- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-251-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01861-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Baškienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- D. S.
- Kategorijos
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-651/2019
Teisėja Raimonda Kulberkienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01861-2019-1
2019 m. rugsėjo 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato P. R. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš Z. R.) laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 19.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 1 mėnesį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš S. A.) - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 19.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 3 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš B. R.) - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 19.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 3 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir D. S. paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 19.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 7 mėnesius atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.
D. S. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta D. S. subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 19.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 7 mėnesius atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta D. S. galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 19.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per septynis mėnesius atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.
Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2019-01-27 iki 2019-04-27, vadovaujantis BK 65 straipsniu, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista solidariai iš nuteistųjų M. F. (M. F.) ir D. S. nukentėjusiajai Z. R. 650 Eur, nukentėjusiajam S. A. 3 000 Eur, nukentėjusiajai B. R. 3 800 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nusikaltimų priemonės - automobilis „TOYOTA PRIUS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), planšetinis kompiuteris „Huawei“ AGS-L09, mobilaus ryšio telefonai PRESTIGIO PSP5551DUO, NOKIA RM-978, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti į valstybės pajamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Nuteistasis D. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
1.1. D. S., iš anksto susitaręs ir veikiant bendrininkų grupėje su M. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint vieningą tikslą ir tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, apgaule, kuri pasireiškė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2019 m. sausio 13 d. apie 12.00 val. paskambinus nukentėjusiajai Z. R. į laidinį namų, adresu . (duomenys neskelbtini)., telefoną Nr. . (duomenys neskelbtini) ir prisistačius gydytoju V. N. bei melagingai pranešus apie tai, kad jos dukra sužeidė kitą moterį, dėl ko yra reikalingi pinigai moters operacijai, kuriuos suruošus atiduoti atvykusiems asmenims, 2019 m. sausio 13 d. apie 12.30 val., M. F. kartu su D. S. pastarajam priklausančiu automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus į (duomenys neskelbtini), D. S. likus sėdėti automobilyje ir stebėti aplinką, M. F. nuėjęs į Z. R. priklausančio namo, adresu . (duomenys neskelbtini), vidų, prisistatė M. B., po ko Z. R. apgaulės įtakoje perdavė jam 650 eurų, tokiais bendrais veiksmais savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – Z. R. priklausančius 650 eurų, padarant nukentėjusiajai Z. R. 650 eurų turtinę žalą. Šiais savo nusikalstamais veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
1.2. D. S., iš anksto susitarus ir veikiant bendrininkų grupėje su M. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint vieningą tikslą ir tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, apgaule, kuri pasireiškė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2019 m. sausio 19 d. apie 18.00 val. paskambinus nukentėjusiajam S. A. į laidinį namų, adresu . (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir prisistačius chirurgu B. bei melagingai pranešus apie tai, kad jo dukra sužeidė kitą moterį, dėl ko yra reikalingi pinigai gydymui, kuriuos suruošus atiduoti atvykusiems asmenims, 2019 m. sausio 19 d. apie 18.30 val., M. F. kartu su D. S. pastarajam priklausančiu automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus į (duomenys neskelbtini), D. S. likus sėdėti automobilyje ir stebėti aplinką, M. F. nuėjęs į S. A. priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), vidų, prisistatė K. B., po ko S. A. apgaulės įtakoje perdavė jam 3000 eurų, tokiais bendrais veiksmais savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – S. A. priklausančius 3000 eurų, padarant nukentėjusiajam S. A. 3000 eurų turtinę žalą. Šiais savo nusikalstamais veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
1.3. D. S., iš anksto susitarus ir veikiant bendrininkų grupėje su M. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint vieningą tikslą ir tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, apgaule, kuri pasireiškė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2019 m. sausio 20 d. apie 12.30 val. paskambinus nukentėjusiajai B. R. į laidinį namų, adresu . (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. . (duomenys neskelbtini) ir prisistačius chirurgu A. B. bei melagingai pranešus apie tai, kad jos sesuo sužeidė kitą moterį, dėl ko yra reikalingi pinigai gydymui, kuriuos suruošus atiduoti atvykusiems asmenims, 2019 m. sausio 20 d. apie 13.00 val., M. F. kartu su D. S. pastarajam priklausančiu automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus į . (duomenys neskelbtini), D. S. likus sėdėti automobilyje ir stebėti aplinką, M. F. nuėjęs į B. R. priklausančio namo, adresu . (duomenys neskelbtini), vidų, prisistatė K. B., po ko B. R. apgaulės įtakoje perdavė jam 3800 eurų, tokiais bendrais veiksmais savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – B. R. priklausančius 3 800 eurų, padarant nukentėjusiajai B. R. 3 800 Eur turtinę žalą. Šiais savo nusikalstamais veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
1.4. D. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurio masė 0,105 g. Įgytą psichotropinę medžiagą - amfetaminą iki 2019-01-27 16.10 val. laikė ir gabeno nuosavo automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje, kol Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini), atlikus šio automobilio techninės būklės patikrinimą ir apžiūrą, šią psichotropinę medžiagą rado ir išėmė policijos pareigūnai. Šiais savo nusikalstamais veiksmais D. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
2. Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad D. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsniu nutarė konfiskuoti nusikaltimų darymo priemones: automobilį „TOYOTA PRIUS”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), planšetinį kompiuterį „Huawei AGS-L09“, mobilaus ryšio telefoną „Prestigio“ PSP5551DUO, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ RM-978. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.263 straipsniu, 6.279 straipsniu, tenkino nukentėjusiųjų Z. R., S. A. ir B. R. civilinius ieškinius ir iš nuteistųjų M. F. ir D. S. civiliniams ieškovams solidariai priteisė jų prašomas sumas turtinei žalai atlyginti.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėjas advokatas prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį: pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių ir iš nuteistųjų D. S. ir M. F. nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą priteisti lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno nuteistojo priteisti Z. R. po 325 Eur, S. A. po 1 500 Eur, B. R. po 1 900 Eur. Taip pat prašo konfiskuoti automobilio „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, o planšetinį kompiuterį „HUAWEI“ AGS-L09, mobilaus ryšio telefonus PRESTIIO PSP5551DUO ir NOKIA RM-978 grąžinti D. S.. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Dėl civilinių ieškinių nurodo, kad teismas nepagrįstai vien D. S. įpareigojo atlyginti visą turtinę žalą, padarytą visiems nukentėjusiesiems. Tvirtina, kad teismas privalėjo nukentėjusiųjų patirtą žalą priteisti iš abiejų nuteistųjų ir kiekvienam nuteistajam atskirai nustatyti žalos dydį.
Šalies argumentai
3.2. Dėl turto konfiskavimo nurodo, kad teismas turėjo konfiskuoti automobilio vertę. Teigia, kad automobilis priklauso nuteistajam ir jis yra jo darbo priemonė, be to, naudojama ir šeimos narių materialinio aprūpinimo tikslams. Dėl to mano, kad automobilio konfiskavimas yra neteisingas ir netikslingas (BK 75 straipsnio 5 dalis). Dėl kitų daiktų konfiskavimo nurodo, kad jie nėra nusikaltimo priemonės, todėl nebuvo pagrindo jų konfiskuoti. Pažymi, kad analogiškų ryšių priemonių teismas nekonfiskavimo iš kito nuteistojo.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra (Kretinga) prašo nuteistojo D. S. gynėjo advokato R. M. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai žalos atlyginimą priteisė solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Dėl turto konfiskavimo nurodo, kad konfiskuotino turto vertę teismas gali tik tuo atveju, kai turtas priklauso kitam fiziniam asmeniui ir jeigu perleisdamas šį turtą kaltininkui, pastarasis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Teismas, įvertinęs tai, kad turtas priklauso kaltinamajam, visiškai pagrįstai vadovaudamasis BK 72 straipsniu konfiskavo nusikaltimo priemones.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu nuteistas ir M. F., tačiau jis apeliacinio skundo nepateikė. Kolegija neįžvelgė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų prieš šį nuteistąjį.
6. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistasis neginčija kaltės, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – daiktų, priklausančių nuteistajam, konfiskavimas.
Dėl civilinių ieškinių
7. Apeliaciniu skundu tvirtinama, kad teismas nepagrįstai tik iš nuteistojo D. S. priteisė nukentėjusiųjų patirtą žalą ir nurodo, kad ją teismas turėjo priteisti iš abiejų nuteistųjų po lygiai.
8. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tenkino civilinius ieškinius visiškai ir solidariai iš kaltinamųjų M. F. ir D. S. nukentėjusiosios Z. R. naudai priteisė 650 Eur, nukentėjusiojo S. A. naudai 3 000 Eur, nukentėjusiosios B. R. naudai 3 800 Eur turtinei žalai atlyginti. Taigi, priešingai nei tvirtinama skunde, apylinkės teismas iš abiejų nuteistųjų priteisė nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą, o ne vien iš D. S..
8.1. Pažymėtina, kad solidari atsakomybė nereiškia, kad žalą turi atlyginti tik vienas nuteistasis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi solidari atsakomybė tokia, kai visi skolininkai atsako bendrai. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Toks solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
9. Analizuojamu atveju teismas visiškai pagrįstai taikė solidariąją, o ne dalinę atsakomybę, nes žala padaryta bendrininkaujant. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad nusikalstamas veikas padarė abu nuteistieji veikdami bendrininkų grupėje. Taigi pagal įstatymo nuostatas šioje byloje įrodytų nusikaltimų padariusių abiejų nuteistųjų atsakomybė yra solidari. Jokio pagrindo turtinę žalą iš nuteistųjų priteisti lygiomis dalimis, nėra. Apylinkės teismas teisingai taikė teisės normas ir pagrįstai nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą priteisė solidariai iš abiejų nuteistųjų.
Dėl turto konfiskavimo
10. Apeliaciniu skundu nesutinkama su taikyta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai planšetinį kompiuterį ir mobilaus ryšio telefonus pripažino nusikaltimo darymo priemonėmis ir juos konfiskavo. Dėl automobilio konfiskavimo mano, kad buvo pagrindas konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę.
11. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismas visiškai pagrįstai vadovaudamasis BK 72 straipsniu nutarė konfiskuoti nuteistajam nuosavybės teise priklausantį automobilį TOYOTA PRIUS, planšetinį kompiuterį ir mobilaus ryšio telefonus kaip nusikaltimo darymo priemones. Apelianto argumentai, kad planšetinis kompiuteris bei mobilaus ryšio telefonai negali būti laikomi kaip nusikaltimo darymo priemonėmis, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
12. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-24/2011, 2K-291-699/2016). Taigi turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad D. S. priklausančiame automobilyje „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonas „Prestigio“ PSP5551DUO, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ RM-978, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ GSM SM-A500FU ‚Galaxy“ A5, planšetinis kompiuteris „Huawei“ AGS-L09. Iš specialisto išvados Nr. 30-(75)-IS1-147 ir pateiktos DVD-R optinės duomenų laikmenos matyti, kad D. S. su M. F. susisiekdavo telefonu ir derino susitikimus (t. 2, b. l. 150-153; duomenų laikmena katalogas „MT2-SIM1 SIM2“, katalogas „MT3“). Be to, pats D. S. patvirtino, kad su M. F. apsikeitė telefono numeriais, kad jis galėtų jam paskambinti tada, kai reikės važiuoti (t. 4, b. l. 181-182). Planšetiniu kompiuteriu nuteistasis taip pat naudojosi vykdant nusikalstamas veikas: navigacijos pagalba vykdavo pas nukentėjusiuosius (t. 2, b. l. 150-153, duomenų katalogas „PK“). Nustatyti duomenys leidžia neabejotinai teigti, kad šį turtą nuteistasis naudojo nusikalstamoms veikoms daryti, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1-2 dalimis, šį turtą konfiskavo.
14. Atsakant į argumentą, kad D. S. turėtų būti grąžinti mobilaus ryšio telefonai kaip ir M. F., nurodytina, kad mobilaus ryšio priemonė SAMSUNG GSM SM-A500FU GALAXY A5, nebuvo grąžinta nuteistajam M. F.. Nustačius, kad jis nepriklauso nuteistajam M. F., jis grąžintas jo savininkei K. F. (BK 72 straipsnio 4 dalis). Analizuojamu atveju mobilaus ryšio telefonai, kuriais naudojosi D. S. nusikaltimams daryti, priklauso jam nuosavybės teise, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi teismas pagrįstai konfiskavo D. S. priklausančias mobilaus ryšio priemones kaip nusikaltimo darymo priemonės.
15. Apeliaciniu skundu neginčijamas nuteistajam D. S. priklausančio automobilio konfiskavimo pagrindas, tačiau manoma, kad buvo pagrindas vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti automobilio vertę.
16. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus dėl automobilio vertės konfiskavimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konfiskavo automobilį „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nuteistajam D. S.. Konfiskuoti automobilio vertę nebuvo jokio pagrindo.
17. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tuomet, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių. Šia turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo. Be to, šia norma yra siekiama apsaugoti trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teises. Taip pat šia nuostata siekiama išlaikyti teisingumo ir proporcingumo principą ir išieškoti turto vertę teismai turėtų ir tuo atveju, kai jo paimti negalima dėl kitų priežasčių arba tą padaryti netikslinga.
18. Nuteistojo teigimu, būtent analizuojamu atveju konfiskuoti automobilį buvo netikslinga, nes jis jam reikalingas darbinei veiklai vykdyti ir šeimos poreikiams tenkinti. Dėl šių priežasčių mano, kad buvo pagrindas vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio vertę. Tačiau tokia nuteistojo pozicija yra visiškai nepagrįsta.
19. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas.
20. Nagrinėjamu atveju konfiskuotas pačiam nuteistajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kolegija analizuojamu atveju neįžvelgia aplinkybių, kurioms esant būtų galima daryti išvadą, kad turto konfiskavimas šiuo atveju būtų netikslingas, neproporcingas ir neteisingas. Nuteistasis iš esmės turto konfiskavimo netikslingumą sieja tik su jo galimai patiriamais nepatogumais. Tačiau pažymėtina, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimis, nekonfiskuoti pačiam nuteistajam nuosavybės teise priklausančio turto. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams ir dėl to gali būti laikoma netikslinga priemone.
21. Kita vertus, baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad D. S. ar jos šeima turėtų išskirtinių poreikių, kuriuos būtų įmanoma patenkinti tik turint transporto priemonę. Transporto priemonės reikalingumas darbinei veiklai atlikti tai pat nesudaro pagrindo konfiskuoti automobilio vertę. Šiuo atveju nekeičia situacijos ir faktas, kad automobilis tiesiogiai naudojamas darbinei veiklai atlikti (Iš bylos duomenų nuteistasis nuo 2017 m. gruodžio 11 d. vykdo individualią veiklą (sausumos transportu keleivių pavežėjas) (t. 4, b. l. 135, 167). Nuteistasis būtent su darbine transporto priemone darė nusikalstamas veikas, todėl žinojo, kad ji gali būti konfiskuota ir dėl to jis gali patirti neigiamų pasekmių. Kita vertus, pastebėtina, kad bet kokiu atveju nuteistasis dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (ar tai konfiskuota pati transporto priemonė ar tai būtų konfiskuojama jo vertė) patirs neigiamas pasekmes, todėl vien dėl to, kad konfiskavus automobilio vertę nuteistasis galbūt patirs mažiau nepatogumų, nesudaro pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Kolegijos įsitikinimu, būtent paties automobilio konfiskavimas atitinka turto konfiskavimo tikslus.
22. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepažeidžiant BK 72 straipsnio nuostatų, civiliniai ieškiniai taip pat išspręsti tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. S. gynėjo advokato P. R. M. apeliacinį skundą.