Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei N. R., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, santuokoje įgytų skolų padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

santuoka tarp šalių įregistruota 1997-05-03 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 8). Šalys santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus R. R. (b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai šiais motyvais.

Teismas nustatė, kad jau dešimtį metų sutuoktiniai kartu negyvena, bendrai ūkio netvarko. Teismas teiravosi ieškovo, ar nėra galimybių sutuoktiniams susitaikyti. Ieškovas pareiškė, kad atnaujinti bendro vedybinio gyvenimo nenori. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas mano, kad jokių galimybių išsaugoti santuoką nėra, šalių santuoka turi būti nutraukta (CK 3.49 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad dėl santuokos iširimo kaltas tiek jis, tiek atsakovė. Atsakovė prieš dešimtį metų paliko šeimą, o ieškovas gyvena su kita moterimi, turi du nepilnamečius vaikus. Aiškintis, kuris sutuoktinis kaltas labiau, o kuris – mažiau, neprivalu. Tokiu atveju teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Šalims po santuokos nutraukimo, paliekamos santuokinės pavardės R. (CK 3.69 str. 1 d.).

Ginčo dėl nepilnamečio R. R. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nes vaikas gyvena su motina N. R.. Kad nepilnamečio R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.178 str.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S.v.M.S. Nr.3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje D.G. ir V.G.v. K.G. Nr.3K-3-216/2006). Visais atvejais vieno MMA, t.y. dabartiniu metu 800 Lt, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. Ieškovas sutiko nepilnamečiui sūnui R. R. skirti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis(CK 3.192 str., 3.194 str., 196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 str.).

Turto padalijimo klausimas nesprendžiamas, nes sutuoktiniai bendro turto neįgijo, išlaikymo vienas iš kito sau nereikalauja (CPK 385 str.).

Ieškovas nurodo, kad turi asmeninius kreditorius UAB „Snoro Lizingas“, AB banką Snoras bei „Swedbank“ AB. Kreditoriams UAB „Snoro Lizingas“, AB banką Snoras bei „Swedbank“ AB apie bylos iškėlimą pranešta (b.l. 21-24), kreditoriai įstatyme numatyta teise nepasinaudojo, į bylą kaip tretieji asmenys, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, neįstojo (CK 3.126 str.).

Ieškovas bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės neprašo.

Ieškovas sutiko sumokėti į valstybės biudžetą 20 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 1997-05-03 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 713) tarp M. R. a.k(duomenys neskelbtini) ir N. R., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. nežinomas) (ikisantuokinė pavardė N.), nutraukti.

Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo M. R. a.k(duomenys neskelbtini) ir N. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes R.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus R. R. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina N. R., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. nežinomas).

Priteisti iš tėvo M. R. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. R. a.k(duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2011-10-12, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus atstovei – motinai N. R., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. nežinomas), priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pripažinti skolas UAB „Snoro Lizingas“, AB bankui Snoras bei „Swedbank“ AB asmeninėmis M. R. a.k(duomenys neskelbtini) skolomis.

Priteisti iš M. R. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20 Lt (dvidešimties litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą nepilnamečio sūnaus išlaikymo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.