Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Aleksejui Bugajui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iškelti jam bankroto bylą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. kartu su savo draugais (partneriais) įsigijo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pastatė 3 vienbučius gyvenamuosius namus. Vienas vienbutis namas statytas, ketinant ateityje parduoti, o kiti du namai – viename iš jų apsigyventi pareiškėjui, o kitame apgyvendinti brangų žmogų. Pareiškėjas visų statybos medžiagų pirkimo kvitų nerinko, nes tokio būtinumo nebuvo. 2020 m. pasaulį užklupo pandemija. Šio globalaus iššūkio akivaizdoje pareiškėjas buvo priverstas priimti skubotus sprendimus dėl turto pardavimo, sandorius sudarė mažesnėmis kainomis nei norėjo. Minėti sandoriai man buvo nuostolingi.

3. 2020 m. pradžioje pradėjo byrėti pareiškėjo ir R. M. (buvusi žmona) santuoka, o (duomenys neskelbtini) ji buvo nutraukta. Skyrybos sukėlė emocinę krizę, kurios metu buvo sunku koordinuoti asmeninius reikalus. Buvusi žmona primindavo pareiškėjui apie deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Reikalai asmeniniame gyvenime su buvusia žmona klostėsi ne pačia geriausia linkme. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nepateikė laiku pajamų deklaracijų. Be to, 2021 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini) vadovui, pareikšti įtarimai dėl neva (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas su tuo nesutinka). Po skyrybų ir besitęsiančio ikiteisminio tyrimo pareiškėjas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) gavo pranešimą apie mokestinį patikrinimą. Tuomet jis suprato, jog privalėjo pateikti pajamų deklaracijas laiku. VMI mokestinio patikrinimo metu apskaičiavo, kad pareiškėjas yra skolingas 158 717,09 Eur (90 421 Eur mokėtino PVM; 76,65 Eur grąžintino GPM ir 68 372,74 Eur mokėtino GPM). Pareiškėjas pripažįsta, kad yra skolingas VMI. Pareiškėjas pripažįsta savo klaidas ir nori atkurti savo mokumą bei rasti geriausią sprendimą.

4. Pareiškėjas 2002-2006 metais studijavo (duomenys neskelbtini), 2006 metais įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Šiuo metu pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Geriau apmokamo darbo šiuo metu negali/nepajėgia susirasti, nes turimos kompetencijos ir įgūdžiai nėra pakankamai paklausūs dabartinėje darbo rinkoje. Atsižvelgiant į pareiškėjo vadovavimo patirtį statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje, yra pagrindas manyti, kad greitu metu, atsigavus statybų sektoriui, gaus geresnį darbo užmokestį esamoje darbovietėje arba įsidarbins geriau apmokamoje darbovietėje. Pareiškėjas taip pat planuoja ne tik gauti didesnes pajamas darbo sutarties pagrindu, bet ir ieškoti papildomos veiklos, siekiant gauti papildomų pajamų bei vykdyti kreditorinius įsipareigojimus.

5. Šiuo metu, dirbant visą darbo laiką, pareiškėjas gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o greitu metu planuoja gauti ne mažiau kaip 1 000 Eur darbo užmokestį. Iš šių ir planuojamų ateityje gauti pajamų pareiškėjo poreikių tenkinimui yra reikalinga 610 Eur suma.

6. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš pirmos santuokos turi du mažamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta nustatyta kartu su pareiškėju. Vienintelė kreditorė yra VMI, kuriai pareiškėjas yra skolingas 198 458,01 Eur. Visiškai atsiskaityti su kreditore pareiškėjas pajėgtų nebent per maždaug 24 metus, mokėdamas visą savo atlyginimą tiesiogiai kreditorei (ir tik tuo atveju, jei nebūtų skaičiuojami jokie delspinigiai). Įvertinus pareiškėjo amžių ((duomenys neskelbtini)) bei vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę, abejotina, kad pareiškėjui pavyks kada nors gyvenime atsiskaityti su kreditore.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. M. M. nepateikė jokių įrodymų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir suinteresuoto asmens atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus.

9. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

10. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreditore nurodo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Iš į bylą pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo akto nustatyta, kad buvo atliktas mokestinis patikrinimas (patikrinimas pradėtas 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir baigtas 2023 m. birželio 12 d.), kurio metu nustatyta, kad pareiškėjui papildomai apskaičiuota 158 717,09 Eur mokesčių (90 421 Eur dėl to, kad pareiškėjas 2020-2021 m. vykdė nekilnojamojo turto pardavimo ekonominę veiklą ir neapskaičiavo pardavimo PVM nuo gautų ekonominės veiklos pajamų; 68 296,09 Eur dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. teiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje nepagrindė 98 989 Eur su turto įsigijimu susijusių išlaidų sumos bei 2000–2021 m. gavęs 521 000 Eur nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, jų nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą dėl 190 497,27 Eur skolos išieškojimo. Taigi, pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį.

12. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Pareiškėjo vardu atidarytose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjo darbo užmokestis 2024 metais sausio–gegužės mėnesiais sudarė apie 45 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

13. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjo turtinė padėtis pagal jo pradelstos skolos ir turimo turto vertės santykį atitinka formaliuosius nemokumo požymius kaip jie apibrėžti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, jog pareiškėjas yra nemokus.

14. Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

15. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

16. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 39–42 punktai).

17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio mėnesio dirba (duomenys neskelbtini), pareigos – (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje nustatyta, kad jam bus mokamas ne mažesnis kaip minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjo darbo užmokestis 2024 metais sausio–gegužės mėnesiais sudarė apie 45 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). 2023 m. vasario mėnesį pareiškėjas uždirbo 152 Eur (neatskaičius mokesčių), balandžio mėnesį – 400 Eur, birželio ir liepos mėnesiais – po 840 Eur, likusius mėnesius – apie 40 Eur. 2022 m. balandžio mėn., gegužės, birželio, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais jo darbo užmokestis sudarė 37 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį, 2022 m. liepos mėn. – 730 Eur, rugpjūčio mėn. – 365 Eur, rugsėjo mėn. – 208 Eur. Pareiškėjo teigimu, jis kreditorei VMI yra sumokėjęs apie 400 Eur.

18. Taigi, pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio nepakanka net pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti.

19. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą. Pareiškėjas nurodė, kad vadovavo kelioms įmonėms. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas tokių nepateikė, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų. Šiuo metu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu. Kaip minėta, pareiškėjo darbo užmokestis 2024 metais sausio–gegužės mėnesiais sudarė apie 45 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad gali uždirbti tiek, kad pakaktų būtiniesiems poreikiams patenkinti (610 Eur per mėnesį), administratoriaus išlaidoms sumokėti ir dengti įsiskolinimą kreditorei VMI. Pareiškėjo teigimu, esant patvirtintam nemokumo planui, jis galės uždirbti daugiau ir mokėti įmokas. Pareiškėjas, duodamas paaiškinimus teismui, nurodė, kad esama situacija (didelė skola VMI) ji demoralizuoja, jis nėra motyvuotas gauti didesnes pajamas.

20. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas galėjo gauti didesnes pajamas ir dengti įsiskolinimą kreditorei, tačiau jis galimai slėpė gaunamas pajamas nuo kreditorės ir sąmoningai vengė (ir toliau vengia) pagerinti savo finansinę padėtį, o kartu ir kreditorės galimybes atgauti skolą. Toks pareiškėjo elgesys teismo laikytinas nesąžiningu ir neatitinkančiu sąžiningo skolininko kriterijų, pagal kuriuos sąžiningas žmogus siekia pagal savo realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais net ir tuo atveju, jei jis yra skolingas jiems dideles pinigų sumas. Teismo vertinimu, iškėlus pareiškėjui bankroto bylą būtų pažeistas teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, draudžianti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Dėl to pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.

22. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant ši nutartis skelbiama rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti iškelti pareiškėjui M. M. bankroto bylą.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti antstoliui Daliui Traigiui ir AB Citadele bankui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.