- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2-1884-862/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- M. B., J. B.
- Advokatai
- Jūratė Galdikienė, Vitalij Burinskij
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės J. B. atstovei advokatei Jūratei Galdikienei, atsakovui M. B., atsakovei J. B. ir atsakovų atstovui advokatui Vitalij Burinskij,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį dėl sumokėto avanso grąžinimo, pareikštą atsakovams M. B. ir J. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2020-09-30 teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3000 EUR avansą, 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys 2020-02-26 sudarė preliminariąją sutartį dėl 2 kambarių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pirkimo – paradavimo. Šia sutartimi atsakovai nurodytą turtą įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti, pasirašant notarinę turto pirkimo – pardavimo sutartį iki 2020-03-26. Pasirašant preliminariąją sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovams 3000 EUR dydžio avansą, kuris šalių susitarimu (sutarties 6.1 punktas, 6.3 – 6.4 punktai) atliko dvejopą funkciją: atsiskaitymo bei netesybų, kurios taikomos, jeigu bet kuri iš šalių nepagrįstai vengtų sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindinė sutartis iki 2020-03-26 nebuvo sudaryta. Paaiškino, kad ieškovė, prieš sudarydama preliminariąją sutartį, atsakovams atskleidė, jog neturi visos prašomos turto kainos ir ketina kreiptis į banką dėl paskolos būstui įsigyti. Tam buvo reikalinga atlikti norimo įgyti nekilnojamojo turto vertinimą. Atsakovai turto vertinimą sutiko leisti atlikti tik po preliminariosios sutarties pasirašymo bei avanso sumokėjimo. Turto vertintojas 2020-03-03 informavo ieškovę, kad jis negali atlikti turto vertinimo, nes yra netikslūs turto kadastriniai duomenys ir apie tai nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra padarytas raudonas įrašas. Atsakovai sutiko atlikti parduodamo turto kadastrinius matavimus. Matavimai buvo pasirašyti elektroniniu parašu 2020-03-27, įrašai įsigaliojo nuo 2020-04-01. Patikslinti kadastriniai duomenys ieškovei buvo perduoti 2020-04-06. Ieškovė, suėjus preliminariojoje sutartyje numatytam terminui, nebuvo praradusi intereso pirkti turtą, savo lėšomis atliko turto vertinimą, tačiau bankai, gavę turto vertinimo ataskaitą, nesutiko suteikti paskolos, nurodydami, kad tokio pobūdžio turto įsigijimui bankas kredito nesuteiks. Susisiekus su banko atstovais telefonu ir paprašius pakomentuoti tokį atsisakymą, žodžiu ieškovei buvo paaiškinta, jog turtas yra netinkamai suformuotas, nes yra 2 skirtingi kambariai su bendro naudojimo patalpomis. Paaiškino, kad prieš pasirašant preliminariąją sutartį, ieškovei nebuvo žinoma, kad jos išsirinktas turtas bus nepriimtinas bankams kaip užstatas. Ieškovei buvo nurodyta, kad bankui tiktų variantas, jei abu kambariai ir juos jungiančios bendro naudojimo patalpos būtų apjungtos į vieną turtinį vienetą. Apie banko poziciją ieškovė informavo pardavėjus, tačiau šie atsisakė sujungti kambarius į vieną turtinį vienetą. Bankams atsisakius suteikti kreditą konkrečiam turtui įsigyti, ieškovė neturėjo galimybių sudaryti pagrindinės sutarties ir paprašė atsakovus grąžinti avansą. Atsakovai atsisakė grąžinti avansą, nurodydami, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovai ieškinį prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad tarp šalių buvo sudaryta ieškovės nurodyta preliminari sutartis. Jų nuomone, preliminarioje sutartyje nurodytu terminu pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo dėl ieškovės kaltės. Paaiškino, kad preliminarią sutartį skubėjo sudaryti ieškovė. Ji, būdama užsienyje, telefonu susisiekė su atsakovais, ir, neapžiūrėjusi buto, pasiūlė pervesti avansą. Atsakovams patarus iš pradžių visgi apžiūrėti turtą ir tik po to spręsti dėl jo įsigijimo, ieškovė turtui apžiūrėti iš pradžių atsiuntė savo seserį J. B., o po kelių dienų atvyko ir pati. Atsakovai neprieštaravo, jog turto vertinimas būtų atliktas, nepasirašius preliminarios sutarties, tačiau ieškovė norėjo būti tikra, kad, iki kol vyks turto vertinimas, turtas nebus parduotas tretiesiems asmenims. Pasirašius preliminariąją sutartį, atsakovai, gavę prašymą, pateikė vertintojui visus reikiamus sutikimus turto vertinimui atlikti. Pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta neteisinga šio dokumento data, nes faktiškai turtas buvo apžiūrėtas netrukus po 2020-03-02 preliminarios sutarties pasirašymo. Patvirtino, kad ieškovė, prieš sudarydama preliminariąją sutartį, atskleidė atsakovams, kad ketina kreiptis į banką dėl paskolos gavimo. Paaiškino, kad preliminariąją sutartį parengė atsakovai, tačiau ieškovei nebuvo draudžiama įtraukti sąlygas į preliminariosios sutarties tekstą. Atkreipė dėmesį, kas šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje nėra nuostatos, jog kredito įstaigų atsisakymas suteikti paskolą ieškovei, yra sąlyga atleidžianti ieškovę nuo atsakomybės nesudarius pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties. Nurodė, kad, sudarant preliminarią sutartį, ieškovė taip pat nurodė atsakovams, kad turi alternatyvią galimybę skolintis pinigines lėšas iš seserų. Paaiškino, kad, pasirašydama preliminarią sutartį, ieškovė teigė, kad ketina pasiskolinti apie 10000 EUR – 15000 EUR. Atsakovai pažymėjo, jog sužinoję apie tai, kad ieškovė ketina iš banko skolintis didesnę sumą, įspėjo ieškovę, kad bankai 30000 EUR paskolos jų parduodamo būsto įsigijimui nesuteiks. Atkreipė dėmesį, kad jie būstą įsigijo be banko paskolos, būsto kadastrinių matavimų po būsto įsigijimo neatliko. Paaiškino, kad parduodamo turto kadastriniai duomenys buvo patikslinti jau po to, kai suėjo preliminarios sutarties 3 punkte nurodytas terminas ir nesant jokio šalių rašytinio susitarimo dėl šio termino pratęsimo. Iš ieškovės vertintojo 2020-03-03 gavę informaciją apie įregistruotą žymą dėl turto kadastrinių matavimų tikslinimo, atsakovai nuvyko į Vilniaus m. 37-ąjį notaro biurą, kuriame turėjo būti pasirašoma pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis, ir jiems buvo pasakyta, kad žyma (pastaba) apie kadastrinių duomenų patikslinimą nesudaro kliūčių notariniam pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti. Pabendravę su ieškovės turto vertintoju, atsakovai nusprendė patikslinti kadastrinius matavimus tam, kad nebūtų kliūčių ieškovei gauti paskolą. Atsakovai 2020-03-03 pateikė prašymą atlikti kadastrinius matavimus ir sudaryti kadastrinių matavimų bylas. Abiejų kambarių kadastriniai duomenys buvo nustatyti 2020-03-06, o kadastrinių matavimų bylos parengtos ir elektroniniais parašais pasirašytos 2020-03-12. Atkreipė dėmesį, kad šie elektroninio dokumento metaduomenų lapai yra pridėti ir prie ieškovės pateiktų turto vertinimų. Atsakovams išrašytoje išankstinėje sąskaitoje buvo nurodyta, kad dokumentus atsakovai galės atsiimti „po 2020-03-20 13:26“, t. y. vėliausiai 2020-03-20 abi kadastrinės bylos turėjo būti įregistruotos. Tačiau, dėl paskelbto karantino, sustojus Registrų centro veiklai, patikslinti turto kadastriniai duomenys buvo įregistruoti tik 2020-04-02 ir 2020-04-06. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad parduodamas ne butas, o du atskiri, sujungti kambariai, atsispindi preliminariojoje sutartyje ir tai buvo atskleista telefoninio pokalbio su ieškove metu, jos seseriai ir pačiai ieškovei apžiūros metu, perduodant nekilnojamojo turto išrašus. Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas turtas yra bendrabutyje. Nurodė, kad, negavusi paskolos iš banko, ieškovė pareikalavo abu parduodamus kambarius apjungti į vieną turtinį vienetą, kad nebūtų jokių bendrų patalpų. Atsakovai tą padaryti atsisakė, nes, visų pirma, tai užtrūktų apie 1 metus ir kainuotų apie 750 EUR, o antra, tai neturėtų prasmės, nes bendro naudojimo patalpos vis tiek išliktų, nes jomis naudojasi visi 10 aukšto gyventojai. Paaiškintino, kad 2020-03-13 (penktadienis) baigę tvarkyti turto kadastro duomenų bylas, nuo 2020-03-18 su ieškove jau nebegalėjo susisiekti nei telefonu, nei per mobiliąją aplikaciją „Viber“, nei elektroniniu paštu. Ieškovė į atsakovų skambučius, žinutes ir laiškus dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nereagavo iki pat 2020-04-06, kuomet ieškove nurodė, kad buvo išvykusi į sodybą, kur nėra ryšio. Atkreipė dėmesį, kad atsakove žinute pareikalavo nuolaidos butui ir paklausė, ar būtų įmanoma atgauti avansą tuo atveju, jeigu ji negautų paskolos. Nekilnojamojo turto kainoms nesumažėjus, ieškovė atnaujino bendravimą su atsakovais, kurie ieškovei siūlė įvairias galimybes pirkti nekilnojamąjį turtą, kad ši gautų finansavimą, neatsisakė parduoti turto pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui ir su ieškove bendravo iki 2020 metų gegužės mėnesio vidurio. Apie tai, kad, atnaujins turto pardavimą, atsakovai informavo ieškovę 2020-05-11, o 2020-05-26 nurodė, kad preliminarią sutartį laiko nutraukta nuo 2020-05-14.
Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad su atsiliepime nurodytais atsakovų argumentais nesutinka, nes ji neturi teisinio išsilavinimo, pirmą kartą gyvenime siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą, todėl negalėjo numatyti, kad į preliminariąją sutartį, kurią rengė atsakovai, reikalinga įtraukti sąlygas dėl banko paskolos. Preliminarios sutarties tekstas iš anksto nebuvo suderintas su ieškove ir jai nebuvo sudarytos galimybės derėtis dėl atskirų sąlygų, jas pildyti ar koreguoti. Ieškovei atvykus apžiūrėti turto, preliminari sutartis jau buvo parengta ir atsakovai reikalavo apsispręsti dėl šios sutarties pasirašymo ir avanso sumokėjimo, nurodydami, kad kitu atveju turtas bus parduodamas per brokerį. Paaiškino, kad ji norėjo buto Markučiuose, tačiau naujos statybos butai jai nebuvo įperkami, o atsakovų parduodamo turto kaina (57000 EUR) neatrodė didelė. Ieškovė turėjo 30000 EUR santaupų, o likusią dalį tikėjosi pasiskolinti iš bankų. Paaiškino, kad preliminarios sutarties sudarymo dieną ieškovė sumokėjo atsakovams 2000 EUR, vėliau – 1000 EUR, nes atsakovai nesutiko, kad 1000 EUR suma būtų sumokėta kitą dieną. Paaiškino, kad bankai, nurodydami „bendro naudojimo patalpas“, mintyje turėjo ne koridorius, laiptines ar kitas bendro naudojimo erdves, kurios būna suformuojamos ne tik bendrabučio tipo pastatuose, bet tai, kad abu kambariai tarp savęs turi bendro naudojimo patalpas (WC, mini virtuvėlę, koridorių). Šiuos kambarius su juos jungiančiomis bendromis patalpomis apjungus į vieną turtinį vienetą, problemos būtų išspręstos, o atsakovai tai padaryti atsisakė, motyvuodami tuo, kad jiems tai brangu. Atkreipė dėmesį, kad preliminariojoje sutartyje numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti negali būti pratęsiamas konkliudentiniais veiksmais, nes to nenumatė sutartis. Terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigė 2020-03-26 ir nebuvo rašytinio susitarimo dėl jo pratęsimo. Sutartis nebuvo sudaryta dėl aplinkybių, už kurias neatsako nei viena iš šalių, o sandoriui neįvykus ir pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimo terminui, šalys turi būti grąžintos į pradinę padėtį.
Triplike atsakovai papildomai paaiškino, kad pradėjus bendrauti su ieškove, ši paaiškino, kad neseniai jai nepavyko įsigyti buto kitame, netoliese esančiame, name, nes pardavėjui nedavė avanso ir nepasirašė preliminarios sutarties, todėl nenorėdama situacijos pasikartojimo, dar būdama užsienyje ir net neapžiūrėjusi turto, iš karto pasiūlė atsakovams pervesti avansą. Ieškovė preliminarią sutartį pasirašė tik po antros turto apžiūros, nes pirmą kartą ieškovei apžiūrėjus turtą, ieškovė turėjo atsiųsti duomenis, reikalingus sutarties sudarymui. Kitą dieną susitikus su ieškove, jai buvo pateiktas preliminarios sutarties projektas, kurį ieškovė nusifotografavo, persiuntė seseriai, kuri yra buhalterė. Dar kartą apžiūrint turtą, ieškovė su seserimi aptarinėjo preliminarios sutarties sąlygas. Su atsakovais buvo diskutuojama dėl preliminarios sutarties termino iki 2020-03-26. Atsakovai nurodė, kad iki 2020-03-26 nespėjus sudaryti pagrindinės sutarties, atsakovai kitą dieną tikrai nepareikš, jog preliminarią sutartį laiko pasibaigusia ir pasilieka sau avansą. Paaiškino, kad 3000 EUR avansą siekė gauti sutarties pasirašymo dieną, nes taip buvo įrašyta preliminariojoje sutartyje ir atsakovai negalėjo būti tikri, kad kitą dieną ieškovė nepareikš jiems, jog avansą ji jau sumokėjo grynais pinigais ir tai įrašyta preliminarioje sutartyje. Atsakovų nuomone, ieškovė paskolos suteikimo galimybes su bankais turėjo būti išsiaiškinusi iki preliminarios sutarties sudarymo. Paaiškino, kad siūlė paskolą ieškovei, nes, pardavę ieškovei turtą, atsakovai tikėjosi pilnai padengti likusią 19000 EUR paskolą už būstą, esantį (duomenys neskelbtini), ir galėjo suteikti paskolą ieškovei. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad preliminarioje sutartyje nustatytas terminas pratęstas nebuvo, kadangi 2020-04-06 ieškovė atnaujino bendravimą dėl turto pirkimo, kuris intensyviai vyko iki pat gegužės vidurio. Paaiškino, kad parduodamas turtas buvo išnuomotas pagal 2019-04-05 nuomos sutartį iki 2020-04-06. Pasibaigus nuomos terminui, nuomininkai sutartį norėjo pratęsti dar vieneriems metams, tačiau atsakovai atsisakė tai padaryti dėl su ieškove sudarytos preliminariosios sutarties, kurios 7 punkte nurodyta, kad turtas turi būti atlaisvintas per 30 dienų po pilno atsiskaitymo. Atsakovams buvo mokamas 270 EUR dydžio mėnesinis nuomos mokestis. Nuomos sutarčiai pasibaigus, atsakovams turto nepardavus, kitą nuomos sutartį pavyko sudaryti tik 2020-08-04. Ieškodami naujų nuomininkų, atsakovai prarado nuomos mokestį už 4 mėnesius ir turėjo 338,80 EUR išlaidų, susijusių su naujų nuomininkų paieška. Visą tą laiką atsakovai dar turėjo patys apmokėti visus komunalinius mokesčius – 110,96 EUR. Už verslo liudijimą nuomai nuo 2020-02-01 iki 2020-05-01 buvo sumokėta 170,00 EUR. Atsakovai, paprašyti ieškovės, savo sąskaita patikslino turto kadastrinius matavimus ir tai kainavo 223,03 EUR.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovė reikalavimą grindžia šiais rašytiniais įrodymais: nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-11-26, 2020-09-17 išrašais, 2020-02-26 sutartimi dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, UAB „Domus Optima“ vertinimo ataskaitomis reg. Nr. 20-03-159 ir reg Nr. 20-03-159/1, ieškovės ir S. J. 2020-02-26, 2020-03-03, 2020-04-06, 2020-04-07, 2020-04-17 elektroniniais laiškais, ieškovės ir atsakovo 2020-05-26 elektroniniais laiškais, darbuotojui skirtų duomenų apie darbuotojo išėjimą iš darbo dalies vertimu, A. B. sąskaitos 2020-01-01 - 2021-05-30 išrašu, 2019-06-27 mokėjimo nurodymu, ieškovės J. B. 2019-07-01 – 2020-04-30 sąskaitų išrašais, 2021-05-03 A. B. patvirtinimu, Šiaulių banko raštu, kuriame nėra adresato ir sudarymo datos, advokatės Jūratės Galdikienės kontoros 2020-07-01 pretenzija, advokatų kontoros Gaibel, Burinskij, Markevičius, Kairelis Alte Legal 2020-07-07 atsakymu į 2020-07-01 pretenziją, advokatės Jūratės Galdikienės 2020-07-13 raštu AB „Šiaulių bankas“, Socialinių mokslų kolegijos profesinio bakalauro diplomu. Taip pat teismo posėdyje ieškovės atstovės duotais paaiškinimais.
Atsakovai savo atsikirtimus grindžia teismo posėdyje duotais paaiškinimais ir pateiktais įrodymais: 2020-03-03 išankstine sąskaita Nr. 23381188-1 ir kvitu, ieškovės ir atsakovo 2020-04-06, 2020-04-15, 2020-04-22, 2020-04-28, 2020-04-29, 2020-05-07, 2020-05-08, 2020-05-11, 2020-05-13, 2020-05-14, 2020-05-18, 2020-05-26 elektroniniu susirašinėjimu, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylomis tomas 104 ir tomas 104A; nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-12-14 išrašu, 2019-04-05 nuomos sutartimi, 2020-08-04 patalpų nuomos sutartimi Nr. 20200804, pranešimais apie verslo liudijimų išdavimą, butų su bendrojo naudojimo patalpomis pirkimo – pardavimo 2016-04-28 sutartimi ir 1994-02-28 sudarytais ginčo turto planais.
Byloje nustatyta, kad atsakovai ir ieškovė 2020-02-26 sudarė preliminarią sutartį, kurios 1 ir 2 punktais susitarė, jog ieškovė priima atsakovų pasiūlymą pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 19,91 m² kartu su bendrojo naudojimo patalpomis (2,57 m², 0,57 m², 1,32 m², 6,13 m², 1,10 m²), kurių bendras plotas – 11,69 m², ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 13,75 m² su bendrojo naudojimo patalpomis 1,78 m², 0,40 m², 0,91 m², 4,27 m², 0,76 m²), kurių bendras plotas – 8,12 m², su baldais ir buitine technika.
Šios sutarties 3 punktu šalys sutarė, kad pagrindinė 1 punkte nurodytų nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis iki 2020-03-26 bus sudaryta Vilniaus miesto notaro 37 biure. Sutarties 5 punktu sutarė, jog sutarties 1 punkte nurodyto buto kaina – 57000 EUR, o sutarties 6.1 ir 6.2 papunkčiais šalys sutarė, jog 3000 EUR ieškovė atsakovams sumoka sutarties sudarymo dieną (2020-02-26), likusią dalį – 54000 EUR ieškovė įsipareigojo sumokėti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną.
Preliminarios sutarties 6.3 ir 6.4 papunkčiais šalys susitarė dėl netesybų, tuo atveju jeigu sutarties šalys nepagrįstai vengs sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Nustačius, kad pirkėja nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė turės sumokėti 3000 EUR netesybas (baudą), kuri bus išskaičiuota iš sumokėto avanso sumos. Šalys sutarė, jog ši suma padengs pardavėjų minimalius nuostolius. Jeigu bus nustatyta, kad pardavėjai nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovai įsipareigojo grąžinti jiems pagal sutarties 6.1 papunktį sumokėtą 3000 EUR sumą ir sumokėti ieškovei 3000 EUR netesybas, kompensuojant minimalius ieškovės nuostolius.
Šalių sudarytos preliminarios sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas gali būti keičiamas. Sutarties 12 punkte sutarė, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos rašytiniu susitarimu. Šios dvi sutarties nuostatos reiškia, kad šalių susitarimu nustatytas terminas iki 2020-03-26 pagrindinei pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti galėjo būti keičiamas sutarties šalių sudarytu rašytiniu susitarimu. Toks susitarimas teismui nėra pateiktas, šalys patvirtino, kad iki 2020-03-26 pagrindinė preliminarios sutarties 1 punkte nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys 2020-02-26 sudarytoje preliminariojoje sutartyje susitarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2020-03-26. Šalių rašytiniu sutarimu šis terminas nebuvo pakeistas, todėl šalių pareiga sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį pagal 2020-02-26 preliminarioje sutartyje nustatytas sąlygas pasibaigė 2020-03-26 (CK 6.165 straipsnio 1, 5 dalys). Pasibaigusi sutartis negali būti nutraukta, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad jie 2020-02-26 preliminariąją sutartį pagal jos 6.3 punktą nutraukė 2020-05-14.
Atsakovų, ieškovės atstovės paaiškinimai, atsakovų pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad pasibaigus 2020-02-26 sutartyje nustatytam terminui pagrindinei pirkimo – paradavimo sutarčiai sudaryti, šalys ir toliau bendravo dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo, tačiau santykiai, susiklostę po 2020-03-26, yra ne iki sutartinių santykių pagal 2020-02-26 sudarytą preliminariąją sutartį tąsa, o naujai tarp šalių susiklostę iki sutartiniai santykiai, kurių metu atlikti veiksmai ar neveikimas negali būti vertinami kaip siekis ar vengimas sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį pagal ginčo preliminariąją sutartį, todėl sprendžiant šalių ginčą, vertintini šalių veiksmai (neveikimas) iki 2020-03-26.
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas, 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 26 punktas).
Sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 21 punktas).
Minėta, kad šalys 2020-02-26 preliminariąja sutartimi susitarė dėl netesybų, kurios taikytinos tuo atveju, jeigu viena sutarties šalių nepagrįstai vengs sudaryti pagrindinę pirkimo – paradavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad ieškovės 2020-02-26 atsakovams sumokėtas 3000 EUR avansas ieškovei nėra grąžintas.
Ieškovės nuomone, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovei nebuvo atskleisti duomenys apie turtą ir ieškovė nesuprato, kad preliminariąja sutartimi yra parduodamas ne vienas, o du butai; nes viešame registre esanti žyma apie kadastrinių matavimų tikslinimą buvo kliūtimi atlikti preliminarioje sutartyje nurodyto turto vertinimą, reikalingą pateikti bankams siekiant gauti finansavimą; nes bankai nesutiko suteikti kredito turto, nurodyto preliminarioje sutartyje, įsigijimui.
Atsakovų teigimu, ieškovė nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, nes neturėjo preliminarioje sutartyje nustatytos piniginių lėšų sumos reikalingos sumokėti už parduodamą nekilnojamąjį turtą; nes ieškovė nuo 2020-03-13 vengė bendravimo su atsakovais ir bendradarbiavimą atnaujino tik 2020-04-07, pasibaigus preliminarioje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti.
Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir jos atstovės paaiškinimai duoti teismo posėdyje nepaneigia atsakovų paaiškinimų duotų teismo posėdyje, kad ieškovė į atsakovus dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo kreipėsi būdama užsienyje, apie parduodamą nekilnojamąjį turtą sužinojusi iš skelbimo, kuriame buvo nurodyta informacija, kad parduodamas nekilnojamasis turtas yra bendrabutyje. Byloje nėra ginčo, kad parduodamą nekilnojamąjį turtą apžiūrėjo ne tik ieškovė, bet ir jos sesuo. Byloje nepaneigti atsakovų argumentai, kad, spręsdama dėl turto įsigijimo ir preliminariosios sutarties sudarymo, ieškovė konsultavosi su kitais asmenimis. Byloje nėra paneigti atsakovų argumentai, jog ieškovė nekilnojamąją turtą, panašų į atsakovų parduodamą nekilnojamąjį turtą, siekė įsigyti ne pirmą kartą. Byloje esančios 2020-02-26 šalių sudarytos sutarties 1 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad parduodamą nekilnojamąjį turtą sudaro du atskiri butai su jiems priskirtomis bendrojo naudojimo patalpomis, turintys skirtingus unikalius numerius ir skirtingus adresus, todėl atmetami kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog ji nesuprato dėl kokio turto sudarė preliminariąją sutartį ir kad jai nebuvo atskleistas nekilnojamojo turto pobūdis.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė akcentavo, kad kadastrinius matavimus buvo būtina atlikti ne todėl, kad tai trukdė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, o tam, kad būtų atliktas turto vertinimas, reikalingas banko kredito gavimui. Taigi, ieškovės atstovė tuo patvirtino atsakovų argumentus, kad kadastro duomenų galimas neatitikimas nebuvo kliūtimi pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti tuo atveju, jeigu ieškovė preliminarioje sutartyje nurodyto turto įsigijimui būtų turėjusi pakankamai asmeninių lėšų, ar būtų garantuota dėl kitų galimu kreditavimo šaltinių. Šalių sudaryta preliminariąja sutartimi atsakovai nebuvo prisiėmę įsipareigojimų atlikti kokius nors papildomus organizacinius veiksmus, pagrindinės sutarties sudarymui. Atsakovai paaiškino, kad jie 2016 ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo jo kainą sumokėdami be bankų kreditavimo. Byloje esanti atsakovų pateikta 2016-04-28 pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovai į preliminariąją sutartį įtraukė duomenis apie parduodamą nekilnojamąjį turtą tokius, kurie buvo nurodyti notarinės formos pirkimo – pardavimo sutartyje, kurios pagrindu jie įgijo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą ir kuri 2016-05-12 buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra ginčo, jog atsakovai, gavę iš ieškovės informaciją, jog reikalinga tikslinti kadastrinius matavimus, nedelsiant sutiko juos atlikti. Tai patvirtina ne tik atsakovų paaiškinimai bet ir 2020-03-03 ieškovės susirašinėjimas su S. J., byloje esanti VĮ „Registrų centras“ 2020-03-03 išankstinė sąskaita ir jos apmokėjimo 2020-03-03 kvitas. Byloje esančios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, VĮ „Registrų centras“ 2020-03-12 išankstinė sąskaita Nr. 23381188-2 ir 2020-03-13 kvitas pavirtina, kad nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai VĮ „Registrų centras“ matininkės buvo parengti 2020-03-12, už paslaugas buvo apmokėta 2020-03-13, o dokumentai turėjo būti atsakovams išduoti po 2020-03-20. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad ginčo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų duomenys buvo parengti 2020-03-12, tačiau įregistruoti viešame registre 2020-04-01 ir 2020-04-06. Atsakovai teismo posėdyje nurodė, kad kadastrinių matavimų bylos popieriniame formate jiems buvo pateiktos 2020-03-10 – 2020-03-12, o jų kopijos ieškovei buvo pateiktos 2020-04-06, gavus ieškovės prašymą.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nuo 2020 metų kovo mėnesio vidurio iki 2020-04-06 buvo teritorijoje, kurioje, jos teigimu, nebuvo ryšio. Atsakovų argumentai, jog jie nuo 2020 m. kovo mėnesio vidurio iki 2020-04-06 neturėjo galimybės susisiekti su ieškove dėl to, jog ši neatsiliepdavo į jų skambučius ir elektronines žinutes, nėra paneigti. Vertinant tai, jog atsakovai 2020 metų kovo mėnesio viduryje buvo gavę naujai atliktų kadastrinių matavimų bylų kopijas, yra pagrindas išvadai, jog atsakovai jau kovo mėnesio viduryje siekė ieškovei perduoti kadastrinių matavimų duomenis, tam, kad ieškovė galėtų atlikti turto vertinimą. Ieškovė, atvykusi į vietovę, kurioje nebuvo ryšio, ar tas ryšys buvo blogas, tai turėjo suprasti. Ieškovė turėjo suprasti ir tai, kad ryšio nebuvimas bus kliūtimi bendradarbiauti su atsakovais, vykdant preliminarią sutartį. Ieškovei taip pat buvo žinoma, kad atsakovai atliko veiksmus, reikalingus kadastriniams matavimas patikslinti ir ji turėjo pareigą domėtis tuo, ar tie matavimai yra atlikti. Ieškovės spendimas preliminariosios sutarties vykdymo metu apie pusę mėnesio būti teritorijoje, kur su ja nebuvo galimybės susisiekti naudojant ryšio priemones, negali būti laikomas objektyvia kliūtimi organizaciniams susitarimams vykdyti, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą įtakojo tik susiklosčiusios aplinkybės.
Byloje esančių turto vertinimo ataskaitų priedai patvirtina, kad ieškovė ir turto vertintojas nekilnojamojo turto užduotis sudarė 2020-03-30, t.y. po preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Turto apžiūra buvo atlikta nekilnojamojo turto techninės užduoties sudarymo dieną ir tam nebuvo kliūtimi aplinkybė, kad viešame registre dar nebuvo įregistruoti patikslintų kadastrinių matavimų duomenys. Nurodyta leidžia daryti išvadą, jog ieškovei nuo 2020 metų kovo mėnesio vidurio nenutraukus bendradarbiavimo su atsakovais, buvo galimybė turto vertinimą atlikti ir anksčiau nei jis buvo atliktas.
Ieškovės pateikti ieškovės 2019-07-01 – 2020-04-30 SEB banko sąskaitos išrašai, sudaryti 2021-05-03 patvirtina, kad į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-09-14 iki 2020-01-29 buvo padaryti 5 piniginių lėšų pervedimai bendrai 9993 EUR sumai. Kitų sąskaitų, kurios priklausytų ieškovei byloje nėra pateiktos. Šiuose išrašuose nėra duomenų apie tai, kokias išlaidas per 6 mėnesius ieškovė patyrė. Byloje nėra ginčo, kad dalį avanso sumos ieškovė sumokėjo atsakovams 2020-02-26, pinigus išsigryninusi bankomate, tačiau ši operacija teismui pateiktose sąskaitos išrašuose neatsispindi. Atsižvelgiant į nurodytą negalima daryti išvados, jog pateikti sąskaitos išrašai yra pakankami tam, kad patvirtintų, jog preliminarios sutarties sudarymo dieną ar 2020-03-26 ieškovės sąskaitoje galėjo būti apie 10000 EUR suma. Pateiktas ieškovės sesers A. B. Swedbank AB sąskaitos išrašas patvirtina, kad į šio asmens sąskaitą 2020-03-16 buvo pervesta 30000 EUR suma. Nurodyti įrodymai nėra pakankami tam, kad neabejotinai patvirtintų, jog ieškovė preliminariosios sutarties sudarymo metu, iš banko pasiskolinusi ieškovams nurodytą 10000 – 15000 EUR sumą, būtų turėjusi realią galimybę sumokėti siekiamo įsigyti nekilnojamojo turto kainą – 56000 EUR.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iki preliminarios sutarties sudarymo atsakovams atskleidė aplinkybę, jog turto kainą galės sumokėti pasinaudodama ir banko kreditu, tačiau byloje yra ginčas dėl to, ar teisingai ieškovė informavo atsakovus apie reikalingos pasiskolinti iš banko sumos dydį, tam, kad ji galėtų pagrindinės sutarties sudarymo dieną įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtą įsipareigojimą sumokėti sutartą nekilnojamojo turto kainą. Atsakovai teismo posėdyje duodami paaiškinimus nurodė, kad prieš sudarant preliminarią sutartį, jie teiravosi ieškovės, kokio dydžio paskolą ji ketina skolintis iš bankų. Taip pat atsakovai nurodė, kad prieš sudarant preliminarią sutartį ieškovei suteikė informaciją, kad už atsakovų parduodamą turtą bankai galės kredituoti tik nedidelę kainos dalį – 10000 – 15000 EUR. Ši atsakovų nurodyta aplinkybė byloje nėra paneigta. Priešingai, atsakovų pateiktas šalių susirašinėjimas nuo 2020-04-06 sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovė prieš sudarydama preliminarią sutartį nebuvo išsiaiškinusi galimybių gauti kreditavimą ją sudominusio nekilnojamojo turto įgijimui. Atsakovų paaiškinimai ir pateiktas šalių susirašinėjimas nuo 2020-04-06 sudaro pagrindą ir išvadai, kad ieškovė iki sutartinių santykiu metu atsakovams teikė klaidinančią informaciją apie savo galimybes gauti kreditavimą iš bankų ar kitų asmenų ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui.
Aplinkybės, jog ieškovė preliminariosios sutarties sudarymo momentu neturėjo pakankamai lėšų turto kainai sumokėti; jog ieškovė iki preliminariosios sutarties sudarymo nebuvo išsiaiškinusi nekilnojamojo turto, kuris yra bendrabučio tipo namuose, kreditavimo galimybių; jog ieškovė nuo 2020 metų kovo mėnesio vidurio priėmė subjektyvų sprendimą nebendrauti su atsakovais, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovė nebuvo suinteresuota pagrindinės nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu. Tai, jog ieškovė suprato, jog jos veiksmai (neveikimas) yra pakankami tam, kad juos laikyti preliminariosios sutarties sąlygų nesilaikymu, patvirtina ieškovės atsakovams 2020-05-26, 12:41 valandą, rašytas elektroninis laiškas, kuriuo ji siūlo atsakovams sumokėtą 3000 EUR avansą pasidalinti lygiomis dalimis.
Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog atsakovai pripažino aplinkybes, kad jie parengė preliminarios sutarties tektą, atitinkamai jie sutartyje nustatė 1 mėnesio terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovai pripažino ir tai, kad sutarties pasirašymo dieną, ieškovei nurodė, jog šio termino praleidimas tuo atveju, jeigu ieškovė dar nebus gavusi kreditavimo iš banko, nebus kliūtimi šiam terminui pasibaigus sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, o tai reiškia, jog atsakovai suprato, kad vieno mėnesio terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra nepakankamas. Šalys bendru sutarimu preliminariosios sutarties nepapildė (nepakaitė), nors tai turėjo ir galėjo padaryti, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovai patys sukūrė dviprasmišką situaciją, sudarydami galimybę nesilaikyti preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovai priėmę sprendimą parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą turėjo ir galėjo iki preliminarios sutarties sudarymo patikrinti viešame registre esančius duomenis, turėti aktualius išrašus apie ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą ir žinoti apie tai, kad yra reikalinga tikslinti kadastro duomenis. Atitinkamai atsakovai turėjo pareigą apie tai informuoti asmenims, ketinančius nekilnojamąjį turtą pirkti. To nepadarę atsakovai, taip pat yra atsakingi už susiklosčiusią situaciją, nes jų sprendimai (šiuo atveju neveikimas) taip pat turėjo įtakos tam, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta preliminarioje sutartyje nustatytu terminu.
CK 6.206 straipsnis numato, jog viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą (CK 6.189 straipsnio 4 dalis). Aukščiau išdėstyta patvirtina, kad atsakovai savo veiksmais ir neveikimu iki preliminariosios sutarties sudarymo, sudarė galimybes ieškovei nesilaikyti preliminariosios sutarties sąlygų, ieškovė tuo naudojosi ir nedėjo protingų pastangų tam, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – paradavimo sutartis būtų sudaryta preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, todėl yra pagrindas išvadai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai vienodai atsakingi už preliminarios sutarties netinkamą vykdymą ir turi prisiimti to pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų solidariai ieškovei priteistina ½ dalis sumokėto avanso, t. y. 1500 EUR.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovui solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1500 EUR) nuo ieškinio priėmimo dienos (2020-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl kitų šalių argumentų, pateiktų įrodymų teismas atskirai nepasisako, laikydamas, jog jie nėra esminiai sprendžiant šalių ginčą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 68 EUR žyminį mokestį, už suteiktas teisines paslaugas patyrė 1060 EUR išlaidas, viso 1128 EUR. Atsakovai už suteiktas teisines paslaugas patyrė 2025 EUR išlaidas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Patenkinus 50 procentų ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis priteistinos 1012,50 EUR bylinėjimosi išlaidos (po 506,25 EUR), iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistinos 564 EUR bylinėjimosi išlaidos (po 282 EUR).
Nagrinėjant bylą patirta 10,44 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos šalims paskirstomos lygiomis dalimis: ieškovei – 5,22 EUR, atsakovams – lygiomis dalimis 5,22 EUR. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 EUR, todėl iš ieškovės valstybei priteistinos 5,22 EUR bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovai valstybei turėtų sumokėti po 2,61 EUR bylinėjimosi išlaidų, o kiekvieno jų mokėtina valstybei bylinėjimosi išlaidų suma mažesnė nei minimali valstybei priteisina suma, iš atsakovų valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 EUR avansą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1500 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-07) iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 564 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovams M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 1012,50 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,22 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.