Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant pareiškėjai V. K. ir jos atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nedalyvaujant kitiems proceso dalyviams, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., D. P., V. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teismo posėdžio metu pareiškėja V. K. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Papildomai nurodė, kad kai mirė motina, tėvas sodyboje negyveno, o po kurio laiko apsigyveno sesuo J. G., kuri ten gyveno apie 3 metus. Motinos palikimą priėmė tėvas. Pažymi, kad, kai išsikraustė sesuo, sodybą toliau prižiūrėjo ir ja rūpinosi pareiškėja net ir tėvui dar esant gyvam. Tėvo turimą žemę po tėvo mirties žodinio susitarimo pagrindu išnuomojo ūkininkui. Tai įvyko per tris mėnesius nuo tėvo mirties. Kadangi sodyboje buvo atjungta elektra, vanduo buvo imamas iš šulinio, o palikimas nepriimtas, tai jokių mokesčių mokėti nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo tėvo P. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos V. K. tėvas yra P. P. (Gimimo liudijimas AA Nr. 377339), kuris (duomenys neskelbtini) mirė ((duomenys neskelbtini) Mirties įrašas Nr. 22). Iš 2022 m. birželio 14 d. pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5268 matyti, kad P. P. turėjo sutuoktinę N. P. ir 4 vaikus, t. y. pareiškėją V. K., J. G., D. P. ir V. P.. N. P. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas AA Nr. 284742). Iš 2006 m. rugsėjo 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad P. P. priėmė palikimą, atsiradusį po N. P. mirties. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad P. P. priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Testamentų registro duomenimis, įregistruotų P. P. palikimo priėmimo faktų nėra (CPK 179 straipsnis). Duomenų, kad po P. P. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje taip pat nėra (CPK178 straipsnis).

10. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą),disponuoti, naudotis juo (palikimu) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

11. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

12. Teismui pateikti pareiškėjos parodymai ir bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja po tėvo mirties ir toliau prižiūrėjo sodybą, tvarkė aplinką, bei išnuomojo žemės sklypus ūkininkui. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Todėl nurodytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą išvadai, kad V. K. po tėvo P. P. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja V. K. priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo P. P., mirusio (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjai V. K. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.