Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. R. prašymą dėl palikimo administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama paskirti ją (t. y. pareiškėją) mirusio V. R. palikto turto – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), palikimo administratore su visomis įmonės palikimo administratoriaus teisėmis ir pareigomis iki įpėdiniams bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškime nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė V. R., kuris buvo pareiškėjos sutuoktinis. Paaiškina, jog kreipėsi į Panevėžio rajono 1-ąjį notaro biurą, kur 2020 m. lapkričio 5 d. išduotas liudijimas, nurodantis, kad D. R. priėmė V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Nurodo, jog V. R. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir juridinio asmens vadovas, veikiantis vienasmeniškai, todėl šiuo metu bendrovei neturint jokio valdymo organo, kuris galėtų organizuoti ūkinę – komercinę įmonės veiklą ir vykdyti administracijos vadovo funkcijas įmonės veikla iš esmės yra suvaržyta. Prašo pareiškėją paskirti įmonės administratore, kadangi ji turi patirties įmonių valdymo srityje, dirbo įmonės administratore, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius jai patikėdavo visus svarbius reikalus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmetamas.

2. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. R.. Pareiškėja yra mirusiojo sutuoktinė. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad mirusysis V. R. mirties momentu buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Iš 2020 m. lapkričio 24 d. Testamentų registro duomenų nustatyta, kad V. R. testamento nepaliko. 2020 m. lapkričio 5 d. liudijimas apie palikimo priėmimo faktą patvirtina, kad pareiškėja D. R., mirus sutuoktiniui V. R., priėmė palikimą.

3. Pareiškėja prašo skirti mirusiajam priklausiusios įmonės administratorių, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.65 straipsniu. Šis straipsnis numato, jog apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi CK 5.38 straipsnio nustatytas teises, tuo atveju, kai į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (pvz., vertybiniai popieriai) ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl palikimo administratoriaus skyrimo pateikė pati įpėdinė, kuri prašo ją pačią skirti administratoriumi, kas liudija, kad pati įpėdinė gali ir sutinka palikimą ar jo dalį valdyti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnis numato, kad CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka prašymai dėl turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo nagrinėjami CK numatytais atvejais. CK nenumato atvejo, jog teismas nagrinėtų įpėdinio prašymą jį patį skirti palikimo administratoriumi. Mat įpėdinis, kreipdamasis į teismą dėl jo paties paskyrimo palikimo administratoriumi, iš esmės išreiškia valią valdyti (priimti) palikimą (jo dalį) ir pripažįsta tokią galimybę turįs.

4. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis numato įpėdinio teisę priimti palikimą, faktiškai jį pradėjus valdyti. Būtent pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.59 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, išlaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikėjo išlaikomi, užtikrinti normalų įmonės (ūkio) funkcionavimą, patenkinti reikalavimus, kylančius iš darbo santykių, apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą (CK 5.59 straipsnio 2 dalis). CK 5.55 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių. Jeigu yra keletas įpėdinių, jie paduoda bendrą prašymą nustatyti palikimo administravimą. Tačiau įpėdiniams perėmus valdyti paveldimą turtą, palikimo administravimas nenustatomas (CK 5.55 straipsnio 5 dalis).

5. Taigi, įvertinęs šias teisės normas, įtvirtintas įstatyme, teismas sprendžia, kad įstatymas nenumato galimybės įpėdiniui kreiptis į teismą dėl jo paties skyrimo palikimo administratoriumi, nes įpėdiniui sutinkant ir galint valdyti palikimą pačiam (nesant ginčo tarp įpėdinių dėl jo valdymo) tokią teisę jam suteikia įstatymas. Įstatymas numato tik palikimo valdymo ribojimus tuo atveju, kai yra keli įpėdiniai, o palikimą valdyti pradėjo vienas iš jų, prieš atsirandant kitiems įpėdiniams (CK 5.59 straipsnis).

6. Įvertinęs pareiškėjos pareiškime nurodomą aplinkybę, kad pareiškėja suėjus įstatymuose nustatytam terminui priėmė mirusiojo V. R. palikimą, prašoma palikimo administratoriumi iki bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai skirti pareiškėją D. R., pareiškėjos teisė užtikrinti normalų įmonės funkcionavimą įtvirtinta įstatyme – CK 5.59 straipsnio 2 dalies 3 punkte, prašymas dėl jos skyrimo įmonės administratoriumi atmetamas.

7. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priėmus palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos D. R. prašymą dėl palikimo administratoriaus paskyrimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.