- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-1675-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02919-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- KB „Rato“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-04-06 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. patikslintą ieškinį atsakovui KB „Rato“ kredito unijai dėl skolos dydžio sumažinimo, trečiasis asmuo byloje - antstolė Daiva Milevičienė ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui KB „Rato“ kredito unijai (toliau – atsakovas), prašydama priteisti jai iš atsakovo 15 382,86 Eur nepagrįstai išmokėtų palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad pagal 2006-12-13 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono unija (šiuo metu - KB „Rato“ kredito unija) ieškovei išdavė 200 000 litų paskolą būsto remontui. Šios sutarties 2.2. punkte galutinis grąžinimo terminas nustatytas 2021-12-18. Iš šios sumos pagal paskolos sutarties 2.14. p. buvo išskaičiuotas sutarties administravimo mokestis - 1 345 litų. Tokiu būdu ieškovė M. K. faktiškai iš atsakovo gavo 198 655 litų paskolą. Tuo tarpu paskolos sutarties 2.1. p. nurodyta, jog ieškovei suteikta 220 000 litų paskola ir pagal sutarties 2.5. p. nustatyta 8,90 procentų metinė palūkanų norma. Tuo pačiu, išduodant paskolą, prie 2006-12-18 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)buvo sudarytas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis, pagal kurį ieškovė, pradedant nuo 2007-01-18 nuo sutartyje nurodytos 220 000 litų sumos kiekvieną mėnesį buvo įpareigota mokėti po 2 219 litų. Nesumokėjus kelių įmokų ir susidarius įsiskolinimui, atsakovo valdyba 2011-02-14 nutraukė paskolos sutartį ir laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei kreipėsi į Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto. 2011-11-15 hipotekos teisėja nutarė išieškoti iš M. K. 195 921,62 Lt negrąžintos paskolos, 12 587,47 Lt nesumokėtų palūkanų ir 3 367,62 Lt delspinigių, viso - 211 876,71 Lt, taip pat 135 Lt žyminio mokesčio ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą ieškovei nuosavybes teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Kredito unija, išmokėdama ieškovei paskolą, neįvertino jos finansinės bei ekonominės būklės. Kaip matyti iš pateiktų pažymų, jos gaunamos pajamos tuo metu buvo tik 554,78 Lt, todėl jau tuo metu atsakovas privalėjo numatyti, kad ieškovė nesugebės kiekvieną mėnesį mokėti po 2 219 Lt. Pažymėjo, jog ieškovė kreipėsi į Kredito uniją su prašymu dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių peržiūrėti paskolos grąžinimo sąlygas, tačiau atsakovas šio prašymo netenkino ir paskolos sutartį nutraukė, nors paskolos grąžinimo terminas baigėsi tik 2021-12-18. Todėl tokius atsakovo veiksmus vertintina, kaip prieštaraujančius įstatymams, teismų praktikai bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Be to, paskolos grąžinimas buvo užtikrintas gyvenamojo namo ir žemės sklypo įkeitimu, todėl nutraukus paskolos sutartį, išieškojimas buvo nukreiptas į šį turtą realizuojant jį iš varžytinių. Nors šio turto vertė buvo aiškiai sumažinta, Kredito unija su tuo sutiko, kadangi pilnai patenkino jos interesus, tačiau aiškiai pažeisti ieškovės interesai. Vykdydama teismo nutartį antstolė Daiva Milevičienė 2014 m. paskelbė varžytines, tačiau įkeistas turtas nebuvo parduotas ir atsakovui buvo pasiūlyta perimti šį turtą už pradinę pardavimo kainą, t. y. 113 126 Eur (390 601,45 Lt). Atsakovas šia teise nepasinaudojo. Ieškovė pati buvo suinteresuota atsiskaityti su Kredito unija ir 2010-05-16 bei 2018-10-30 buvo sudariusi sutartis dėl jai priklausančio turto pardavimo, tačiau pirkėjas neatsirado. Tai rodo jos geranoriškumą. Pagal Kredito unijos duomenis 2015 m. buvo likusi negrąžinta suma 46 634 Eur paskolos dalis, nuo kurios toliau skaičiuojamos palūkanos. Tačiau Kredito unija nėra saistoma teismo nutartimi ir ji gali šių palūkanų atsisakyti, kadangi pagrindinis tikslas yra susigrąžinti skolą, o ne dirbtinai didinti ją. Nuo 2014 m. buvo skelbiamos varžytinės dėl minėto turto pardavimo, tačiau pirkėjams neatsiradus, jos buvo paskelbtos neįvykusiomis. Per 7 metus turtas nebuvo parduotas, o Kredito unija atsisakė perimti šį turtą. Tokiu būdu dirbtinai, ne dėl ieškovės kaltės, buvo didinamas skolos dydis skaičiuojant palūkanas. Kadangi dėl šios situacijos negalima kaltinti skolininkės, todėl, vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais, Kredito unija privalo prisiimti atsakomybę pati. Ieškovė neatleidžiama nuo skolos grąžinimo, kurios dydis 2015 m. buvo 46 634 Eur, tačiau neturėtų būti skaičiuojamos palūkanos, kadangi atsakovas, atsisakydamas perimti neparduotą iš varžytinių turtą, dirbtinai juos didino ir tuo įrodė savo nesąžiningumą skolininkės atžvilgiu. Šiuo klausimu 2021-07-29 raštiškai buvo kreiptasi į atsakovą ir buvo prašoma patikslinti skolos dydį, tačiau jokio atsakymo nėra gauta, o kaip matyti iš antstolės D. Milevičienės 2021-09-14 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), Kredito unija 2021-08-30 kreipėsi dėl varžytinių procedūros atnaujinimo ir paprašė skelbti įkeisto turto varžytines. Tuo pagrindu antstolė D. Milevičienė šiuo patvarkymu paskelbė įkeisto turto varžytines, kurių pradžia 2021-09-14, o pabaiga 2021-10-14. Kaip matyti iš šio antstolės patvarkymo skolos likutis su palūkanomis 2021-09-14 datai buvo 64 598,73 Eur, t. y. palūkanų sąskaita atsakovas dirbtinai didino skolą, nors jis pats dėl to yra kaltas. Kredito unija jokių nuostolių nepatyrė, kadangi vietoje 200 000 Lt kredito buvo išieškota 399 458 Lt. Atkreipia dėmesį į CK 6.262 str. 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog laikoma, kad kreditorius praleido įvykdymo terminą, jeigu jis atsisakė perimti pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą, o pagal šio straipsnio 3 dalį pagal piniginę prievolę skolininkas neprivalo mokėti palūkanų už kreditoriaus praleisto termino laiką. Šiuo atveju kredito unija nuo 2014 m. atsisakė perimti įkeistą turtą, t. y. tinkamą prievolės įvykdymą, todėl skolininkė neprivalo mokėti palūkanų. Kaip minėjo, gauta paskola buvo panaudota įkeisto namo remontui, o tai reiškia, kad įkaito turėtojas, t. y. Kredito unija, perimdama šį turtą nepardavus iš varžytinių, iš esmės būtų susigrąžinus ir skolą. Kadangi paskolos grąžinimo terminas nebuvo pasibaigęs, paskolos sutartį Kredito unija nutraukė vienašališkai, paskolos sutartyje nebuvo numatyta ir su vartotoja aptarta sąlyga, jog nepardavus įkeisto turto iš varžytinių kreditorius gali atsisakyti perimti šį turtą ir po to skaičiuoti palūkanas, turi būti laikoma, jog šiais veiksmais atsakovas pažeidė ieškovės teises ir atsakovo elgesys vartotojos atžvilgiu yra nesąžiningas. Kadangi įkeistas turtas buvo išvaržytas ir antstolė 2021-11-30 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstė išieškotas pinigines lėšas bei atsakovui pervedė 46 634,08 Eur skolos ir 15 382,86 Eur palūkanų, t. y. kreditorius šiuos pinigus jau gavo, todėl ieškovė tikslindama ieškinį prašo ne nustatyti skolos dydį, o išreikalauti neteisėtai gautas lėšas - palūkanas.