Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-12-01 · Civilinė byla Nr. e2-1670-881/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
e2-1670-881/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01805-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas, Agnė Tikniūtė
Pareiškėjas
Latvijos įmonės SIA „Prosperity“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1670-881/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01805-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.10.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Latvijos įmonės SIA „Prosperity“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3862-912/2020 pagal pareiškėjos Latvijos įmonės SIA „Prosperity“ prašymą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jos finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Dolovesa“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dolovesa“ bankroto bylą. Bankroto administratore paskyrė UAB „Sesnita“. 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi teismas patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2019 m. vasario 8 d. nutartimi taikė įmonei supaprastintą bankroto procesą. 2019 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Dolovesa“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja Latvijos įmonės SIA „Prosperity“ (ankstesnis pavadinimas – SIA „Miera perle“) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jos 350 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Dolovesa“ bankroto byloje.

3. Pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie UAB „Dolovesa“ iškeltą bankroto bylą bei teisę pareikšti finansinį reikalavimą. Pareiškėja yra užsienio subjektas. Jos finansinio reikalavimo suma didelė, todėl pareiškėja, žinodama apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Dolovesa“, būtų laiku pareiškusi reikalavimą. Pareiškėjos ir skolininkės vadovai buvo Latvijos piliečiai, kreditorė pasitikėjo skolininkės pažadais dėl priemonių finansinei būklei pagerinti ir prievolių vykdymo. Paskelbus šalyje karantiną ir ribojimus verslui, pareiškėja patyrė nuostolių, todėl atliko debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų inventorizaciją ir nutarė pradėti skolų išieškojimus. Pasikreipusi į Lietuvos teisininkus sužinojo, kad skolininkė bankrutavo, pasikeitė jos vadovas, akcininkas, buveinės adresas. Pareiškėja 350 000 Eur finansinį reikalavimą grindžia 2016 m. vasario 10 d. prekių tiekimo paslaugos sutartimi, išankstinėmis (avansinėmis) sąskaitomis, banko sąskaitos išrašais. UAB „Dolovesa“ nepardavė ir nepristatė prekių pareiškėjai, negrąžino lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjos Latvijos įmonės SIA „Prosperity“ prašymo.

5. Teismas nustatė, kad BUAB „Dolovesa“ kreditoriai iki 2018 m. gruodžio 20 d. turėjo teisę pareikšti finansinius reikalavimus bankroto administratorei. Taip pat nustatė, kad bankroto administratorės į bylą pateikti tinklapio „Samus“ duomenys patvirtina, jog registruota pašto siunta 2018 m. lapkričio 15 d. buvo įteikta pareiškėjai.

6. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog jos ir bankroto administratorės duomenys apie siuntos įteikimą pareiškėjai yra prieštaringi. Nors pareiškėjos pateiktame išraše paskutiniai duomenys fiksuoti 2018 m. lapkričio 7 d., o bankroto administratorės – 2018 m. lapkričio 15 d., teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys nėra išsamūs, nes nenurodytas įteikimo (neįteikimo) rezultatas.

7. Teismas, įvertinęs bankroto administratorės pateiktus duomenis, konstatvo, kad juose nurodyta, jog, įteikus siuntą gavėjui, nurodoma įteikimo data, neįteiktos pašto siuntos kitiems adresatams grąžintos siuntėjai, nurodyta jų grąžinimo diena, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Dolovesa“ ir teisę pareikšti finansinį reikalavimą.

8. Išanalizavęs aplinkybes, kad pareiškėja su bankrutavusia įmone 2016 m. vasario 10 d. sudarė prekių tiekimo sutartį, pagal kurią pareiškėja turėjo sumokėti 355 000 Eur, o bankrutavusi įmonė iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. pristatyti prekes; pareiškėja pervedė lėšas, bet BUAB „Dolovesa“ prekių nepristatė; pareiškėja nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėja ėmėsi kokių nors veiksmų susigrąžinti lėšas, sutiko su pareiškėjos argumentu, kad bankroto bylose gali būti tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, nors kreditoriai nebuvo pradėję skolos išieškojimo procedūrų.

9. Teismas konstatavo, kad nors kreditorės reikalavimo suma didelė, bet ji visai nesidomėjo, kad sudarė sutartį ir pervedė lėšas įmonei, kuri vertėsi prekyba elektroninėmis priemonėmis, bet ne langų tiekimu. Teismo vertinimu, pareiškėja yra juridinis asmuo, verslo subjektas, todėl aplinkybė, kad abiejų įmonių vadovai latviai, savaime nereiškia pasitikėjimo ar prievolė vykdymo užtikrinimo. Be to, pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad dėl svarbių priežasčių praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Pareiškėja Latvijos įmonės SIA „Prosperity“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir tenkinti SIA „Prosperity“ prašymą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui BUAB „Dolovesa“ bankroto byloje pareikšti; patvirtinti 350 000 Eur finansinį reikalavimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Vadovaujantis bankroto administratorės pateiktais duomenimis iš siuntų tarnybos „SAMPUS“ elektroninės savitarnos sistemos, siunta skirta pareiškėjai išsiųsta 2018 m. lapkričio 5 d., įteikta 2018 m. lapkričio 15 d., tačiau pareiškėjos pateikti duomenys iš tos pačios siuntų tarnybos „SAMPUS“ siuntų būsenos patikros interneto puslapio paneigia šį faktą. Tinklapyje https://www.samus.lt/siuntu-sekimas/ įvedus bankroto administratorės pateiktame siuntų išraše nurodytą siuntos, skirtos SIA „Miera perle“ kodą (LT028096922LT), pateikiama siuntos pristatymo detalizacija, iš kurios matyti, kad siunta, išsiųsta 2018 m. lapkričio 5 d., ji nėra pristatyta adresatui, o paskutinė užfiksuota siuntos būsena yra 2018 m. lapkričio 7 d. (būsena – „Siunta pas kurjerį“). Žymos apie siuntos sėkmingą įteikimą ir įteikimo datą nėra.

10.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjos pateikti duomenys nėra išsamūs, nes nenurodytas įteikimo (neįteikimo) rezultatas. Būtent tai, jog siuntų tarnybos skelbiamoje viešai prieinamoje informacijoje nėra nurodyta, jog siunta sėkmingai įteikta, sudaro pagrindą abejoti apie pareiškėjos tinkamą informavimu dėl bendrovei iškeltos bankroto bylos.

10.3. Bankroto administratorės pateiktą informaciją iš siuntų tarnybos elektroninės savitarnos sistemos gali patikrinti tik pati bankroto administratorė, nes savitarnos sistema yra susieta su konkrečiu naudotoju (siuntų tarnybos klientu) ir joje esantys duomenys tretiesiems asmenims viešai neprieinami. Tuo tarpu pareiškėjos pateikti duomenys iš siuntų tarnybos siuntų būsenos patikros interneto puslapio yra vieši ir prieinami visiems suinteresuotiems tretiesiems asmenims, turintiems siuntos kodą.

10.4. Dar didesnes abejones kelia aplinkybė, kad visų kitų bankroto administratorės pateiktame siuntų tarnybos savitarnos sistemos išraše nurodytų, bendrovės vardu siųstų siuntų duomenys sutampa su viešai prieinamais duomenimis, ir tik vienintelės pareiškėjos adresu siųstos siuntos būsena skirtingai nurodyta bankroto administratorės ir pareiškėjos nurodytuose šaltiniuose.

10.5. Byloje nėra pateikta duomenų, kas konkrečiai buvo siųsta pareiškėjai 2018 metais – ar tai buvo pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą ir informacija apie finansinio reikalavimo pateikimą, ar kitokio turinio raštas. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo, todėl skundžiamos nutarties išvadas padarė remdamasis vien formaliu įrašu bankroto administratorės pateiktame siuntų tarnybos išraše.

10.6. Pareiškėja yra Latvijos Respublikoje registruota ir veiklą vykdanti bendrovė, todėl jos galimybė gauti informaciją apie Lietuvoje vykstančius teismo procesus, įskaitant bankroto bylas, yra apsunkinta.

10.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja nesiėmė veiksmų dėl susidariusios bendrovės skolos. Pareiškėja ne kartą telefonu bendravo su bendrovės vadovu K. K. (buvusi pavardė – C.) dėl sutarties vykdymo, t. y. užsakytų prekių pristatymo arba sumokėto avanso gražinimo. Pareiškėja, matydama, kad praėjus kuriam laikui po prekių užsakymo bendrovė nebuvo geros finansinės padėties, nerimavo, kad jai pradėjus taikyti spaudimą dėl sumokėtų pinigų grąžinimo, bendrovė tiesiog nutrauks veiklą ir pareiškėja liks be užsakytų prekių ir be sumokėto avanso.

10.8. Pareiškėja apie bendrovės bankroto bylą pirmą kartą sužinojo tik iš teisininkų Lietuvoje, kai 2020 m. viduryje patikėjo bendrovės skolos išieškojimą. Pareiškėjos finansinio reikalavimo suma yra labai didelė (350 000 Eur) ir jei jos neatgautų, mokestiniais tikslais galėtų nurašyti kaip beviltišką tik surinkus duomenis, jog pareiškėjos finansinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas, o bendrovė – bankrutavusi.

10.9. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog bendrovė vykdė tik prekybą elektroninėmis priemonėmis. Tuo atveju, jei oficiali bendrovės deklaruota veikla ir buvo prekyba elektroninėmis priemonėmis, pareiškėja šios aplinkybės nustatyti neturėjo galimybės, nes neturi prieigos prie Lietuvos mokestinių duomenų bazių. Be to, Latvijos Respublikoje, kaip ir Lietuvoje, privatus pelno siekiantis juridinis asmuo gali vykdyti ir bet kokią kitą, įstatymams neprieštaraujančią veiklą, net jei ji tiesiogiai neįvardinta juridinio asmens steigimo dokumentuose. Tačiau, jei bendrovė iš tikrųjų vykdė tik prekybą elektroninėmis priemonėmis, o pareiškėjai pasiūlytu langų pardavimu siekė lengvos finansinės naudos, apgavo pareiškėją, tai vis tiek nepaneigia pareiškėjos reikalavimo teisės į sumokėtas sumas.

10.10. Skundžiama nutartimi nėra paneigti pareiškėjos finansiniame reikalavime nurodyti ir pateiktuose banko sąskaitos išrašuose užfiksuoti pareiškėjos mokėjimai bendrovei. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja sumokėjo 350 000 Eur sumą bendrovei. Taip pat byloje nėra įrodyta, kad bendrovė būtų pristačiusi langus pareiškėjai ar grąžinusi minėtas lėšas. Tarp pareiškėjos ir bendrovės sudaryta 2016 m. vasario 10 d. prekių tiekimo sutartis Nr. 01/02/2016 nėra pripažinta negaliojančia.

Atsiliepimas

11. Atsakovės BUAB „Dolovesa“ bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pareiškėjo atstovas teikdamas atskirąjį skundą teikia duomenis, vadovaudamasis neegzistuojančia įmone „SAMPUS“. Įvedus šios įmonės užklausą Google paieškoje, tokios įmonės nerandama. Nemokumo administratorė negali teikti paaiškinimų apie neegzistuojančios įmonės duomenų tikrumą.

11.2. Atskirajame skunde nepateikta įrodymų, kodėl nuo 2016 balandžio mėnesio, kai buvo atliktas pirmasis avansinis pavedimas į UAB „Dolovesa“ sąskaitą, SIA „Prosperity“ nesidomėjo užsakymo įvykdymu, nesiuntė pranešimų dėl sutarties vykdymo, o jeigu nebuvo ji vykdoma, dėl jos nutraukimo. Per keturis metus nebuvo atliekami jokie veiksmai dėl pervestų lėšų susigrąžinimo, nebuvo kreiptasi į teismą dėl žalos prisiteisimo. Toks pareiškėjos pasyvumas kelia abejones dėl sandorio tikrumo.

11.3. Pareiškėjos pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad pavedimai į UAB „Dolovesa“ sąskaitą buvo daromi kas kelios dienos po 25 000, nenurodant kokia valiuta. Tai kelia įtarimą, kad pervestos lėšos galėjo būti grąžinamos atgal pareiškėjai iš kitų K. C. (K.) turimų įmonių sąskaitų Lietuvos Respublikoje, valdomos įmonės UAB „Selgera“, Lenkijoje (ribotos atsakomybės bendrovė SHIVEST), tiek iš įmonių kurios registruotos Latvijos Respublikoje. Be to, Rygos miesto Vidžemės priemiesčio teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. C-0691-19/23 panaikino analogišką sandorį tarp UAB „Dolovesa“ ir SIA „Kazakov“, kur pirkimo objektas buvo mobilūs telefonai už 494 700 Eur.

11.4. Dauguma sandorių, kuriuos vykdė UAB „Dolovesa“, kelia pagrįstą įtarimą, jog jie buvo apsimestiniai, o per įmonės sąskaitą pervedinėjamos didelės lėšų sumos ir niekas nereikalavo jų grąžinti. Pareiškėja pervedė pinigus UAB „Dolovesa“, kuri neturi nieko bendro su langų gamyba, net nepasidomėjus langų techniniais duomenimis ir UAB „Dolovesa“ galėjimu atlikti tokį sandorį. Pateikus užsakymą langų gaminimo įmonei, buvo galima gauti ir nuolaidas, ir garantinį aptarnavimą, ir langų montavimo paslaugas. Šiuo atveju buvo pasirinkta įmonė registruota kitoje respublikoje, neužsiimanti jokia gamyba nepatikrinus jos mokumo istorijos.

12. Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas išsiaiškinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pašalinti byloje esamus prieštaravimus, 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi kreipėsi į kurjerių paslaugų tarnybą UAB „Samus“, įpareigodamas pateikti duomenis apie UAB „Sesnita“ 2018 m. lapkričio 5 d. kurjeriui perduotą siuntą, skirtą Latvijos įmonei SIA „Prosperity“ (buvęs pavadinimas SIA „Miera perle“), siuntos kodas LT028096922LT. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi įpareigojo atsakovės BUAB „Dolovesa“ bankroto administratorę UAB „Sesnita“ pateikti teismui duomenis apie UAB „Sesnita“ 2018 m. lapkričio 5 d. kurjerių paslaugų tarnybos UAB „Samus“ kurjeriui perduotos siuntos turinį.

13. Atsakovės bankroto administratorė, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė pranešimo kopiją, kuris 2018 m. lapkričio 5 d. buvo siųstas SIA „Miera perle“. Nurodė, kad pranešimas buvo išverstas į latvių kalbą, o nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dolovesa“ buvo pateikta originalo kalba. Taip pat nurodė, kad analogiški pranešimai buvo siųsti ir valstybinėms institucijos, teismams, prokuratūrai, buvusiems įmonės vadovams.

14. Kurjerių tarnyba UAB „Samus“ teismui pateikė pranešimą dėl duomenų pateikimo, nurodydama, kad duomenys, susiję su siuntų siuntimu, naikinami praėjus šešiems mėnesiams nuo išsiuntimo dienos. Taip pat nurodė, kad pagal pateiktą laiško numerį sistemoje liko duomenys apie gavėjo adresą (duomenys neskelbtini) ir siuntėją. Tačiau sistemoje matomas siuntėjas nesutampa nei su viena iš teismo nutartyje išvardintų įmonių.

Šalies argumentai

15. Pareiškėja SIA „Prosperity“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama juos prijungti prie bylos ir nesivadovauti BUAB „Dolovesa“ bankroto administratorės UAB „Sesnita“ pateiktu latvių kalba 2018 m. lapkričio 5 d. dokumentu Nr. DOL-11, kaip bankroto administratorės poziciją pagrindžiančiu įrodymu. Kurjerio paslaugų teikėjo pateikta medžiaga nepatvirtina bankroto administratorės teiginio, kad siuntinys buvo pristatytas pareiškėjai. Abejonių, kad bankroto administratorės pateiktas dokumentas buvo siųstas pareiškėjai, kelia tai, jog visuose bankroto administratorės pateiktose dokumentuose (VSDFV, VMI, apylinkės teismui, prokuratūrai, pareiškėjai), bankroto administratorės įgalioto asmens parašai yra visiškai identiški, lyg būtų nukopijuoti ir mechaniškai įkelti į kiekvieną dokumentą. Nors bankroto administratorė teigia, kad pranešimai apie bankroto bylos BUAB „Dolovesa“ iškėlimą buvo siųsti buvusiems įmonės vadovams, tačiau šie pranešimai į bylą nepateikti. Aplinkybė, kad pagal kurjerio paslaugų tarnybos pateiktą informaciją siuntos, kuri bankroto administratorės teigimu buvo skirta pareiškėjai, siuntėjas, gavėjas, taip pat gavėjo adresas nesutampa su bankroto administratorės pateikta informacija, leidžia pagrįstai manyti, kad bankroto administratorės pateiktas dokumentas latvių kalba, adresuotas SIA „Miere perle“, nebuvo siųstas ir įteiktas pareiškėjai. Be to, pateiktas dokumentas, kuriame adresatu nurodyta SIA „Miere perle“ (buvęs pareiškėjos pavadinimas), yra latvių kalba, be vertimo į lietuvių kalbą, todėl dokumento tikslus turinys nėra žinomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos Latvijos įmonės SIA „Prosperity“ prašymas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jos finansinį reikalavimą UAB „Dolovesa“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19. JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis). Kadangi JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikoma ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020). Nagrinėjamu atveju BUAB „Dolovesa“ bankroto procesas pradėtas 2018 metais. Taigi tiek atsakovės bankroto procedūra, tiek kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl pareiškėjos SIA „Prosperity“ finansinio reikalavimo pareiškimo ir tvirtinimo klausimas sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas.

20. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūra reglamentuojama ĮBĮ. Reikalavimai yra pareiškiami bankrutuojančios įmonės administratoriui. Administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Juos tvirtina teismas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

21. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Ši norma taip pat numato, jog kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.

22. Teismo, įgyvendinant jam ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą pareigą, nustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo teismui dienos, yra procesinis, bet ne ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos, konkretų pateikimo terminą nustato ne įstatymas, o teismas. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte yra apibrėžta maksimali šio termino riba, kuria privalo vadovautis teismas. Kreditorių reikalavimų, pateiktų pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, atnaujinimo klausimo išsprendimas, yra būtina tokių kreditorių reikalavimų priėmimo tvirtinti sąlyga. Todėl šio termino pasibaigimo faktas pats savaime sudaro kliūtis tokiam kreditoriui kreiptis į teismą dėl jo reikalavimo tvirtinimo. Teismo nustatyto termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimo klausimo išsprendimui taikytinos CPK 78 straipsnio nuostatos, tame tarpe ir tos, kurios reglamentuoja teismo nutarties, kuria buvo išspręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas, apskundimo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2671/2013).

23. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikini skundžiamą nutartį, tenkinti prašymą dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir patvirtinti 350 000 Eur finansinį reikalavimą UAB ,,Dolovesa“ bankroto byloje.

24. Bylos duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Dolovesa“ bankroto bylą ir nustatė 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti (nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d.). Terminas finansiniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2018 m. gruodžio 20 d. Apeliantė su prašymu atnaujinti terminą finansinio reikalavimo tvirtinimui BUAB „Dolovesa“ bankroto byloje ir patvirtinti 350 000 Eur finansinį reikalavimą kreipėsi į teismą 2020 m. liepos 28 d. Apeliantė nurodė, kad terminą finansiniam reikalavimui pareikšti praleido dėl to, kad nebuvo tinkamai informuota apie atsakovės bankroto bylos iškėlimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto administratorės į bylą pateikti tinklapio UAB „Samus“ duomenys patvirtina, jog registruota pašto siunta su pranešimu dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai buvo įteikta 2018 m. lapkričio 15 d., taigi pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės į finansinio reikalavimo tvirtinimą.

25. Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl to, ar apeliantė buvo tinkamai informuota apie atsakovės bankroto bylos iškėlimą ir galimybę kreiptis dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie procesinių dokumentų siuntimą ir įteikimą pareiškėjai, egzistuoja prieštaravimas tarp pareiškėjos ir bankroto administratorės pateiktų duomenų, rodančių pašto siuntos judėjimą ir siuntos įteikimą apeliantei. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas panaikinti byloje esančius prieštaravimus, įpareigojo kurjerių tarnybą UAB „Samus“ ir atsakovės bankroto administratorę pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius tinkamą apeliantės informavimą apie atsakovės bankroto procesą ir galimybę pareikšti pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti kurjerių tarnybos UAB „Samus“ duomenys apie dokumentų įteikimą apeliantei bei atsakovės bankroto administratorės pranešimo kopija, siųsta 2018 m. lapkričio 5 d. apeliantei.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su apeliantės informavimu apie atsakovės bankroto bylos iškėlimo, daro išvadą, kad minėti duomenys nepatvirtina aplinkybės dėl tinkamo apeliantės informavimo apie atsakovės bankroto procesą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Samus“ duomenis, susijusius su siuntų siuntimu, sunaikino praėjus šešiems mėnesiams nuo išsiuntimo dienos, o pagal pateiktą laiško numerį sistemoje likę tik duomenys apie gavėjo adresą (duomenys neskelbtini) ir siuntėją, o jie, be visa ko, nesutampa nei su vienos iš byloje esančių šalių duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant patikimų įrodymų apie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties, kuria UAB „Dolovesa“ buvo iškelta bankroto byla, ir nustatytas 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti, negalima daryti išvados, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie atsakovės bankroto procesą ir galimybę pareikšti prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, todėl egzistuoja pagrindas atnaujinti apeliantei terminą pareikšti prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

27. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės –pareiškėjos SIA „Prosperity“ prašymas, dėl termino pareikšti prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, atnaujinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

Dėl prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą

28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

29. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali būti bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino apeliantės SIA „Prosperity“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo, apsiribojo tik bendro pobūdžio pasvarstymais, taigi neatskleidė jo esmės. Nustačius nurodytus skundžiamos teismo nutarties trūkumus, byla dėl šio reikalavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

31. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus negalima bylos iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, egzistuoja pagrindas klausimą dėl apeliantės SIA „Prosperity“ finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos Latvijos įmonės SIA „Prosperity“ prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti – atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, kaip praleistą dėl svarbios priežasties.

Pareiškėjos Latvijos įmonės SIA „Prosperity“ finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dolovesa“ bankroto byloje tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Vilija MikuckienėAntanas RudzinskasAgnė Tikniūtė