- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-09
- Bylos Nr.
- 1S-140-870/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00028-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- D. Č.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu ZOOM programos platformoje, išnagrinėjo kaltinamojo D. Č. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022 D. Č. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno miesto veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:
2010 metų vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo m. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“ Karaliaus Mindaugo g., Kauno mieste, susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą -7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.
Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18 – 19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę Kaune, Ašigalio gatvėje netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. 30024746 E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Piliuonos g., Kaune, netoli Vaišvydavos ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie Masiulio g. 10, Kaune, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746, kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Tokiu būdu jis – D. Č., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo K. B. neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746.
2. Taip pat D. Č. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:
2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio K. Baršausko g. 66A, Kaune, A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 metų liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. turimo nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo m. nuvyko į Hagos m., kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo Goeverneurlaan ir De Genestetlaan g. sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. Jan Wapstraat g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Hagos m., laiptinės ir einant link Jan Wapstraat g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. Jan Wapstraat gatvėje, Hagos m., iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties Linnaeusstraat ir Bragastraat gatvių sankirta, Hagos m., o grįžę į Roterdamo m., A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą.
Tokiu būdu jis – D. Č., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
3. Be to, D. Č. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:
2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno m. T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), Kauno m., esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Tikslu suderinti nusikaltimo padarymo planą ir padalinti vaidmenis, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kauno m. Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 metų lapkričio antroje pusėje, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo (duomenys neskelbtini), Kauno m., T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini), Kauno m. Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „Portofino“ adresu Savanorių pr. 404, kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20 – 21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „Portofino“ adresu Savanorių pr. 404, ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, ko pasėkoje A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“ 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“ bendros 500 eurų vertės, rankšluostį be vertės, odinę rankinę „Armani“ 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę be vertės ir 3 100 litų (897,82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į Krantinės g., Kauno m., pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą (duomenys neskelbtini), Kauno m. Kitą dieną – 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis.
Tokiu būdu jis – D. Č., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės grobimą panaudojant fizinį smurtą, ko pasėkoje nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
4. D. Č. laikinai buvo sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi D. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 17 d. Paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas teismų nutartimis buvo tęsiamas.
5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi D. Č. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad griežčiausia kardomoji priemonė D. Č. tęstina, kadangi kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, negali būti pasiekti taikant D. Č. švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Be to, apygardos teismas pažymėjo, kad išlieka vienas iš pagrindų, kuriuo remiantis D. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tai yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Kaltinamojo D. Č. gynėjas advokatas A. Čiupaila skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį ir paskirti švelnesnę (švelnesnes) kardomąją priemonę.
7. Pasak gynėjo, skundžiamos nutarties argumentacija yra formali, o atsižvelgiant į D. Č. taikomo suėmimo trukmę (suėmimas taikomas ilgiau nei 47 mėnesiai), iš esmės nepakankama, kad pagrįsti šios pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo teisėtumą.
8. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad labai ilgą laiką besitęsiantis suėmimas įpareigoja teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis teisės į laisvę suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių, ar atitinka Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluotas taisykles bei išaiškinimus. Akcentuoja, kad EŽTT ne viename savo sprendime yra pažymėjęs, jog net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka (EŽTT sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją), o inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (EŽTT sprendimai Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją).
9. Gynėjas cituoja EŽTT sprendimus bylose Bykov prieš Rusiją, Lisovskij prieš Lietuvą bei nurodo, jog apygardos teismas visiškai nesivadovavo nurodytomis EŽŽT praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, taikytinomis kiekvieną kartą sprendžiant dėl asmens teisės į laisvę suvaržymo. Taip pat apygardos teismas neatsižvelgė į tokius EŽTT išaiškinimus, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o formalūs teiginiai, jog asmuo gali daryti naujus nusikaltimus nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą.
10. Pasak gynėjo, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik tai, jog asmuo įtariamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nėra tinkamas argumentas skirti (tęsti) suėmimą, be to, savaime neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus ar kitaip pažeisti viešąją interesą. Atkreipia dėmesį, kad EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog kiekvienu atveju sprendžiant suėmimo teisėtumo klausimą, reikia atsižvelgti į tokias aplinkybes: padaryto nusikaltimo sudėtingumą ir apimtį; bylos tyrimo eigą atitinkamose institucijose; paties suimtojo asmens elgesį procese, įvertinant jo pabėgimo galimybes, taip pat aplinkybes, kiek tas asmuo gali įtakoti procesą ir kitus asmenis; kiek šio asmens paleidimas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir t. t. Kaltinamojo D. Č. gynėjas pažymi ir tai, kad byloje Jėčius prieš Lietuvą EŽTT konstatavo, kad suėmimas gali būti tęsiamas tik tokiu atveju, kai egzistuojantys viešieji interesai aiškiai rodo tokio suėmimo tęsimo būtinumą ir kai šie interesai nusveria asmens teisę į laisvę.
11. Skunde nurodoma, kad D. Č. suėmimas pratęstas vien tik teoriškai konstatavus, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus, šis pagrindas nulemia ir suėmimo pratęsimo tikslą – užkirsti kelią, neleisti to daryti. Gynėjo įsitikinimu, tokiu atveju turėjo būti sprendžiama, ar šio tikslo nėra galima pasiekti taikant kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Pasak kaltinamojo gynėjo, BPK yra įtvirtintas visas sąrašas ypač efektyvių kitų kardomųjų priemonių, kurios tiek taikant jas atskirai, tiek kompleksiškai, leidžia kontroliuoti asmenį ir užkirsti kelią jo galimam nusikalstamam elgesiui (intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, piniginis užstatas ir kt.). Gynėjo vertinimu, ypač efektyvi kardomoji priemonė yra intensyvi priežiūra – įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, leidžianti nepertraukiamai kontroliuoti asmens buvimo vietą elektroniniu stebėjimo įrenginiu. Gynėjas pažymi ir tai, kad į prokuratūros ir Kauno apygardos teismo depozitines sąskaitas yra įnešta 40 000 eurų galimai kardomajai priemonei piniginiam užstatui.
12. Atkreipia dėmesį, kad teismas, svarstydamas alternatyvių kardomųjų priemonių skyrimo galimybę nurodė tuos pačius motyvus – D. Č. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas, gresiančios bausmės dydis, turimi ryšiai užsienyje ir t. t. Be to, gynėjas nesutinka su teismo argumentu nešvelninti D. Č. kardomąją priemonę, jog šiuo metu dar neapklausti visi kaltinamieji.
13. Gynėjas akcentuoja, kad teismas daugiau nei dvejus metus suėmimo tęsimo būtinybę argumentuoja kitu ikiteisminiu tyrimu, iš kurio buvo išskirta ši byla, kuriame D. Č. įtariamas labai sunkių nusikaltimų padarymu. Kaltinamojo gynėjas pažymi, jog kitame ikiteisminiame tyrime D. Č. jokia kardomoji priemonė nepaskirta.
14. Skunde nurodoma, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. Č. planuoja daryti naujas ir konkrečias nusikalstamas veikas. Kauno apygardos teismui buvo pateikta pažyma, kad pakeitus D. Č. kardomąją priemonę į švelnesnę, jis vėl būtų įdarbintas, gautų atlyginimą, turėtų lėšų pragyvenimui. Be to, teismui buvo pateiktos pažymos, kad faktinė D. Č. sutuoktinė iki vėlaus vakaro dirba dvejuose darbuose, dukra turi sveikatos problemų, reguliariai reikia vežti pas gydytojus, o faktinė sutuoktinė nespėja viskuo pasirūpinti viena.
15. Gynėjas remdamasis EŽTT praktika, BPK 11 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu, taip pat formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-225/2012; Nr. 1S-330/2012; Nr. 1S-163/2013) pažymi, kad D. Č. taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą yra pažeidžiamos jo teisės bei BPK nuostatos, reglamentuojančios kardomųjų priemonių skyrimo taisykles.
16. Teismo posėdyje gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo D. Č. gynėjo advokato A. Čiupailos skundas tenkinamas iš dalies.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas suėmimo pratęsimo pagrindą nustatė pagrįstai, tačiau pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminui pasiekus tokią ribą – daugiau nei ketverius metus – ji nebegali pateisinti asmens laisvės suvaržymo griežčiausiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi kaltinamajam D. Č. pratęstas suėmimo terminas trumpinamas iki vieno mėnesio.
18. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Akcentuotina, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo, priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
19. Kaltinamajam D. Č. kardomoji priemonė buvo pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
20. D. Č. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų spektras yra platus – nusikaltimai žmogaus sveikatai, laisvei, nuosavybei, susiję su neteisėtu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimu, laikymu, gabenimu, realizavimu, taip pat nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai, valdymo tvarkai. D. Č. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, tačiau iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, padaryti veikiant organizuota grupe, iš savanaudiškų paskatų, o tai padidina kaltinamojo pavojingumą. Kaip ne kartą minėta teismų nutartyse, nusikalstamos veikos, dėl kurių baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, galimai buvo padarytos dar ankstesnės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (Kauno apygardos teismo bylos Nr. 1-28-175/2011, Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 1A-34/2014). Be to, ankstesnėje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta, kad D. Č. nusikalto veikdamas kartu su G. J. ir A. J., kurie taip pat yra kaltinamieji Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismas pagrįstai vertino tai, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje D. Č. pareikšti kaltinimai ir tuo, jog organizavo nusikalstamą susivienijimą, veikusį ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio šalyse. Išdėstytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, apibūdina D. Č. kaip linkusį nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio normų, o siekiantį vadovautis nusikalstamų grupių sukurtomis taisyklėmis. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, apygardos teismas turėjo pagrįstą pagrindą manymui, kad D. Č. gali daryti nujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
21. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamajam D. Č. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas daugiau nei ketverius metus, net įvertinus šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra neproporcinga nei kardomųjų priemonių tikslų, nei Konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu. Kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas 2019 metais, tačiau per tą laiką baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta. Nėra ginčo, kad ši baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinami 17 asmenų, nagrinėjamos veikos, kurios galimai buvo padarytos veikiant organizuota grupe, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai ir toliau laikant kaltinamąjį D. Č. suimtą didėja tikimybė, kad gali būti pažeistos BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio bei Konvencijos nuostatos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2019 m. kovo 26 d. EŽŽT paskelbė sprendimą byloje Velečka ir kiti prieš Lietuvą, kuriuo konstatavo, jog Lietuvos teismai, tęsdami pareiškėjams taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį (teisė į laisvę ir saugumą), nes pareiškėjų suėmimo trukmė (beveik penkerius metus) buvo pernelyg ilga. Teismas net pripažinęs faktą, kad pareiškėjams iškelta baudžiamoji byla buvo sudėtinga ir didelės apimties, tačiau vis dėlto laikėsi nuomonės, jog nei bylos sudėtingumas, nei faktas, kad ji buvo susijusi su organizuotu nusikalstamumu negali pateisinti tokios ilgos suėmimo trukmės. Kaip minėta, šioje byloje D. Č. laikomas suimtas nuo 2018 m. balandžio 17 d. ir griežčiausia kardomoji priemonė jam buvo taikoma iki šiol.
22. Pažymėtina, proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra, ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tokią suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones. Kiekvieną kartą sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Kardomosios priemonės, kurios galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis), taip pat užstatas (BPK 133 straipsnis) ar dokumento paėmimas (BPK 134 straipsnis) ir k. t.
23. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių yra intensyvi priežiūra. Taikant šią kardomąją priemonę, asmuo yra nuolat kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, taigi teismui būtų žinoma tiksli kaltinamojo buvimo vieta, jo lankomos vietos ir kt. Svarstant dėl galimybės asmens dalyvavimą procese užtikrinti jam paskyrus užstatą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas yra asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Gynėjo teigimu, į prokuratūros ir Kauno apygardos teismo depozitines sąskaitas yra įnešta 40 000 eurų galimai kardomajai priemonei piniginiam užstatui. Nagrinėjamu atveju, teismas, sutrumpinus kaltinamajam D. Č. suėmimo terminą iki vieno mėnesio, turėtų galimybę išsiaiškinti švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybes ir jų taikymo sąlygas (intensyvios priežiūros taikymo vietą bei technines galimybes, nustatyti užstato dydį).
24. Gynėjas skunde pagrįstai nurodo, jog ankstesnėmis teismo nutartimis, kuriomis buvo pratęsiamas D. Č. (taip pat ir kitų kaltinamų asmenų) šioje byloje suėmimo terminas, būdavo minimas kitas ikiteisminis tyrimas (pagrindinis) dar didesnės apimties baudžiamojoje byloje ir kurioje dar sunkesni kaltinimai pareikšti D. Č. ir kitiems asmenims. Šiuo metu ši baudžiamoji byla yra Kauno apygardos teismo žinioje ir šioje pagrindinėje byloje D. Č. kardomoji priemonė nepaskirta. Taigi, susidarė nepateisinama situacija, kad griežčiausia kardomąja priemone išskirtoje byloje, siekiama užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus kitoje byloje, kurioje tie patys asmenys kaltinami sunkesnių nusikaltimų padarymu.
25. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam D. Č. nuo 2018 m. balandžio 17 d. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas dėl užsitęsusio šios bylos nagrinėjimo tapo neproporcinga, esmingai pažeidžianti įstatymo garantuojamas kaltinamojo teises, skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi D. Č. pratęsto suėmimo terminas trumpinamas iki vieno mėnesio. Kaltinamojo gynėjo skundas tenkinamas iš dalies, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo D. Č. gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam D. Č. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą sutrumpinti iki vieno mėnesio, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.