Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. E1-2705-935/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6., 2.5.11.4., 2.5.16.

2016 m. lapkričio 11 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl nuteistajai I. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskirtos bausmės – piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu I. A. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL (376,60 Eur) bauda.

Į paskirtą bausmę I. A. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 14 d. 15.00 val. iki 2015 m. lapkričio 15 d. 13.20 val., kas atitinka 2 MGL dydžio baudą.

I. A. mokėtina bauda yra 8 MGL (301,28 Eur).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bauda, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Baudžiamosiose bylose paskirtos baudos bausmės perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės (toliau – Taisyklės). Šiose Taisyklėse numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai, turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją, nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas, piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad I. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas jai suprantama kalba, šis teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių apskaitos departamento Įmokų tvarkymo skyriaus vedėjo raštas patvirtina, kad I. A. per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl yra teisinis pagrindas bausmę vykdyti priverstinai. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. A. yra Latvijos Respublikos pilietė, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra minėtoje valstybėje. Byloje nėra duomenų, kad I. A. Lietuvos Respublikos teritorijoje turėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti paskirtos baudos išieškojimą. Be to, nuteistajai paskirta bauda yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnyje 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur), nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti vykdyti bausmę, nustatytos Lietuvos Respublikos CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos Taisyklėse nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmė gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, be to, akivaizdu, kad piniginę sankciją tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (301,28 Eur) baudos vykdymas yra perduotinas Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai.

Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 10 straipsnyje nustatyta, kad, jei neįmanoma visiškai arba iš dalies įvykdyti sprendimo dėl paskirtos baudos, sprendimą vykdančioji valstybė gali taikyti alternatyvias sankcijas, jeigu tokiais atvejais tai numato vykdančiosios valstybės įstatymai ir sprendimą priėmusi valstybė leidžia taikyti tokias alternatyvias sankcijas. Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalis numato galimybę paskirtą baudą pakeisti areštu, jeigu nubaustas asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Taigi teismas konstatuoja, kad nuteistajai I. A. vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių jos išieškoti, Latvijos Respublikos kompetentinga institucija gali nuteistajai I. A. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 301,28 Eur baudą pakeisti areštu, nustatant, kad maksimali arešto trukmė yra keturios paros.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3388-754/2015 nuteistajai I. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskirtos ir nesumokėtos 8 MGL (301,28 Eur) baudos išieškojimą perduoti vykdyti Latvijos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.