Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“ dėl turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2020-01-27 dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos gedimo buvo sulieti patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvę baldai. Įvykio metu patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jose esantis turtas ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Verslo draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2015-10-20 redakcija, galioja nuo 2015-10-28) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas tais atvejais, kai pastatai, pastatų elementai (įrenginiai) ar juose esantis turtas, apdrausti atkūrimo verte dėl draudiminio įvykio buvo sugadinti, nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (įrenginių) ar juose esančio turto sunaikinimo, sugadinimo dėl draudiminio įvykio yra – šio turto remonto kaina. Ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustam turtui padaryta žala sudarė 370,00 Eur ir išmokėjo draudėjai 310,00 Eur draudimo išmoką (370,00 Eur nuostolio suma – 60,00 Eur besąlyginė išskaita). Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksplotavimą), turi atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Pagal LR aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Pagal Reglamento 34 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja Naudotojas. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi: 1) nerūpestingai prižiūrėjusi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendro naudojimo objektus ir iki avarijos neorganizavusi jų remonto atsakovė elgėsi neteisėtai; 2) dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo inžinerinę įrangą ieškovės apdraustam turtui padaryta žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 18,19 Eur (310,00 Eur[skola]*0,06 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*357[pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020-04-01) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad buvo išmokėta 310 Eur suma. Atsakovė nepasisakė dėl 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų. Buvo aplietos tik grindys, ne iš viršaus, pagal draudėjo pateiktą informaciją avarija įvyko šalia jo patalpų, bendro naudojimo patalpose. Namas 1964 m. statybos. Pagal SISTELA šalto vandens vamzdyno eksploatacijai maksimalus terminas 40 metų. Atsakovė dėl to savininkams turėjo kelti klausimą dėl vamzdyno keitimo. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad vykdė tą pareigą. Įrašų apie avariją ir dirbtus darbus irgi nėra. 2004 metais vamzdynai jau buvo atitarnavę garantinį laikotarpį. Todėl atsakovė turėjo imtis veiksmų. SISTELA patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu. Užlietos patalpos rūsyje. Nuo drėgmės atšoko baldų laminatas. 2020-02-04 avarija buvo jau sutvarkyta, dėl to nebuvo galimybės nufotografuoti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad nuotraukose matomi mechaniniai baldų pažeidimai, pažeista daugiau nei 5 cm nuo žemės, vienoje nuotraukoje visas šonas nusilupęs. Dvi dienas pabuvęs vanduo negali sukelti tokių pažeidimų. Atsakovė remonto darbus gali daryti tik esant avarinei būklei ir savininkų sprendimu. Kitaip atsakovė už darbus negautų pinigų. Neaišku, kas buvo apdrausta. Jei vamzdžių būklė avarinė, neleidžiama pradėti šildymo sezono. Apžiūrą atlieka apžiūrėjimo būdu, nėra įpareigojimo naudoti technologijas. 40 metų teisinio vamzdynų reguliavimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė į bylą draudiminio įvykio patalpos nuotraukas (b. l. 10-29), draudėjo kreipimąsi į ieškovę el. paštu (b. l. 31), NTR išrašą (b. l. 32-33), turto sąrašą su žalos įvertinimo aprašymu (b. l. 34), pranešimą apie įvykį ir turto nuostolio aprašymą (b. l. 35-36), pranešimą atsakovei (b. l. 37, 64), verslo draudimo liudijimą (b. l. 38), duomenis apie draudimo išmokos mokėjimą (b. l. 39-40), atsakovės raštą ieškovei (b. l. 62-63). Atsakovė pateikė statinio techninės priežiūros žurnalo kopiją (b. l. 85-88).

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų įrodymų matyti, kad 2020-01-27 buvo užfiksuotas ieškovės draudiminiu pripažintas įvykis, kurio metu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo aplietos patalpos, dėl susikaupusio ant grindų vandens buvo apgadinti baldai. Dėl šio įvykio ieškovė draudėjui išmokėjo 310,00 Eur draudimo išmoką. Ieškovės vertinimu atsakovė netinkamai atliko namo administratoriaus pareigas, dėl to įvyko draudiminis įvykis, o ieškovė įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė nurodė, kad visas jai teisės aktų nustatytas pareigas vykdė tinkamai.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.).

Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatų) 3 p. (patv. LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, 2015-08-13 red.)). Administratorius, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3. p.). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Nuostatų 6.1. p.). Administratorius privalo, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7. p.).

Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 34 p. (patv. LR Aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, aktuali red.)). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (STR 1.07.03:2017 38 p.). Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė (STR 1.07.03:2017 43 p.). Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją (STR 1.07.03:2017 84 p.). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (STR 1.07.03:2017 85 p.). Namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (STR 1.07.03:2017 87.1.1. p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (STR 1.07.03:2017 91 p.).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir namo bendrojo naudojimo mechaninė, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, įskaitant vandentiekio, šildymo ir nuotekų sistemas (pagal CK 4.82 str. 1 d.). Būtent butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (pagal CK 4.83 str. 3 d.), o bendrojo naudojimo objektams valdyti gali pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taigi, butų ir kitų patalpų savininkai yra subjektai, atsakingi už jiems priklausančio turto būklę, o namo administratorius savininkams tik padeda įgyvendinti savininkų teises ir organizuoja savininkų teisių bei pareigų prižiūrint jų nuosavybę įgyvendinimą. Administratorius, administruodamas namo bendrojo naudojimo objektus, turi užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. Atlikdamas šias funkcijas administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, ją atliekant paslaugų sąmatai ir tarifui turi pritarti patalpų savininkai. Be savininkų valios administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė tuo atveju, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Atlikdamas savo pareigas administratorius be kita ko atlieka nuolatinius stebėjimus ir kasmetines apžiūras.

Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad draudiminio įvykio vietos name buvo atliekamos kasmetinės apžiūros (b. l. 85), jų metu nustatytų inžinerinių tinklų avarinių būklių nekonstatuota, nenurodyta kokių nors atliktų skubių darbų, nurodyti tik rekomenduojami darbai. Iš statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, kad ginčo name kiekvieną mėnesį yra atliekami statinio būklės nuolatiniai stebėjimai, defektų, net ir visai prieš pat draudiminį įvykį, pastebėta nebuvo. Taigi, atsakovė, kaip pastato administratorius, jai nustatytas priežiūros funkcijas atlieka tinkamai, tačiau savaime suprantama, kad ne visus inžinerinių tinklų gedimus galima numatyti, kitaip nebūtų ir jų avarijų bei ginčų dėl to. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai būtų reikalavę iš administratoriaus atlikti kapitalinį kokių nors inžinerinių vandens sistemų remontą. O be tokio savininkų sprendimo, taip pat atliekant nuolatinius pastato stebėjimus ir kasmetines apžiūras nenustačius akivaizdžių grėsmių ir neišvengiamai būsiančių gedimų, atsakovei nebuvo pagrindo imtis vienašalių veiksmų esminiam inžinerinių vandens sistemų remontui. Savaime suprantama, tokiems gedimams kartojantis, šis klausimas ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkams administratoriaus jau turėtų būti keliamas.

Aplinkybė, kad namas yra pastatytas 1964 m., taip pat nėra viską lemianti, kadangi šalyje absoliučią daugiabučių gyvenamųjų namų dalį sudaro būtent seni pastatai, kuriuose dar gali būti senų inžinerinių vandens tiekimo ir nuotekų sistemų. Nurodytais teisės aktais administratorius nėra įpareigotas suėjus tam tikram terminui automatiškai imtis tokių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto, keitimo. Kaip minėta, teisės aktų numatyti nuolatiniai stebėjimai skirti vizualiai tikrinti statinio pagrindines konstrukcijas, fiksuoti pastebėtus defektus, avarijų pavojus ir numatyti priemones jiems pašalinti. Kasmetinės apžiūros, be kita ko, skirtos detaliai apžiūrėti ir tikrinti inžinerinę įranga, nustatyti pastato defektus ir remonto darbų poreikį. Taigi, tam tikros inžinerinės sistemos keičiamos naujomis ne tam tikram terminui suėjus, bet įvertinus to poreikį pagal atliekamus nuolatinius stebėjimus bei kasmetines apžiūras. Be abejo, pasikartojantys tokių ilgai eksploatuotų sistemų gedimai, priklausomai nuo jų priežasčių, pobūdžio ir sukeltų pasekmių, jau gali tapti pagrindu administratoriui siūlyti butų ir kitų patalpų savininkams priimti neatidėliotinus sprendimus dėl jų esminio remonto. Butų ir kitų patalpų savininkams vengiant tokių veiksmų imtis, regresiniai reikalavimai turėtų būti nukreipti prieš pačius savininkus, o ne pastato administratorių, nebent būtų įrodyta, kad pastato administratorius veikė aplaidžiai. Jei savininkams, kaskart įvykus inžinerinių tinklų avarijai, tektų atlyginti dėl to atsirandančią žalą patiems, manytina, kad savininkai patys įgytų suinteresuotumą labiau rūpintis savo bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu.

Nagrinėjamu ginčo atveju pastato administratoriaus pareigų nevykdymo ar aplaidumo pagrindo nustatyti nėra. Taip pat pastebėtina, kad iš NT registro išrašo (b. l. 32-33) matyti, jog ginčo pastate 2019 m. atliktas kapitalinis remontas. Šio remonto tikslas ir apimtis nėra žinomi, tačiau neretai tokie veiksmai apima ir inžinerines sistemas, taip pat tai rodo, kad pastato patalpų savininkai nėra aplaidūs, visiškai nelinkę rūpintis pastatu, o pastato administratorė atsakovė dėl pastato būklės neatlieka jokių veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pagrindinį ieškovės reikalavimą, atitinkamai ir reikalavimus dėl palūkanų.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys netenkintinas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė patyrė 121,00 Eur išlaidų advokatui, kurios priteistinos iš ieškovės.

Byloje susidarė 1,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai, kurios neviršija nustatyto dydžio, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio atsakovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“ dėl turtinės žalos priteisimo netenkinti.

Priteisti atsakovei UAB „Mano Būstas Šiauliai“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną Eur) išlaidų advokatui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.