Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant V. Š., jo atstovui advokatui D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. Š., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), išsituokusio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnas V. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014-05-20 d., apie 7,27 val., vairavo automobilį neblaivus – 0,57 % alkoholio. Jo veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK)126 str. 1 d.

V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole dėl padaryto prisipažino visiškai ir protokole paaiškino: „Iš vakaro buvau išgėręs, tačiau ryte jaučiausi gerai, todėl ir važiavau į darbą. Su pažeidimu sutinku, gailiuosi“. Teismo posėdžio metu V. Š. paaiškino, jog vairavo automobilį blaivus, alkoholis jau buvo pasišalinęs iš jo organizmo iki leistinos vairuoti ribos. Tvirtino, kad alkotesterio parodymus galėjo iškreipti piktavališki D. K. veiksmai, kuriuos jis galėjo atlikti realizuodamas savo priešišką nusistatymą jo atžvilgiu, nes buvęs policijos pareigūnas D. K. su juo turėjo asmeninių nesutarimų dėl jo sugyventinės.

V. Š. atstovas advokatas D. S. prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Administracinės teisės pažeidimas, jog V. Š. vairavo automobilį neblaivus, grindžiamas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų M. J., D. K. parodymais ir kita bylos medžiaga. Šie įrodymai tarpusavyje neprieštarauja ir patvirtina, kad V. Š. pažeidė KET 14 p., reikalavimus ir tuo padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d.

Liudytojas M. J. parodė, jog 2014-05-20 jis, D. K. Molėtų aplinkkelyje, ties žiedo. tikrino vairuotojus. Jis sustabdė V. Š. ir bendraudamas su juo pajuto alkoholio kvapą. Patikrinus vairuotojo blaivumą buvo nustatyta, jog jis girtas- 0,57% alkoholio. Alkotesterio antgalį jis pats išėmė iš pakuotės ir uždėjo ant alkotesterio.

Liudytojas D. K. paaiškino, jog V. Š. automobilį sustabdė M. J.. Tuo metu jis buvo sustabdęs kitą automobilį. M. J. surašė V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jis su V. Š. nebendravo.

Šioje byloje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė (b.l.36-42). Teismo medicinos gydytojas P. P. davė tokią išvadą:

Alkotesteris matuoja tik alkoholio garų tirštumą iškvėptame oro kiekyje ir perskaičiuoja jį į spėjamą alkoholio koncentraciją kraujyje pagal vidutinį statistinį santykio koeficientą (1:2100), nors faktiškai šis santykis gali kisti nuo 1:1300 iki 1:3000, pagal Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. pranešimą, o remiantis B. M., šis dydis labai svyruoja (yra aprašytos 1 :<1 000 ir 1 :>3 000 vertės). Remiantis alkotesterio naudojimo taisyklėmis, po gėrimo, valgio, rūkymo turi praeiti mažiausiai 20 minučių iki testavimo, nes tiek laiko užtrunka kol alkoholis iš virškinimo organų patenka į kraują, bei per 20 minučių nuo alkoholio vartojimo burnoje esantys koncentruoti alkoholio garai, kurie gali sugadinti alkotesterio jutiklį, yra išskaidomi. Nepūsti cigaretės dūmų, maisto ar skysčių likučių į alkotesterį, nes tai gali sugadinti alkotesterio jutiklį. Sąlygos, kurios įtakoja ketonų kiekio padidėjimą iškvėptame ore (mažo kaloringumo dietos, debetu sergantys žmonės), gali parodyti teigiamą testą, nors alkoholis ir nebuvo vartotas.

Remiantis Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. pranešimu, alkotesterio parodymai gali įvairuoti net nuo -30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, o pagal B. M. ir dar labiau, nes yra aprašytos 1 :<1 000 ir 1 :>3 000 vertės. Kaip galimas priežastis reikėtų įvardyti ventiliacijos, difuzijos ir perfuzijos sutrikimus, ypač esant hipo ventiliacijai ir hiperventiliacijai, taip pat temperatūrų pokyčius, ilgalaikę alkoholio rezorbciją ir skrandžio pripildymą. Šie veiksniai ypač veikia pirminiams testams naudojamų prietaisų rezultatus ir iš dalies paaiškina iškvėptame ore nustatytos alkoholio koncentracijos pirminio testo ir alkoholio koncentracijos kraujyje rezultatų skirtumus.

Remiantis Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. pranešimu, kai kraujyje susidaro 0,4 %o koncentracija, iškvepiamame ore gali būti iki 0,65 % alkoholio garų, o V. Š. alkotesterio parodymas - 0,57 promilės.

Alkotesterio antgalio panaudojimas galimai ne vieną kartą galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams, nes kai daug žmonių iš eilės pučia per tą patį antgalį, jame kaupiasi drėgmė, seilių ir alkoholio likučiai, laiku nepakeitus antgalio, šios medžiagos gali patekti į alkotesterio jutiklį ir jį užteršti ar net sugadinti. Gamintojas draudžia to paties antgalio panaudojimą skirtingiems asmenims.

Savo duotą išvadą teismo medicinos gydytojas P. P. patvirtino teismo posėdžio metu.

Teismo medicinos gydytojo P. P. atlikta teismo medicinos ekspertizė yra įdomi mokslinė studija. Tačiau ši ekspertizė nei patvirtina , nei paneigia girtumo. Teismo medicinos gydytojas P. P. savo išvadoje nurodė, jog alkotesterio parodymų paklaidos gali būti didesnės nei nurodyta jo instrukcijoje. Pagal gydytoją nustatant girtumą alkotesteris gali parodyti ir mažesnį nei faktiškai yra girtumą ir didesnį. Duotuoju atveju ši mokslinė studija galėjo būti reikšminga, jeigu ją galima būtų palyginti su V. Š. gydytojo apžiūros aktu, arba iš V. Š. paimto kraujo tyrimu. Tačiau V. Š. turėdamas galimybę nuvykti į medicinos įstaigą, to nepadarė. Todėl teismo medicinos gydytojo ekspertizės aktas yra teorinis pamastymas, kurio nesant lyginamosios medžiagos, V. Š. girtumo nustatymo faktui negalima pritaikyti. Teismas negali vadovaujantis teismo gydytojo ekspertizės aktu nustatyti, jog V. Š. vairuodamas automobilį buvo blaivus, nes pagal P. P. dėl paklaidos V. Š. galėjo būti kaip blaivus, taip ir didesnio girtumo. Todėl teismas negali remtis šiuo ekspertizės aktu.

Atkreiptinas dėmesys, jog V. Š. yra linkęs vairuoti automobilį neblaivus. 2005-11-25 jis buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 str. 3 d. ir nubaustas už padarytą eismo įvykį esant girtam; 2007-11-10 pripažintas kaltu pagal LR ATPK 126 str. 1 d. ir nubaustas už automobilio vairavimą esant girtam (b.l.7,9). Todėl 2014-05-20 V. Š. automobilio vairavimas esant girtam yra dėsningas, nes tai patvirtina jo charakterizuojanti medžiaga.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad proceso metu surinkta pakankamai V. Š. kaltės įrodymų, todėl yra pagrindo padaryti išvadai, jog jis pažeidė KET 14 p. (sena redakcija) ir įvykdė LR ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinio teisės pažeidimą (ATPK 256 str., 257 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog V. Š. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b.l.13). Todėl jam skirtinas sankcijoje numatytas baudos vidurkis su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str.; 287 str. 1d. 1p., 288 str. teisėjas ,

nutaria:

V. Š., pripažinti kaltu pagal LR ATPK 126 str. 1 d. ir skirti jam vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų (362 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Baudą per 40 dienų sumokėti bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 6030.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.