Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-20 · Civilinė byla Nr. e2-1039-534/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-20
Bylos Nr.
e2-1039-534/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23050-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Atsakovas
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“
Ieškovas
P. Ž., V. Ž., V. M., R. L., L. Z., A. D., B. V., A. A. Ž., M. L., Ritos G
Kategorijos
  • 2.2.2.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1039-534/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23050-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.2.7.; 3.2.3.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio mėn. 20 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis
sekretoriaujant K.Pečiukaitienei,dalyvaujant atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ atstovui D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. Ž., V. Ž., V. M., R. L., L. Z., A. D., B. V., A. A. Ž., M. L., Ritos G. G., B. R., J. V. K., A. G., L. A., D. Š., V. Č. ieškinį atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp šalių anksčiau kilo ginčas dėl indėlių draudimo išmokų išmokėjimo. Nurodo, kad atsakovas ginčijo ieškovų teisę į indėlių draudimo išmokas, tačiau vėliau pakeitė procesinę poziciją ir ieškovams sumokėjo indėlių draudimo išmokas. Ieškovai nurodo, kad jiems teko kreiptis į teismą dėl indėlių draudimo išmokų išmokėjimo, tačiau atsakovui išmokėjus indėlių draudimo išmokas, teismas civilinę bylą jų atžvilgiu nutraukė. Nurodo, kad atsakovas, vilkinęs išmokėti indėlių draudimo išmokas, privalo išmokėti procesines palūkanas, kas yra minimalūs ieškovų nuostoliai.

Ieškovai ir jų atstovas į teismo posėdį neatvyko, be jokio pagrindo prašo atidėti teismo posėdį.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo ieškinį atmesti, nes praėjo 5 metai po draudžiamojo įvykio, o palūkanoms taikomas 5 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Yra priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trys sprendimai analogiškose bylose, kur reikalavimai dėl procesinių palūkanų išmokėjimo indėlių draudimo išmokų bylose yra atmesti: atsakovas įvykdė prievolę išmokėti draudimo išmoką iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovai sudarė su AB banku Snoras obligacijų pasirašymo sutartis. Šalys nurodo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl indėlių draudimo išmokų. Atsakovas, ieškovui pareiškus ieškinį teisme dėl indėlių draudimo išmokų priteisimo, geranoriškai sumokėjo indėlių draudimo išmokų, o Vilniaus apygardos teismas 2016-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-3470-614/2016 bylą nutraukė. Ieškovai pareiškė ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo, nes tai yra minimalūs ieškovų nuostoliai.

Ieškinys atmetamas, nes suėjo LR CK 1.125 str. 9 d. sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo 2012-03-22 AB „Snoras“ bankroto byloje Nr.B2-2361-611/2011 patvirtinto kreditorių ir jų finansinių reikalavimo sąrašo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.e3K-7-3-687/2019 2019-02-18 sprendime pagal atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl palūkanų už praleistą piniginių prievolių įvykdymo terminą išieškojimo; trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ nurodė, kad įvykus draudžiamajam įvykiui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, priimdama sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, turi konstatuoti visumą įstatyme nustatytų faktų. Nagrinėjamu atveju AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojai, negavę draudimo išmokų, teismuose ginčijo indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis, prašydami pripažinti jas negaliojančiomis, o sumokėtas lėšas – indėliais. Klausimas, ar (ieškovės įgytas) vertybinis popierius – indėlio sertifikatas – yra draudimo objektas, buvo iškeltas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, šiam kreipusis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Išsprendus šį klausimą pirmiau nurodytoje kasacinėje byloje dėl tapataus vertybinio popieriaus (indėlio sertifikato), išleisto ir išduoto to paties banko, draudžiamumo, atsakovė ieškovei draudimo išmoką išmokėjo per protingą terminą. Pagal draudžiamojo įvykio metu galiojusį teisinį reglamentavimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir privalo mokėti ieškovei (kreditorei) kompensuojamąsias palūkanas už pavėluotą draudimo išmokos išmokėjimą (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.e3K-3-210-403/2019 2019-06-13 sprendime pagal atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., K. P., G. G., G. S., J. S., V. M., N. J., O. D., N. D., A. O., E. O., G. O. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl procesinių palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“, atstovaujamas bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ nurodė, kad „Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019 44 punkte konstatavo, kad atsakovė ieškovei draudimo išmoką išmokėjo per protingą terminą, o pagal draudžiamojo įvykio metu galiojusį teisinį reglamentavimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir privalo mokėti ieškovei (kreditorei) kompensuojamąsias palūkanas už pavėluotą draudimo išmokos išmokėjimą (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šis išaiškinimas reikšmingas ir nagrinėjamoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo, juo remiantis konstatuotina, kad atsakovė nepraleido piniginės prievolės sumokėti draudimo išmoką termino, per protingą laiką nuo pareigos išmokėti indėlių draudimo išmokas atsiradimo, pripažinus tokią teisę į indėlių draudimo išmokas remiantis E. S. teisiniu reguliavimu, išmokėjusi draudimo išmokas. <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (šiuo atveju dėl nuostolių atlyginimo), išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis), o už ankstesnį iki bylos iškėlimo laikotarpį procesinės palūkanos neskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje, kaip minėta, toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovė įvykdė prievolę sumokėjusi draudimo išmokas dar iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo. Todėl, remiantis šioje nutartyje pateiktais kasacinio teismo argumentais, nėra teisinio pagrindo priteisti procesines palūkanas ieškovams“.

Byla yra analogiška Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtai bylai Nr.e3K-3-210-403/2019. Ankstesnėje byloje Nr. 2-5010-611/2013 pagal ieškovų P. Ž., V. Ž., G. B., V. M., D. M., R. L., N. P., V. L., L. Z., A. D., K. J., B. V., E. V., J. V., R. P., V. M., K. K., Z. G., J. L., K. Ž. ieškinį atsakovams likviduojamam AB bankui SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas, ieškovai nereiškė reikalavimo priteisti procesines palūkanas. Ieškovai inicijavo civilinę bylą, kai atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką. Procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje, kaip minėta, toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovė įvykdė prievolę sumokėjusi draudimo išmokas dar iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, LR CPK 4 str., ieškinį atmeta.

Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis