Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir nubaustas 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) litų (347 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. spalio 1 d., 15.55 val., Vilniaus r., Didžiosios Riešės k., Žvėrališkių g., vairavo automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatyta 1,02 promilės) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

A. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. G. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas A. G. kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, o būtent administraciniu teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-19310440-14, tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, asmens blaivumo patikrinimo rezultatu. Be to pažeidėjo kaltę patvirtina byloje esantis asmens paaiškinimas, patikros sertifikatas, teisme duoti liudytojų V. V. (V.), R. K. parodymai, kiti rašytiniai duomenys, kuriuos teismas išanalizavo, tinkamai įvertino bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. G. ginčija jo neblaivumo nustatymą, iš esmės apeliuoja į pateiktą specialisto išvadą, galimai netinkamą alkotesterį, tačiau apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl A. G. kaltės nėra. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, 2014-10-01 sustabdžius A. G. vairuojamą automobilį, pastarajam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, A. G. 15 val. 54 min. pūtė į alkotesterį, kuriuo nustatyta 1, 02 promilių alkoholio koncentracija (b.l. 3). Iš byloje esančio asmens paaiškinimo matyti, kad A. G. nurodė, jog išgėrė vieną bokalą alaus (b.l. 2). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnams pradėjus bendrauti su A. G., nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, A. G. pareigūnams paaiškino, kad dienos metu jis išgėrė keletą butelių alaus (b.l. 7). Kad nuo A. G. jautėsi alkoholio kvapas bei tai, kad jis pats prisipažino vartojęs alkoholį liudytojai policijos pareigūnai V. V. (V.), R. K. patvirtino ir apklausti pirmosios instancijos teisme (b.l. 30). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti pareigūnų parodymų pagrįstumu ir teisėtumu, juolab, kad juos patvirtina pirminis pažeidėjo paaiškinimas, kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi spręsdamas pažeidėjo kaltės klausimą. Tuo tarpu A. G. keliamą versiją, jog įvykio metu alkoholio jis nevartojo, o buvo pasipurškęs burną gaivikliu „Glister“, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės. Kaip jau buvo minėta, pats pažeidėjas prisipažino dienos metu vartojęs alkoholį, apie burnos gaiviklį užsiminta nebuvo, o tokią versiją, pažeidėjas pateikė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant teisme. Taip pat apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti alkotesterio tinkamumu. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas A. G. neblaivumas, būtų naudojamas ne pagal instrukciją ar pareigūnams ją galimai pažeidus. Priešingai, byloje yra patikros sertifikatas iš kurio matyti, kad alkotesteris „Alcotes 6810“ Nr. ARZH-0075, kuriuo buvo tikrinamas A. G. neblaivumas yra metrologiškai patikrintas ir yra tinkamas naudoti nuo patikros protokolo registracijos (2014-07-24) iki 2015-01-23 (b.l. 4).

A. G. ginčydamas neblaivumo nustatymą apeliuoja į Valstybinės teismo medicininės tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 8683/14(01), kurioje nurodyta, kad A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 12). Tačiau pažymėtina, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62 – 3686/2008). Šiuo atveju tai, kad kraujyje nebuvo rasta alkoholio, nepaneigia aplinkybės, kad inkriminuoto pažeidimo metu, jis nebuvo neblaivus, nepaneigia ir testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, juolab, kad kraujo tyrimas buvo padarytas praėjus beveik dviems valandoms nuo neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuoklio pagalba. Apeliaciniame skunde nurodomos priežastys, dėl ko į specialistus buvo kreiptasi praėjus tokiam laiko tarpui, nepaneigia A. G. kaltės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas teismo nutarimo yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės taikymu bei paskirta nuobauda pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliacinis skundas atmetamas. Esminių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.