Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-08 · Administracinė byla Nr. eI2-13796-583/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-08
Bylos Nr.
eI2-13796-583/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04055-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
Y. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-13796-583/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04055-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 51.4; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 8 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2024 m. spalio 1 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Y. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 24S164629 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas).

Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, buvo priimtas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose yra draudimas būti įdarbintu į savo vadovaujamą mažąją bendriją ir nenumatytas pareiškėjui galimas palankus sprendimo variantas, todėl Sprendimas vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais turi būti panaikintas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

Sprendime Migracijos departamentas nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 str. nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 50 str. 1 d. 18 p. įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nustatoma, užsienietis neatitinka Įstatymo 44 (1) str. nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Pareiškėjo vertinimu Migracijos departamentui iki leidimo išdavimo pateikti dokumentai ir 2024 m. liepos 13 d. pateiktame paaiškinime nurodyta informacija išsamiai patvirtina, kad Migracijos departamentas nepagrįstai pritaikė Įstatymo 50 str. nurodytus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus jo atžvilgiu.

Pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Mažoji bendrija Klaipėdos medis įregistruota 2022 m. rugpjūčio 9 d. ir jos savininkas yra pareiškėjas. Mažoji bendrija Klaipėdos medis vykdo veiklą ir pareiškėjas pagal sutartį iš jo mažosios bendrijos veiklos gauna pajamas.

Kadangi pareiškėjas Y. B. kaip MB Klaipėdos medis savininkas pagal Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo 7 str. 4 d. reikalavimus būdamas bendrijos narys negali turėti su savo mažąja bendrija darbo santykių ir negali būti įdarbintas pagal darbo sutartį, todėl yra sudaręs civilinių paslaugų sutartį ir dirba joje pagal šią sutartį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, bendrija reguliariai jam išmoka sutartyje sutartą 3000 Eur sumą, tačiau Sodroje kas mėnesį jam išmokamo darbo užmokesčio nesimato. Informacija apie MB Klaipėdos medis savininkui bendrijos pagal civilinių paslaugų sutartį išmokėtas sumas viešuose registruose bus matoma tik 2024 metams pasibaigus, kai įmonė pateiks metinę pajamų deklaraciją GMP312.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikoje gyvenama su šeima (sutuoktinė ir du nepilnamečiai vaikai) ir sieja savo gyvenimą su Lietuvos Respublika, šiuo metu dėl leidimo panaikinimo gyventi Lietuvos Respublikoje jis ir jo sutuoktinė, pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui, taip pat negalės gauti leidimo gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo atveju.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigiama, kad Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė 2024 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 24S164629 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2024 m. sausio 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 str. 1 d. 4(1) str. 1 d. numatytu pagrindu, o būtent MB Klaipėdos medis (toliau - ir MB) elektronikos inžinieriumi. Išnagrinėjus prašymą, pareiškėjui aukštos kvalifikacijos pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760332308, galiojęs nuo 2024 m. vasario 8 d. iki 2027 m. vasario 8 d.

Atliekant užsieniečių kontrolę, duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo MB yra įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d., tačiau duomenų apie asmeniui išmokėtą darbo užmokestį, nėra, o MB tarpininkavimo rašte nurodyta, kad asmeniui įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis 3000 Eur.

Įstatymo 50 str. nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, šio Įstatymo 50 str. 1 d.

p. nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 50 str. 1 d. 18 p. įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nustatoma, užsienietis neatitinka Įstatymo 44 (1) str. nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Pažymima, kad Įstatymo 44 (1) str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio o jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas yra įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48 (1) str. 7 d., – ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui iš viso yra nemokamas MB įsipareigotas mokėti darbo užmokestis, konstatuotina, kad asmuo neatitinka imperatyvių Įstatymo 44 (1) str. 1 d. 1 p. nustatytų reikalavimų.

Nurodo, kad pareiškėjas skunde teikia paaiškinimus, kad MB užima vadovaujančias pareigas. Šie teiginiai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo. Jeigu pareiškėjas siekia (siektų) gauti leidimą gyventi verslo (MB) pagrindu, jis turi teikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str., Bendrovė ir pareiškėjas turėtų atitikti šiuose straipsniuose numatytus reikalavimus. Tačiau pareiškėjas prašymą teikė ne verslo, o darbo (aukštos kvalifikacijos) pagrindu, todėl privalo atitikti Įstatymo 40 str. 1 d. 4(1) p. ir 44(1) str. reikalavimus.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių – ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo įdarbintas pagal darbo sutartį ir negavo tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio. Tai, kad pareiškėjas savaip interpretuoja teisės aktų nuostatas, nesudaro pagrindo jų netaikyti pareiškėjo atžvilgiu.

Migracijos departamento vertinimu Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 24S164629, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytais pagrindais (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka tų UTPĮ nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2312-LLG-6943 Įstatymo 40 str. 1 d. 4(1) p. ir 44(1) str. 1 d. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą), nurodydamas, kad dirbs MB Klaipėdos medis elektronikos inžinieriumi (asmens profesija įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą), jam bus mokamas 3000 Eur atlyginimas.

MB Klaipėdos medis Tarpininkavimo raštu Nr. 20240205-028009 nurodė, kad pareiškėjas bus įdarbintas neterminuotai elektronikos inžinieriumi, jam įsipareigojama mokėti 3000 Eur darbo užmokestį.

2024 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 (1) p. ir 44 (1) str. 1 d., priėmė sprendimą Nr. 24S44322 išduoti leidimą laikinai gyventi trejiems metams. 2024 m. vasario 28 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760332308, galiojantis iki 2027-02-08, asmeniui įteiktas 2024-02-14.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Migracijos departamentas naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje pateiktais duomenimis 2024 m. liepos 11 d. informacinėje sistemoje patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas MB yra įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d., tačiau duomenų apie asmeniui išmokėtą darbo užmokestį, nėra, o MB tarpininkavimo rašte nurodyta, kad asmeniui įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis 3000 Eur. Taip pat nustatyta, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. asmuo įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 44 (1) straipsnio 1 dalies 1 p. numatytu pagrindu, o būtent ketinant dirbti MB elektronikos inžinieriumi (asmens profesija įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą).

Pažymėtina, kad Leidimo išdavimo metu Įstatymo 44 (1) str. 1 d. 1 p. numatė, kad pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio o jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas yra įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48 (1) str. 7 d., – ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio.

Kaip jau paminėta, 2024 m. liepos 11 d. VSDFV duomenimis patvirtinama, kad pareiškėjas MB yra įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d., tačiau pareiškėjo darbo MB laikotarpiu jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 3000 Eur.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jis yra Mažosios bendrijos Klaipėdos medis savininkas ir pagal Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas, jam esant bendrijos nariu, jis negali būti įdarbintas pagal darbo sutartį šioje bendrijoje, todėl 2024 m. vasario 29 d. yra sudaręs su savo bendrija Civilinių paslaugų sutartį ir dirba bendrijoje pagal šią sutartį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, bendrija reguliariai jam išmoka sutartyje sutartą 3000 Eur sumą, tačiau Sodroje kas mėnesį jam išmokamas darbo užmokestis nesimato. Informacija apie MB Klaipėdos medis savininkui bendrijos pagal civilinių paslaugų sutartį išmokėtas sumas viešuose registruose bus matoma 2024 metams pasibaigus, kai įmonė pateiks metinę pajamų deklaraciją (duomenys neskelbtini)

Kaip matyti iš pareiškėjo teikiamos Civilinės paslaugų sutarties Nr. 20240201 turinio, sutarties 1.1 punktu pareiškėjas yra įsipareigojęs atlikti Mažosios bendrijos Klaipėdos medis valdymo ir kasdienės veiklos organizavimo paslaugas, siekiant užtikrinti MB interesus ir įgyvendinti jos tikslu, o užsakovas sutarties 1.2 punktu įsipareigoja sumokėti už paslaugas pagal sutarties 2 punkte pateikiamų darbų kainą ir apmokėjimo tvarką.

Taigi pačio pareiškėjo teikiami faktiniai duomenys ir paaiškinimai patvirtina, kad jis nebuvo ir nėra įdarbintas MB elektronikos inžinieriumi ir nedirba pagal profesiją, kuri įtraukta aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, jam nėra mokamas su darbo teisiniais santykiais susijęs darbo užmokestis.

Mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Pagal šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalį Mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis. Bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudarytas civilines sutartis suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus. Viršijanti nustatytą dydį suma yra laikoma mažosios bendrijos pelno paskirstymu arba lėšomis, skirtomis mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams.

Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo sudaryta civilinė sutartis su mažąja bendrija negali turėti darbo santykių požymių, taigi pareiškėjas nepagrįstai teismui teikiama sutartimi argumentuoja, kad jis buvo įdarbintas MB ir pagal požymius šie santykiai atitinka prašyme išduoti leidimą nurodytą pagrindą ir leidime nurodytą išdavimo pagrindą, kad jis dirba aukštos kvalifikacijos darbą. Kaip jau paminėta, Mažųjų bendrijų įstatymas imperatyviai numato draudimą nariui sudaryti sutartis, turinčias darbo santykių požymius.

Kaip pagrįstai nurodė Migracijos departamentas, jei pareiškėjas siekia (siektų) gauti leidimą gyventi verslo (Bendrovės) pagrindu, jis turi teikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str., Bendrovė ir pareiškėjas turėtų atitikti šiuose straipsniuose numatytus reikalavimus. Tačiau pareiškėjas prašymą teikė ne verslo, o darbo (aukštos kvalifikacijos) pagrindu, todėl privalo atitikti Įstatymo 40 str. 1 d. 4(1) p. ir 44(1) str. reikalavimus.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos, priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis MB, o taip pat jo santykis su MB yra grindžiamas ne darbo santykių, o Mažosios bendrijos nario naryste, kuriai yra numatytas ribojimas sudaryti sutartis, turinčias darbo santykių požymių, teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Kaip jau paminėta šiame sprendime, pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi bei tarpininkavimo raštas pateikti nurodant, kad pareiškėjas dirbs pagal darbo sutartį elektronikos inžinieriumi (asmens profesija įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą). Taigi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas būtent dirbti pagal darbo sutartį, aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Todėl gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, dirbti įmonėje, kuri buvo nurodyta prašyme išduoti Leidimą, gauti prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytą darbo užmokestį.

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo sprendimo pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes Migracijos departamento neinformavo ir tai suponavo ginčijamo šioje byloje sprendimo priėmimą. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Įstatymo 40 str. 5 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024).

Nustačius, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės bei asmuo neatitinka tų Įstatymo nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir tuo jis nebeatitinka imperatyvių sąlygų, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Migracijos departamentui nedelsiant kilo pareiga įvertinti leidimo išdavimo teisėtumą ir priimti atitinkamą sprendimą. Taigi nustačius, kad atsakovas neatitinka šiame sprendime jau aptartų imperatyvių sąlygų, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat nustatyta, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė