta už tai, kad atlikdamas pavestas užkardos pamainos vyresniojo pareigas pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 45 punktą, kuris nustatė, kad užkardos pamainos vyresnysis atsakingas už vadovavimą pasienio sargyboms, užkardos parengties veikti ekstremalių situacijų atvejais palaikymą, pasienio sargybų pamainos darbo plane nustatyto užkardos vado sprendimo dėl sienos kontrolės įvykdymą ir operatyvų reagavimą į padėties užkardos veikimo teritorijoje pasikeitimus, taip pat pažeidė Taisyklių 9.3 punktą, reikalaujantį, kad valstybės tarnautojas savo pareigas atliktų laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai. Teismo vertinimu, nei minėtos teisės aktų formuluotės, nei pareigūno pareigybės aprašyme išdėstytos pareigūno funkcijos ir pareigos tiesiogiai nereikalavo, kad pareigūnas visais atvejais neklystamai iš nuotraukos vaizdo nustatytų, ar juose atvaizduotas asmuo eina su nešuliu, ar ne. Iš esmės pareiškėjas pripažintas kaltu dėl to, kad pažeidė bendro pobūdžio pareigą organizuoti ir kontroliuoti užkardos pamainos darbą, pareigas atlikti atidžiai ir rūpestingai.
25. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, jog pareiškėjas laikėsi visų procedūrinių taisyklių – sureagavo į pranešimo iš “Smartdec” sistemos signalą, ištyrė gautus vaizdus, informavo užkardos vadą, išvyko į įvykio vietą, pagal numatytą planą organizavo sulaikymo operaciją. Vertinant, ar pareiškėjas buvo pakankamai atidus nagrinėdamas gautas nuotraukas, teismas pažymėjo, kad reikėjo atsižvelgti į konkrečias aplinkybes – vaizdo kokybę, oro sąlygas, kurioms esant daryta nuotrauka, laiką, per kurį turėjo įvertinti, patirtį.
26. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad gautus vaizdus pareiškėjas vertino ne vienas – pirminį nuotraukų vertinimą atliko budėtojas V. P.; abu vertindami kameros Nr. 4 nuotrauką nešulio neįžvelgė; V. P. atžvilgiu tarnybinė atsakomybė nebuvo taikyta (pasisakyta Išvadoje). Teismas atkreipė dėmesį, kad kameros Nr. 4 nuotrauka nėra labai ryški ir nešulio tiesiogiai nesimato, jį galima įžvelgti tik labai atidžiai įsižiūrėjus ir interpretuojant šešėlius. Tarnybinio pranešimo turinys patvirtinto, kad ta diena buvo lietinga, kas neišvengiamai turėjo neigiamą įtaką nuotraukų vaizdo kokybei ir galimybėms jį interpretuoti.
27. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad nuotraukas iš kameros Nr. 4 ir Nr. 5 reikėjo vertinti kartu, nes kameros Nr. 5 nuotrauka, nežinant jos tikslios padėties kameros Nr. 4 atžvilgiu, visiškai neinformatyvi, t. y. atskirai žiūrint, joje nesimato nei žmogaus, nei nešulio. Teismas atsižvelgė į teismo posėdyje pateiktus pareiškėjo paaiškinimus, kurių atsakovas neneigė, kad budėtojams nėra žinoma, kur konkrečiai yra sudėtos kameros, jų padėtį nuolat keičia užkardos vadai. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos teismas nustatė, jog tą pačią dieną užkardos vadas apie 19.00 val. nuotoliniu būdu prisijungė prie sistemos ir, išanalizavęs kamerų Nr. 4 ir Nr. 5 vaizdus, padarė išvadą, kad užfiksuotas nešulys; į nuotraukų analizę buvo įtrauktas ir kitos pamainos budėtojas S. J.. Teismo vertinimu, tam, kad užkardos vadas kartu su naujos pamainos budėtoju, skirtingai nei pareiškėjas, galėjo įžvelgti nešulį, įtakos turėjo žinios apie kamerų padėtį ir laikas, kurį galėjo skirti analizei. Atsižvelgęs į tai bei į nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo skubiai reaguoti į užfiksuotą signalą ir organizuoti asmens paiešką, todėl jo laikas nuotraukų tyrimui buvo ribotas, teismas nesutiko su VSAT argumentu, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo matyti nešulį, nes vėliau nešulį pastebėjo kiti pareigūnai.
28. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtinto, kad pareiškėjas tik kartais paskiriamas dirbti budėtojų dalyje, pakeičiant kitus pareigūnus (liepos mėnesį – 6 kartus, rugsėjį – 4 kartus), su juo dirbęs V. P. dažniausiai skiriamas dirbti budėtojų dalyje. Teismas sprendė, jog pareiškėjo patirtis dirbant budėtojų dalyje su vaizdais iš „Smardeck“ sistemos nebuvo gili ir ilga, taigi įvertinus nuotraukų ryškumą, pareiškėjas neturėjo realios galimybės preciziškai interpretuoti vaizdus ar nepasitikėti kartu dirbančiu kolega, kuris turi ilgesnę ir gilesnę patirtį budėtojų dalyje, t. y. analizuojant iš kamerų gautus vaizdus.
29. Teismas pažymėjo, kad nei Sienos kontrolės nuostatai, nei Sulaikymo taisyklės, nei grafike nurodytos užduotys nenumato, kad į asmenį su nešuliu ar be jo būtų reaguojama skirtingai. Teismo vertinimu, pasekmių atsiradimas (link sienos judėjęs asmuo nebuvo sulaikytas) būtent dėl to, kad nepastebėtas nešulys buvo grindžiamas tik prielaida, t. y. nėra tiesioginio ryšio su pareiškėjo veika.
30. Įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nebuvo pagrindo teigti, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pareiškėjas dėjo tomis aplinkybėmis įmanomas pastangas, kad būtų tinkamai reaguota į galbūt daromą pažeidimą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė, pareiškėjo skundą tenkimo ir Įsakymą panaikino.
III.
31. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą VSAT Varėnos pasienio rinktinės vado 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymą palikti galioti.
Atsiliepimas
32. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui – pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su tarnybinio nusižengimo tyrimo eiga, rezultatais ir konstatuotais pažeidimais.
33. VSAT akcentuoja, jog pareiškėjas buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ne todėl, kad nebuvo sulaikytas galimas valstybės sienos pažeidėjas, o todėl, jog nepakankamai atidžiai ir profesionaliai peržiūrėjo į užkardos budėtojų dalyje esantį kompiuterį atsiųstus vaizdus ir nenustatė, kad kameros Nr. 4 atsiųstame vaizde užfiksuotas asmuo neša ryšulį bei nenustatė, kad kameros Nr. 5 atsiųstame vaizde buvo užfiksuota dalis asmens nešamo ryšulio. Tai, ar pareigūnas atidžiai peržiūri gautus vaizdus ir nustato, ar asmuo kažką nešasi, ar ne, turi esminę reikšmę reagavimui į galimą pažeidimą ir galimo pažeidėjo sulaikymui. Be to, reikia pažymėti, kad V. M. ne pirmą kartą vykdė užkardos pamainos vyresniojo pareigas, todėl žinojo, jog būtent pirminė informacija (tinkama atsiųstų vaizdų peržiūra ir įvertinimas) yra reikšminga tinkamam reagavimui į galimą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
34. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad nei Sienos kontrolės nuostatuose, nei Etikos taisyklėse, nei grafike nurodytose užduotyse nenustatyta, kad į asmenį su nešuliu ar be jo būtų reaguojama skirtingai, tačiau minėti teisės aktai nustato standartinius pareigūnų reagavimo į padėties pasikeitimus veiksmus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į individualias įvykio aplinkybes ir standartiniai reagavimo veiksmai turi būti koreguojami būtent pagal tą konkretų atvejį.
35. VSAT teigimu, pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kadangi tomis aplinkybėmis dėjo visas įmanomas pastangas, kad būtų tinkamai reaguojama į daromą pažeidimą. Pareiškėjas buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybės ne todėl, kad netinkamai reagavo į galbūt daromą pažeidimą, o todėl, kad nepakankamai atidžiai ir profesionaliai peržiūrėjo atsiųstus vaizdus ir nenustatė, kad kameros Nr. 4 vaizde užfiksuotas asmuo nešė ryšulį ir nematė, kad kameros Nr. 5 atsiųstame vaizde užfiksuota dalis asmens nešamo ryšulio.
36. Tai, kad kitas pareigūnas peržiūrėjęs dieninės pamainos (pareiškėjo pamainos) vaizdus nustatė, kad minėtuose vaizduose matėsi žmogaus siluetas su nešuliais ir buvo įžiūrimas stačiakampio daikto kontūras, patvirtina, kad atidžiai peržiūrėjus šiuos vaizdus buvo galima pamatyti ryšulį nešančio asmens siluetą. VSAT nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad užkardos vadas kartu su naujos pamainos budėtoju, skirtingai nei pareiškėjas, galėjo įžvelgti nešulį, nes žinojo apie kamerų padėtį ir turėjo daugiau laiko vaizdų analizei, nes šie kriterijai nebuvo reikšmingi ir neturėjo įtakos nustatymui, ar asmuo eina su nešuliu. Dėl vaizdų kokybės atsakovas pažymėjo, kad kameros Nr. 4 atsiųstame vaizde iš karto akivaizdžiai buvo matomas su nešuliu einančio žmogaus vaizdas, be to tiesiogiai iš kameros į monitorių gautas vaizdas yra daug geresnės kokybės nei atspausdintas.
37. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgta į nusižengimo pobūdį it kitas reikšmingas aplinkybes, parinkta tarnybinė nuobauda – pastaba laikytina proporcinga padarytam pažeidimui. Traukiant pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn buvo siekiama ne tik nubausti nepakankamai profesionaliai savo pareigas atlikusį pareigūną, bet ir siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.
Atsiliepimas
38. Pareiškėjas V. M. atsiliepime į VSAT apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
39. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turi būti nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visuma. Šioje byloje buvo teisingai konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė, o dėjo visas pastangas, kad būtų tinkamai reaguota į galimą valstybės sienos pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
40. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas laikėsi visų jo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad užkardos pamainos vyresniajam (pareiškėjui) užkardos budėtojas perduoda gautus „pavojaus“ signalus ir tik tada pareiškėjas organizuoja užfiksuotų pažeidėjų sulaikymo veiksmus ir kad tai buvo atlikta. Taigi VSAT aiškinimas, kad net ir nepažeidus jokių statutinės tarnybos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, vis tiek yra galimybė gauti tarnybinę nuobaudą už minėtų teisės aktų pažeidimą, yra ydingas.
41. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų kamerų Nr. 4 ir Nr. 5 atsiųstų vaizdų tyrimą ir vertinimą. Nesutiktina su atsakovo teiginiu, kad žinojimas (nežinojimas), kurioje vietoje įrengtos kameros, neturi įtakos nustatyti, į kurią pusę nuo valstybės sienos ėjo pažeidėjas. Įvykio metu buvo prastas matomumas dėl gamtinių sąlygų, iš kameros Nr. 5 atsiųstas vaizdas faktiškai neleido pamatyti ne tik į kurią pusę eina pažeidėjas, bet neleido įžiūrėti, ar ten asmuo (ne gyvūnas), ar, juo labiau jis nešasi ryšulį. Kameros Nr. 4 atsiųstame vaizde galima tik interpretuojant įsivaizduoti nešamus nešulius. Pareiškėjas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nebuvo reikšminga aplinkybė, jog tos pačios dienos vakare naujos pamainos tarnautojai, įvertinę tuos pačius vaizdus, akivaizdžiai suprato, kad juose matomas asmuo ir jis nešasi ryšulius, nes kiti tarnautojai jau žinojo apie nutikusį įvykį ir žinojo, ko vaizduose reikia ieškoti.
Žemesnės instancijos teismas
42. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta užduotis, kad turėtų būti skirtingai vertinama situacija tada, kai asmuo eina nuo valstybės sienos ir kada link valstybės sienos. Teismas, spręsdamas ginčą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, turi nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnas padarė konkrečias veikas, kuriomis pažeidžia Statuto ir kitas vidaus tarnybos tvarką reglamentuojančias teisės normas. VSAT apeliaciniame skunde nenurodo, kokias konkrečias elgesio taisykles pažeidė pareiškėjas.
43. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai kvalifikavo faktines aplinkybes, taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie nebuvo įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės vado 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. TE-1584, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba), teisėtumo ir pagrįstumo.
45. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu V. M. skundą tenkino ir panaikino VSAT Varėnos pasienio rinktinės vado 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. TE-1584 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui V. M.“. Teismas konstatavo, jog nebuvo pagrindo teigti, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nepadarytų tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas dėjo tomis aplinkybėmis įmanomas pastangas, kad būtų tinkamai reaguota į galimą pažeidimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė.
46. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinė su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti VSAT vado 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. TE-1584 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui V. M.“. Teigia, kad šis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pažymi, jog pareiškėjas buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ne todėl, kad nebuvo sulaikytas galimas valstybės sienos pažeidėjas, o todėl, jog nepakankamai atidžiai ir profesionaliai peržiūrėjo į užkardos budėtojų dalyje esantį kompiuterį atsiųstus vaizdus ir nenustatė, kad kameros Nr. 4 atsiųstame vaizde užfiksuotas asmuo neša ryšulį bei nenustatė, kad kameros Nr. 5 atsiųstame vaizde buvo užfiksuota dalis asmens nešamo ryšulio.
47. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
48. Byloje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas V. M., 2018 m. lapkričio 3 d. nuo 08.00 val. iki 20.00 val. vykdydamas užkardos pamainos vyresniojo pareigas ir būdamas atsakingu už vadovavimą pasienio sargyboms bei operatyvų reagavimą į padėties užkardos veikimo teritorijoje pasikeitimus, 13.49 val. suveikus mobilios autonominės sienos stebėjimo sistemos „Smartdec“ kameroms Nr. 4 ir Nr. 5, nepakankamai atidžiai ir profesionaliai peržiūrėjo į užkardos budėtojų dalyje esantį kompiuterį atsiųstus vaizdus ir nenustatė, kad kameros Nr. 5 atsiųstame vaizde buvo užfiksuota dalis asmens nešamo ryšulio bei nenustatė, kad kameros Nr. 4 atsiųstame vaizde užfiksuotas asmuo neša ryšulį, todėl pareigūnas V. M. užkardos vadui ir pasienio sargyboms perdavė netikslius duomenis apie asmenį, pasienio sargyba „Užtvara“ buvo suformuota tik tikima asmens judėjimo kryptimi, asmens paieškai nebuvo pasitelktas kinologas su tarnybiniu šunimi bei nebuvo imtasi priemonių blokuoti toliau nuo valstybės sienos esančią vietovę. Tokiais veiksmais V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 9.3 papunkčio (savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 45 punkto reikalavimus (užkardos pamainos vyresnysis atsakingas už vadovavimą pasienio sargyboms, užkardos parengties veikti ekstremalių situacijų atvejais palaikymą, pasienio sargybų pamainos darbo plane nustatyto užkardos vado sprendimo dėl sienos kontrolės įvykdymą ir operatyvų reagavimą į padėties užkardos veikimo teritorijoje pasikeitimus).
49. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo nuostatos.
50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2356-575/2017). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010; 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2019 m. liepos 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-981-629/2019).
51. Vertinant byloje pateiktus kamerų vaizdus kokybės prasme, ypatingai prastos kokybės vaizdas užfiksuotas kameros Nr. 4 ir kiek geresnės kokybės (neryškiai užfiksuojant tik dalį nešulio) kameros Nr. 5. Šia prasme netgi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gruodžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-126 „Dėl VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos pareigūnų V. M. ir V. P. tarnybos vykdymo“ konstatuota, kad mobilios autonominės sienos stebėjimo sistemos "Smartdec" kameros Nr. 4 2018 m. lapkričio 3 d., 13.49 val. atsiųstame vaizde užfiksuotas kažką nešantis asmuo, tačiau ką asmuo neša, iš kameros atsiųsto vaizdo indentifikuoti negalima. Kameros Nr. 5 2018 m. lapkričio 3 d., 13.49 val. atsiųstame vaizde neryškiai užfiksuota dalis stačiakampio formos ryšulio, tačiau ir ta ryšulio dalis sunkiai įžiūrima, asmens vaizdą užstoja medis. Be to, nagrinėjamu atveju reikšmingos ir tos aplinkybės, jog buvo blogos oro sąlygos, taip pat pareiškėjas tik kartais paskiriamas dirbti budėtojų dalyje, pakeičiant kitus pareigūnus (liepos mėnesį buvo paskirtas 6 kartus, rugsėjį – 4 kartus), todėl jam trūko pakankamų įgūdžių užfiksuotų vaizdų visumoje įvertinimui. Pirmosios instancijos teismas šiais aspektais teisingai pažymėjo, kad vertinant, ar pareiškėjas buvo pakankamai atidus nagrinėdamas gautas nuotraukas, reikėjo atsižvelgti į konkrečias aplinkybes – vaizdo kokybę, oro sąlygas, kurioms esant daryta nuotrauka, laiką, per kurį turėjo įvertinti, patirtį.
52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu atsakovo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.