- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-05
- Bylos Nr.
- 1-72-287/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41786-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Civilinis ieškovas
- J. G.
- Nukentėjusysis
- A. K., D. K.
- Kaltinamasis
- L. V.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 1.1Bendroji dalis
- 1.1.3Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK VI skyrius)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2Specialioji dalis
- 1.2.26Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, 2014-01-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, susitaikius su nukentėjusiąja,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. V. 2015 m. liepos 26 d., apie 23.15 val., viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, be jokios aiškios priežasties, agresyviai nusiteikęs atbėgo į D. K. priklausančio namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, laikydamas rankoje peilį, artėjo link namo terasoje buvusių J. G. ir A. K., taip jas išgąsdindamas, dėl ko jos įbėgo ir užsirakino name, o kieme buvęs D. K. rastu indu užsidengė krūtinę, be to, norėdamas patekti į namo, kuriame buvo užsirakinusios J. G. ir A. K., vidų bandė atidaryti šio namo duris, taip jas gąsdindamas, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis L. V. iš pradžių dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. liepos mėnesį buvo namuose ir pjaustė kumpį, kai pro atvirą langą išgirdo pas kaimynus savo žmonos balsą, sugalvojo nueiti į kaimyno kiemą parsikviesti savo žmonos namo. Po kumpio pjaustymo, su peiliu rankose nuėjo į kaimyno kiemą, kur sutiko D. K., o merginos jį pamatę, subėgo į kambarį. D. jam pasakė, kad „dink iš čia“ ir jis išėjo. Merginoms jis negrasino, nebandė pulti, durų su peiliu nebraižė. Į K. kiemą įėjo nenusiteikęs agresyviai, atėjo pro vartelius, nuo savo namų pusės, o peilis buvo rankoje, nes kaip pjaustė kumpį, taip jį laikydamas ir nuėjo. K. kiemo teritorijoje yra ketveri vartai, tai yra du dideli ir du mažesni. Pagrindinio įvažiavimo vartai padaryti taip, kad atsidarytų automatiškai, o kiti atsidarinėja paprastai. Jis įėjo pro didelius vartus nuo savo namų pusės, vartai buvo neuždaryti, paremti kojele, kad vėjas neatidarytų. Iki to įvykio su K. ir G. jo santykiai buvo normalūs, bendraudavo, sueidavo kaip kaimynai. Jo žmona tuo metu buvo pas K., kadangi buvo ant jo supykusi ir tris paras negrįžo namo, todėl ėjo jos pasikviesti, kad grįžtų į namus. Kai nuėjo į kiemą, žmonos nebuvo, buvo tik D., G. ir K.. Jis sušuko, kad „eik namo“, o D. jam pasakė, kad „dink iš čia“, jis apsisuko ir išėjo. Prie D. namo durų nebuvo nuėjęs, negrasino papjauti, nuo jo į namą neįbėgo G. su K., durų neužsirakino, peilio į durų tarpą jis nekišo. Nežino dėl ko kaimynai supyko ant jo, nežino dėl ko jį kaltina. Mano, kad K. pyksta dėl to, kadangi su jo sugyventine G. turėjo artimus santykius. Peilis, kurį turėjo rankose, buvo paprastas kambarinis peilis kumpiui pjaustyti, rankena ir pats peilis nudažytas žaliai su balta spalva. Tą vakarą jis buvo išgėręs degtinės, gėrė vienas, prieš eidamas pas K. buvo išgėręs gal 50 ar 100 gramų. Grįžęs į namus išgėrė dar, o kas daugiau vyko jo namuose nepamena. Žmona į namus grįžo tiktai tada, kai jį paleido iš Šiaulių izoliatoriaus. Tą patį vakarą, jam grįžus į namus, iš K. buvo iškviesta policija, kas iškvietė, nežino, todėl policija jį išvežė į Pakruojo policijos komisariatą, o vėliau į Šiaulių izoliatorių. Nuėjęs į K. kiemą, su nukentėjusiomis nebendravo, nes ėjo pasikviesti žmonos, bet žmonos kieme nematė, tik prieš tai, būdamas namuose, per atidarytą langą girdėjo žmonos balsą. Nukentėjusios buvo kieme, stovėjo lauke ir rūkė. Nežino ir negali atsakyti, kodėl žmonos nėjo kviestis po paros, o ėjo po trijų parų ieškoti. Nuo jo namų iki K. namų yra gal 50 metrų atstumas, skersai kelio. Iki to įvykio su K. ir nukentėjusiomis bendravo normaliai, o kodėl tą vakarą nuėjus į jo kiemą liepė jam dingti, reikia klausti K.. Su J. G. jie buvo kaip meilužiai. Prieš tą įvykį, prieš kelias paras jo sutuoktinė ir G. sugyventinis sužinojo apie jo su G. artimus santykius. Mano, kad nuo to laiko tarp jų atsirado nesantaika. Kai jį paleido iš izoliatoriaus, buvo atėjęs D. K. ir jo klausinėjo apie įvykį, susijusį su G., kas buvo. Kai jis nuėjo pas K. pasikviesti žmonos, dar nežinojo, kad ant jo yra parašytas pareiškimas, apie tai sužinojo, kai buvo izoliatoriuje ir vyko apklausos. Yra buvę atvejų (iki to laiko), kad K. namo kieme yra buvęs su peiliu rankose, kai parveždavo vytintų kumpių, peiliai būdavo prie tų kumpių, peiliai dideli, ilgi, nešdavo kumpius, nešdavo ir peilius (vytinto kumpio komplektas).
Prokurorei bylos nagrinėjimo eigoje patikslinus kaltinimą, kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi, kad atlygino dalį nukentėjusiosios J. G. pareikšto civilinio ieškinio, kad atsiprašo visų nukentėjusiųjų, nes neturėjo atvykti į kiemą su peiliu rankoje, kad stengsis daugiau jokių nusikaltimų nepadaryti.
Į r o d y m a i
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. parodė, kad įvykio vakarą grįžę iš prekybos, terasoje aptarinėjo, kaip sekėsi. Pas juos buvusi K. nuėjo į namo viduje esantį tualetą, o tuo tarpu A. pamatė ir pradėjo sakyti, kad „jis“, „peilis“. Buvo tamsu, ji irgi pamatė šviesos atspindį, peilio ašmenis, ir staiga rėkdamos su A. sulėkė į kambarį, greitai užrakino duris, o jisai rėkė „papjausiu“ ar „užmušiu“, bandė su peiliu atidaryti duris. Pamatęs, kad negali įeiti, apsisukęs nuėjo link D., o D. su dubeniu buvo užsidengęs krūtinę nuo dūrio. Su D. jis persimetė keliais žodžiais ir išėjo iš kiemo. V. atbėgo greitai, jį pamačius jai buvo šokas, nes ėjo link jos, vienintelė mintis jai buvo bėgti į kambarį ir kuo greičiau užsidaryti duris. Su V. jie yra kaimynai, bendraudavo, o išsigando, nes ėjo link jų su peiliu, kažką sakė, o ką nebepamena. V. žmona buvo jų namuose, buvo po to pirmo įvykio, nes bijojo V. Išsigandusios V. su A. jos įbėgo į namo vidų, ji stipriai užlaužė durų rankeną, užrakino duris, jis rankeną bandė nulaužti. K. tuo metu buvo lauke prie šulinio ir nuo stalo pasiėmė didelį dubenį, kad galėtų apsiginti nuo dūrio. Toje vietoje kur K. prasilenkė su V., buvo tamsu, jis net nesuprato, kad tai V., nes buvo užsidėjęs kapišoną. Tą vakarą jie buvo blaivūs, nes darbuotojai buvo grįžę iš prekybos Klaipėdos jūros šventėje. Kartais ir ji dirba pas K., kai nebūna darbuotojų. Su A. terasoje jos šnekučiavosi ir rūkė. V. kumpių jiems yra parvežęs daug, parveždavo po du kumpius, o peiliai prie kumpių būna supakuoti vienoje pakuotėje. Įvykio vakarą V. į kiemą atėjo iš už namo kampo, pasilenkęs, viskas vyko greitai, rankose turėjo peilį, ašmenys sublizgėjo nuo šviesos ir labai greitai šoko link jų ant terasos, buvo gal metro atstumu nuo jų. Bent jau taip V. pirmą kartą atėjo į jų kiemą. Ar jis ką sakė, nebepamena, nes praėjo daug laiko. Tuo metu V. žmona buvo jų namuose, buvo jau trečia diena, kai ji buvo pas juos. Įvykio vakarą ji negirdėjo, kad jis atėjęs į kiemą būtų šaukęs savo žmoną, nes jos buvo užsirakinę, kieme jis kalbėjosi su D. K. buvo jų namuose, nes bijojo grįžti į savo namus, bijojo V., buvo tris dienas, slapstėsi nuo vyro. Anksčiau V. jai yra tekę ne vieną kartą matyti neblaivų, jis nebūdavo agresyvus, o kodėl jo žmona bijojo grįžti į namus, ji nežino. Ji V. išsigando dėl peilio, jeigu būtų neturėjęs peilio, gal ir nebūtų išsigandusi. Jų namų teritorijoje apšvietimas priklauso nuo judesio daviklio. Į kiemo teritoriją galima patekti ir pro kitus vartelius, jeigu lips per tvorą, tada į kiemą pateks nepastebėtas, neužsidegs šviesa, galima perlipti ir tvorą. Ji ateinančio V. nematė. Iki įvykio su V. artimai bendravo keletą metų. Viskas vyko jau po pareiškimo parašymo. Po pareiškimo parašymo su V. bendravo vieną kartą, buvo nuėję abi su K., tačiau pokalbis neįvyko, nes jis atrodė stipriai apsvaigęs. Tuo metu, kai V. buvo atėjęs su peiliu rankose, K. buvo antrame namo aukšte, į pirmą aukštą nusileido jau po įvykio, kada vyko diskusijos dėl įvykio, visi kalbėjosi, buvo dideliame strese, todėl ji nepamena ką sakė K. Tuo metu namuose buvo jos dukra. Po įvykio ji buvo priversta išeiti iš namų, nes V. jos vyrui pripasakojo apie jos ir V. santykius, ji patyrė didžiulį stresą, baimę, nepakėlė įtampos, bijojo viena grįžti namo, lankėsi pas psichiatrą, vartojo vaistus (antidepresantus), apie mėnesį laiko negalėjo dirbti (dirba kosmetologe), dukra patyrė didelį stresą. Su V. meilužiai jie nebuvo, jis pasinaudojo jos bejėgiška būkle. Su vyru susitaikė, gyvena kartu. V. jos neatsiprašė. Dėl pirmo įvykio, kodėl ji ėjo nakvoti pas V., todėl, kad susipyko su vyru, norėjo pasiguosti draugei, todėl nuėjo pas ją, paaiškino dėl kokios priežasties atėjo, K. davė raminančių lašelių. Iki to įvykio V. K. jų namuose gyveno tris paras. Ką veikė tas tris paras? Šeštadienį ji dirbo savo darbą, o K. sėdėjo jos kabinete ir laukė, o vakare jie važiavo į prekybą Panevėžio rajone, penktadienį irgi dirbo. Tas tris paras, kol K. gyveno pas juos, vakarais vartodavo alkoholį, po darbo, bet labai minimaliai. Įvykio vakarą ar su V. vartojo alkoholį, gal ir vartojo, bet labai nedaug, mėgsta alų, buvo kambaryje, o į terasą išėjo parūkyti, parūkę vėl grįždavo į kambarį. Po įvykio, kai nuo antro aukšto nulipo V., nepamena kokioje vietoje buvo ji, K., ar K. klausė kas čia buvo, nepamena, atsimena, kad jie visi kalbėjosi, diskutavo, o tiksliai kas ir ko klausė nepamena. Nepamena, ar tuo metu K. buvo kambaryje. Kai V. išvežė policija, ji neliko gyventi savo namuose dėl K. ir V. psichologinio spaudimo. Dėl kokių priežasčių buvo psichologinis spaudimas iš jų pusės, mano, kad dėl to, nes V. labai stengėsi įtikinti K. savo versijomis, kas jai buvo palanku, o K. savo ruožtu ant jos, todėl nepakėlusi visos įtampos išėjo iš namų. Jai išėjus, vaikas liko namuose su tėvu. Jų namuose yra lankiusis policija, buvo kviečiama dėl šeimyninių konfliktų, vaikas gal ir būdavo namuose, nepamena. Civilinį ieškinį reiškia dėl to, kadangi kreipėsi pas gydytojus, vartojo vaistus, patyrė stresą, išgyvenimus, o iki to įvykio gal kokį kartą tik kreipėsi į gydytojus. Po įvykio kokiu metu kreipėsi pas gydytojus nepamena. Kad sugadintos durys ji pastebėjo vėliau, o iš karto jai ne tas rūpėjo, nes išėjo iš namų, V. buvo išvežtas, o V. liko jų namuose pas K., su policija važiavo pasiimti savo daiktų. Įvykio vakarą buvo iškviesta policija, ji davė parodymus ir policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl jos girtumo, nes netikrino. Šito įvykio dukra nematė, nes miegojo. Kas iškvietė policiją nepamena. Ji mano tikėtina, kad V. į jų namus su peiliu atėjo būtent dėl jos, gąsdinti jos, nes ji jau buvo parašiusi ant jo pareiškimą ir jis žinojo apie pareiškimą. Po to įvykio su K. viską išsiaiškino ir susitaikė, o V. nebuvo atėjęs išsiaiškinti, susitarti, neatsiprašė. Prašo, kad V. atlygintų žalą, o daugiau jam pretenzijų neturi. V. žinojo, kad ant jo ji yra parašiusi pareiškimą, kadangi jie buvo nuėję pas jį į namus, jis klausė, kam rašė pareiškimą.
Nukentėjusioji A. K. parodė, kad apie 23 valandą grįžo iš Klaipėdos jūros šventės, grįžę apsitvarkė, nuėjo į kambarį, pasikalbėjo ir su K. aptarė visus reikalus, kolegos išvažiavo į namus, o ji pasiliko. Išleidę kolegas parūkė, po to ji, D., K. ir J. nuėjo į kambarį, pabuvę kambaryje išėjo parūkyti, stovėdami lauko terasoje šnekėjosi, rūkė, garsiai kalbėjosi ir baiginėjant rūkyti, J. pasakė, kad eis sutvarkyti tualeto bakelio, o K. pasakė, kad neitų, nes ji eis į tualetą ir sutvarkys. Terasoje jos liko su J., norėjo jau eiti į vidų, D.ėjo link pievos, kai terasoje iš už kampo nuo šviesos atspindžio pastebėjo peilį, kurį turėjo V., kuris prasilenkė su D. ir puolė link jų. Ji pirmoji įlėkė į kambarį, J. paskui ją ir uždarė duris. Ji matė, kaip J. grūmėsi su V., kuris bandė atidaryti duris, buvo labai išsigandusios, rėkė, per stiklines duris matė, kad V. buvo su kapišonu ant galvos, baisiomis akimis, ar nuo alkoholio, ar nuo vaistų. J. šiaip ne taip užrakino duris, ji rėkė, kad D. lauke, ir V. tuo metu atsisuko į D., su peiliu ėjo link D., kuris stovėjo prisidengęs krūtinę mėlynu dubeniu, D. pasakė lyg „dink iš čia“ ir V. išėjo. Kaltinamąjį ji pamatė arti, o kiek tų metrų galėjo būti negali pasakyti, pamačiusi jo rankose peilį iš karto įbėgo į kambarį, atsisukusi pamatė, kad J. bando užrakinti duris, jisai jas plėšia, o D. stovėjo lauke, viskas vyko labai staiga. Ar kaltinamasis eidamas link jų, ką nors sakė, nepamena, pamena, kad jis buvo su kapišonu, o jo žingsniai buvo tokie kaip puolimo. Negirdėjo, kad jis būtų šaukęs žmoną. Prie tvoros galima prieiti laisvai, galima ją perlipti. V. atėjo nuo gatvės pusės. V. iš antro aukšto nulipo, kai jos jau buvo užsirakinę duris, buvo tik įsileidę D. V. suprato kas vyksta, sakė jai, ko nenulipo anksčiau, nes rėkė, kad jis čia su peiliu, V. suprato, kad čia buvo V. Tą vakarą ji alkoholio nevartojo, nes ką tik buvo grįžusi iš Jūros šventės, nematė, kad kiti būtų vartoję alkoholį, jeigu būtų buvę neblaivūs, būtų pastebėjusi. Ji dirba pas K. bare barmene. Žinojo, kad V. pas K. gyveno tris dienas, sueidavo su K., J., bendraudavo. Kol V. gyveno pas K. (tas tris dienas), ar buvo vartojamas alkoholis, nematė, nes dirbo Jūros šventėje. Tą vakarą policija jai girtumo netikrino. Įvykio metu ji labai išsigando, negalėdavo užmigti naktimis, bijodavo viena eiti į namus, patyrė išgąstį, jautėsi blogai. Po įvykio bendravo su J., kuri jautėsi baisiai. Po to įvykio, policijai davė parodymus ir į namus ją parvežė policija, nes bijojo eiti, tai buvo gal antrą ar trečią valandą nakties. V. elgesyje ją išgąsdino tai, kad jis rankose turėjo peilį, peilis buvo atkištas į jas, buvo ant galvos užsidėjęs kapišoną, atrodė baisiai ar buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ar nuo vaistų, buvo kažko paveiktas, ji nenorėjo būti sužalota, nei kad būtų sužaloti kiti. V. stipriai traukė duris, kurios atsidaro į lauko pusę, ji J. nepadėjo laikyti durų. Policiją kviesti nutarė visi bendrai, o kas ją iškvietė negali pasakyti. Buvo diskusija, kokiu tikslu atėjo V., o kokios buvo versijos nepamena, greičiausiai dėl J.
Nukentėjusysis D. K. parodė, kad tą vakarą jo darbuotojai grįžo iš Klaipėdos jūros šventės, aptarinėjo kaip sekėsi ir bebūnant lauke, šalia sūpynių, iš už kampo prasmuko V. pro jį su peiliu, kažką murmėdamas, kad užmuš, puolė prie durų, o merginos rėkdamos šoko į kambarį ir vos spėjo užsirakinti duris. V. tuo momentu pradėjo lupti rankeną, bandė atidaryti duris, bandė kišti peilį. Jis nuo stalo pasiėmė plastikinį indą ir su juo užsidengė krūtinę, V. su peiliu atsisuko į jį, jis pasakė, kad „dink iš čia“ ir V. išėjo. Į kiemą V. pateko perlipdamas per tvorą, nes buvo išminta pieva, buvo pėdsakai, žingsniai, matomai buvo tupėta gal pusę valandos. Per tvorą buvo perlipta nuo gatvės pusės, tai vienintelė vieta kur neįsijungia šviesos davikliai. Jeigu V. atėjo su peiliu, vadinasi kažko pjauti, tikrai ne jo, nes prasilenkdamas jam nieko nesakė, nieko nedarė. V. iššoko iš tamsos, prasilenkiant su juo peilio nematė, tik atsisukęs pamatė, kad turi peilį smailia geležtimi, gal kokių 10 centimetrų. V. yra jiems parvežęs kumpių, tačiau čia peilis buvo ne toks, koks būdavo prie kumpių, šį kartą jis turėjo peilį panašų į medžioklinį. Matė, kaip V. kišo peilį tarp durų, bandė atidaryti, apgadino duris, smulkmena, pretenzijų dėl durų neturi. Jis neišsigando, nespėjo, nes pasiėmė indą, prisidengė iš priekio, pagalvojo, kad apsigins. V. buvo paklaikusiomis akimis, gal nuo vaistų, gal nuo alkoholio, neatrodė normalios būsenos. Kaimynystėje su V. gyvena daugiau nei 10 metų, pastoviai negeria. Po to kartu su policininkais jis buvo nuėjęs į V. kiemą, V. neįsileido į vidų, nes buvo atsukęs dujinę ir paleidęs dujas, atvažiavusi priešgaisrinė tarnyba išlaužė duris ir rado jį su supjaustytomis rankomis, visur buvo pilna kraujo. V. elgėsi neadekvačiai. Atėjęs į kiemą jis savo žmonos tikrai nekvietė. Anksčiau V. niekada taip nesielgdavo, išgėręs nebūna agresyvus. Dubenį jis užsidėjo iš priekio ant krūtinės, kad neperdurtų, kaip galima nebijoti kai ant tavęs eina su peiliu, bijojo, bet pasakė „baik L.“ ir jis išėjo iš kiemo. Eidamas link moterų šaukė, kad „papjausiu, užmušiu“. Įvykio vakarą jie alkoholio nevartojo. Išėjus V., merginos jį įleido į namo vidų ir ko gero tuo metu K. V. nulipo nuo namo antro aukšto. Kai merginos jį įleido į namo vidų, jos visos drebėjo. V. jų namuose svečiuodavosi, kai grįždavo iš reiso. Dieną prieš, kai jo sugyventinė parašė pirmą pareiškimą, V. svečiavosi pas juos, buvo vartojamas alkoholis. Dėl ko jo sugyventinė išėjo nakvoti pas V., tikriausiai, jie dėl kažko susipyko. Po pirmo pareiškimo parašymo (tas tris paras) V. buvo pas J., buvo darbe, vieną dieną jie važiavo prekiauti į Panevėžio rajoną, įvykio dieną dirbo, bet nei J., nei V. nebuvo išvykusios. Po to įvykio G. kurį laiką negyveno su juo, buvo išvykusi, o V. vieną naktį liko gyventi jo namuose. Į namus J. grįžo gal po mėnesio, o V. į savo namus grįžo kitą dieną po to įvykio. Jis buvo nuėjęs pas V. aiškintis santykių su jo sugyventine. Jų namuose tarp jo ir sugyventinės yra kažkada buvę konfliktų, buvo kviesta policija, kvietė jis, nes sugyventinė buvo išgėrusi.
Liudytoja K. V. parodė, kad įvykio dieną ji nematė, kaip atėjo L. Lauke rūkė, po to užlipo į namo antrą aukštą ir tenai būnant girdėjo „kad ateina, ar kur K.“, o kas ką sakė tiksliai negirdėjo. Girdėjo sakant savo vardą K., ar K., suprato, kad vardą sako jos vyras. Nėjo namo, nes buvo susipykę su vyru, pas J. buvo kokias tris ar keturias paras. Jai dar būnant antrame aukšte girdėjo J. ir A. balsus, kad kažkas „ateina, ateina“, nulipo žemyn ir jos jai pasakė, kad buvo atėjęs L., po to į kambarį atėjo D. ir pasakė, kad L. į kiemą buvo atėjęs su peiliu rankose, liepė J. kviesti policiją, kuri ją iškvietė. Jai nulipus į pirmą aukštą, J. ir A..neverkė, nešaukė, J. juokėsi, kai tą įvykį visi aptarinėjo. Po to į savo namus ji negrįžo, o grįžo tik už dviejų parų, o po dviejų parų išėjo pas kitą draugę. Pas kitą draugę išėjo dėl konflikto, įvykusio prieš šį įvykį, kai užtiko draugę J. su savo vyru. Būdama antrame namo aukšte girdėjo, kaip buvo šaukiamas jos vardas, buvo prie tualeto durų, balkono durys buvo atidarytos, išėjusi į balkoną nebuvo, nežiūrėjo kas vaikšto, nulipo į pirmą aukštą. Su vyru susipyko dėl to, kadangi užtiko jį su J. Tuo metu ant J. nepyko, nes tada buvo kitokie planai. Šiuo metu su J. nebėra draugės, mano, kad nuo akistatos. Įvykio naktį vyrą išvežė policija, bet ji namo negrįžo, nes iš viso tenai grįžti nenorėjo. Su V. augina vieną nepilnametį vaiką, įvykio vakarą vaikas buvo pas močiutę. Atvykus policijos pareigūnams, J. rašė paaiškinimą ir būtent tuo metu ji kelis kartus garsiai nusijuokė. D. grįžęs iš jos namų pasakė, kad L. išvežė policija. Ji liko gyventi pas J., kol L. paleido iš izoliatoriaus. Ji pasakė D., kad užtiko J. su L., pasakė, ką žinojo apie juos abu, todėl D. liepė J. susirinkti daiktus ir išeiti iš tų namų. Su J. jos buvo geros draugės. Jai buvo žinoma, kad į K. namus būdavo kviečiama policija dėl šeimyninių konfliktų. Tą kartą, kai draugę užtiko su savo vyru, ji nakvojo jų namuose ir miegojo jų lovoje, kadangi naktį atėjo paprašyti pagalbos, nes nenorėjo būti išvežta į policiją, kurią buvo iškvietęs K. Su J. ji nebendrauja nuo akistatos, kadangi apie įvykį pasakė visą tiesą. Prieš tą įvykį, K. namuose jie visi vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo nuo pietų, ji buvo išgėrusi ir apsvaigusi, policija jos tą vakarą neapklausė, apklausė tik J. Policija girtumo netikrino, J. irgi buvo apsvaigusi, nes kartu gėrė. Dabar jos santykiai su vyru yra normalūs, gyvena kartu.
Liudytoja K. V., apklausta kaip galima laiduotoja, parodė, kad palaiko raštu pateiktą prašymą atleisti jos sutuoktinį L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vyras dėl savo poelgio išgyvena, jai net sunku kalbėti. Ji darys sutuoktiniui poveikį ir įtaką, kad jis ateityje nebedarytų naujų nusikaltimų, nes jie kartu gyvena, pastoviai bendrauja, kartu praleidžia daugiausia laiko, nes dirba viename ekipaže ir kasdien bendrauja. Jos sutuoktinis anksčiau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl šeimyninio konflikto, nes jai buvo sužalojęs lūpą. Jam buvo pateiktas kaltinimas dėl išžaginimo, tačiau kaltinimas nutrauktas. Dabar su vyru jie yra išsiaiškinę visus tuos nesutarimus. Kartu šeimoje gyvena 16 metų. Byla dėl šeimyninio konflikto buvo nutraukta jai ir sutuoktiniui susitaikius, ji jam atleido.
Liudytojas D. Š. parodė, kad kiek atsimena, buvo gautas iškvietimas dėl kažkokio konflikto R. miestelyje. Nuvykus į vietą, tenai buvę asmenys paaiškino, kad atėjęs L. V. su peiliu jiems grasinio. Buvo gautas iškvietimas pas D. K.. Į vietą vyko su kolega, neprisimena su kokiu. Įvykio vietoje rado namo savininką K., K. V., J. G. ir dar kažkas buvo, o kas nepamena. Būtent išvardinti asmenys sakė, kad į kiemą atėjo V. su peiliu rankoje ir grasino. Tame kieme V. jie nerado. Su V. teko bendrauti vėliau, tą patį vakarą, apie vidurnaktį, nes jis buvo užsidaręs savo name. Kiek pamena, surašė J. G. parodymus, gerai nebeatsimena. Jam atrodė, kad žmonės buvo išsigandę rimtai, atrodė blaivūs, akivaizdžiai nesimatė, kad būtų buvę girti, todėl girtumas jiems nebuvo nustatinėjamas, kadangi nebuvo pagrindo. Negali tvirtinti, kad buvo blaivūs, bet nesimatė, kad būtų išgėrę. Apklausinėjant G. nuo jos nesijautė alkoholio kvapo. Bendraujant su asmenimis matėsi, kad buvo susijaudinę, sakė, kad atlėkė į jų kiemą, grasino. Labiau susijaudinę atrodė D. K. ir J. Kai jie atvažiavo į vietą, jam atrodo, kad V. buvo name, kad su ja buvo kažkoks pokalbis, buvo klausiama, kur dabar jos vyras, kiek pamena, ji atsakė, kad namuose. Nepamena, kaip jautėsi V. Apklausiant asmenis, bendravo su visais bendrai, o ne atskirai su kiekvienu. Protokolus rašė ant žurnalinio staliuko, jokių vaišių ant stalo nebuvo, nematė. Kai dalyvavo ankstesniame iškvietime (gal prieš tris dienas) ir apklausė G., matėsi, kad ji buvo išgėrusi, tačiau girtumas nebuvo nustatytas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo L. V. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Šios nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Kaltinamojo L. V. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kadangi jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios aiškios priežasties, agresyviai nusiteikęs atbėgo į D. K. priklausančio namo kiemą ir laikydamas rankoje peilį artėjo link namo terasoje buvusių J. G. ir A. K., taip jas išgąsdindamas, dėl ko jos įbėgo ir užsirakino name, o kieme buvęs D. K. rastu indu užsidengė krūtinę, be to, norėdamas patekti į namo, kuriame buvo užsirakinusios J. G. ir A. K., vidų bandė atidaryti šio namo duris, taip jas gąsdindamas, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Toks kaltinamojo L. V. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu jis pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, tuo išgąsdindamas nukentėjusiąsias. Jis šiurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiųjų teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė konfliktą mačiusių asmenų saugumo jausmą.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, kad atlygino nukentėjusiajai J. G. padarytą neturtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).
Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šioje normoje nustatyti trys alternatyvūs lengvinančios aplinkybės pagrindai: kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir bent vieną iš minėtų alternatyvių pagrindų, tai yra, turi nustatyti šių sąlygų visumą, tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014, Nr. 2K-511-693/2015). Kaltinamasis L. V. laisva valia teisminio bylos nagrinėjimo metu, atliekant įrodymų tyrimą, prokurorei pateikus prašymą dėl kaltinimo patikslinimo, visiškai pripažino kaltę ir visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, stengėsi sušvelninti savo veiksmų padarinius ir nukentėjusiajai, pareiškusiai civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atlygino dalį žalos, visų nukentėjusiųjų atsiprašė, o tai rodo jo kritišką požiūrį į savo nusikalstamą elgesį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog asmuo dėl to nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo L. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei bausmių skyrimo ypatumais, pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytais baudžiamojo kodekso 55 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.
Kaltinamasis L. V. laikomas teisiamu pirmą kartą, kadangi ankstesniu teismo nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu BK 38 straipsnio pagrindu (1 t., 55-56, 57-58 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atlygino dalį nukentėjusiajai J. G. padarytos neturtinės žalos ir įsipareigoja atlyginti likusią dalį, kurią teismas pripažins pagrįsta ir priteis (3 t., 54, 72, 73, 74 b. l.), yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi nuo 2013 m. vasario mėnesio administracine tvarka nebaustas ir galiojančių nuobaudų neturi (1 t., 70-74 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (1 t., 76 b. l.), gyvenamosios vietos R. seniūnija nusiskundimų dėl jo nėra gavusi (1 t., 78 b. l.), gyvena šeimoje su žmona ir dukra (1 t., 79 b. l.; 3 t., 75 b. l.), dirba ir darbovietės charakterizuojamas tik teigiamai (1 t., 81 b. l.; 3 t., 77 b. l.), yra gautas laiduotojos K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą (3 t., 55, 56 b. l.), todėl, atsižvelgus į tai, kad laiduotoja yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi ji yra kaltinamojo žmona (3 t., 57 b. l.), kaltinamasis gyvena kartu su ja bei nepilnamete dukra, jie abu kartu dirba UAB „Termolita“ vairuotojais-ekspeditoriais (3 t., 75, 77 b. l.), yra neteista (3 t., 71 b. l.), nebausta administracine tvarka (3 t., 69 b. l.), gyvenamosios vietos R. seniūnija dėl jos nusiskundimų nėra gavusi (3 t., 76 b. l.), darbovietės charakterizuojama tik gerai (3 t., 77 b. l.), todėl kaltinamasis L. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str., BPK 303 str. 4 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 5 dalimi, laidavimas nustatytinas be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojai K. V. išaiškintina, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 7 dalimi ir 8 dalimi, kaltinamajam L. V. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, padarius naujas nusikalstamas veikas.
Kaltinamajam L. V. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).
Kaltinamajam L. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 103-105 b. l.) panaikintina nedelsiant, kadangi atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei bylą nutraukus, tapo nebereikalinga.
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.
Lietuvos Respublikos BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. G. pareiškė 1750,00 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš kurių 400,00 eurų kaltinamasis atlygino savo noru bylos nagrinėjimo eigoje, todėl procesas dėl nukentėjusiosios J. G. civilinio ieškinio dalies – 400,00 eurų nutrauktinas (BPK 107 str.).
Nukentėjusiosios J. G. likusi neatlyginta 1350,00 eurų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįsta ir atmestina. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. G. dėl kaltinamojo L. V. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – ji buvo išgąsdinta, nes bijojo būti sužalota peiliu ir dėl to kurį laiką patyrė šoką. Kitos aplinkybės, nurodytos nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje bei duotuose parodymuose, apklausiant teisme, kad ji patyrė didelius dvasinius pergyvenimus, didžiulį stresą, baimę dėl savo gyvybės, pažeminimą, nepakėlė įtampos, bijojo viena grįžti namo, lankėsi pas psichiatrą, vartojo vaistus (antidepresantus), apie mėnesį laiko negalėjo dirbti (dirba kosmetologe), kad dukra patyrė didelį stresą, kad ji turėjo išeiti iš namų, niekuo nėra įrodytos ir niekuo nepagrįstos. Be to, kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios paaiškinimų ir bylos dokumentų, kad visus šiuos išgyvenimus, baimes ir stresus, priverstinį išėjimą iš namų ir kita ji sieja su L. V. atžvilgiu nutrauktu ikiteisminiu tyrimu, kuris buvo atliekamas pagal jos pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas, aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į aukštesnių teismų (apygardų teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) formuojamą praktiką analogiškose bylose, konstatuoja, kad kaltinamojo L. V. atlyginta civilinio ieškinio dalis – 400,00 eurų dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai J. G. padarymo yra pakankama ir adekvati, o likusi ieškinio dalis 1350,00 eurų atmestina (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo L. V. priteistinos 200,00 eurų nukentėjusiosios J. G. turėtos advokatės atstovavimo išlaidos, kurios yra pagrįstos prašymu civiliniame ieškinyje ir pinigų priėmimo kvitu (3 t., 12 b. l.).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kaltinamojo L. V. pateiktas peilis, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Perduoti L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), jo žmonos K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.
Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.
Laiduotojai K. V. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.
Išaiškinti L. V., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti L. V., kad laidavimo metu jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Procesą dėl nukentėjusiosios J. G. civilinio ieškinio dalies – 400,00 (keturių šimtų) eurų nutraukti.
Nukentėjusiosios J. G. likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo – 1350,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties) eurų atmesti.
Priteisti iš L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 200,00 (du šimtus) eurų nukentėjusiajai J. G.
advokatės atstovavimo išlaidų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti L. V. panaikinti nedelsiant.
Į atliktą bausmės laiką L. V. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. liepos 28 d.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.