Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-21485-717/2013 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui T. J., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankas, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, išspręsti nepilnamečių vaikų L. J. ir K. J. gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu, santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų L. ir K. išlaikymui po 500 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą – 12 000 Lt. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bei nustatyti laikiną vaikų bendravimo su tėvu T. J. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo – nustatyti, kad atsakovas bendrautų su vaikais trečiąjį mėnesio savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje, pasiimant vaikus penktadienį 19 val. ir grąžinant sekmadienį 17 val. Nurodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies, 2013 m. spalio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams L. J. ir K. J. po 400 Lt kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos (2013-10-18) iki sprendimo priėmimo. Nustatė atsakovui T. J. laikinąją matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus tvarką, nustatant, kad atsakovas bendrautų su vaikais trečiąjį mėnesio savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje, pasiimant vaikus penktadienį 19 val. ir grąžinant sekmadienį 17 val. Pirmosios instancijos teismas ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs jų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, kadangi atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Teismas nurodė, kad negali priteisti prašomos laikino išlaikymo sumos kiekvienam vaikui po 500 Lt kas mėnesį, kadangi byla neišnagrinėta, ir teismas neturi įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus. Tačiau, atsakovui gera valia neteikiant išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, teismas sprendė, kad protingiems vaikų poreikiams patenkinti pakankama iš atsakovo priteistino laikino išlaikymo suma yra po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaikus, tenkino ieškovės prašymą nustatyti laikinąją atsakovo matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus tvarką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pažeidžiant 144 straipsnio 1 dalies, CK 3. 65 straipsnio, 3.3 straipsnio nuostatas, jos riboja atsakovo ir jo sūnų teises labiau, nei yra būtina šių priemonių tikslams pasiekti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Dėl laikinosios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos

Atsakovas nurodo, jog jis kartu su savo nepilnamečiais vaikais gyveno iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir tebegyvena šiuo metu šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelė šalių gyvenamoji vieta. Pagal CPK 3.170 straipsnio nuostatas bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nustatoma skyrium gyvenančiam tėvui, todėl skundžiama nutartimi bendravimo tvarka nustatyta nepagrįstai, kadangi atsakovas kasdien susitinka ir matosi su savo vaikais, gyvena su jais, rūpinasi jais, pasiima juos iš mokyklos, vežioja į būrelius, leidžia laisvalaikį, vakaroja su jais namuose. Todėl laikinosiomis apsaugomis priemonėmis nepagrįstai apribotas atsakovo bendravimas su vaikais.

Dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams

Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra formalus, deklaratyvus, paremtas tikrovės neatitinkančiais duomenimis bei nepagrįstas jokiais įrodymais. Kadangi atsakovas negyvena skyrium, laikinas išlaikymas vaikams priteistas nepagrįstai. Apelianto nuomone, teismas gali priimti nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos, jei konstatuoja, kad tėvas, ar motina negyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais. Be to, laikinas išlaikymas priteisiamas atsižvelgus į vaikų poreikius bei į skyrium gyvenančio tėvo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas bei turimus ir kas mėnesį vykdomus įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovas nurodo, jog jis kas mėnesį visiškai apmokėdavo ir tebemoka buto komunalinius mokesčius, taip pat vienasmeniškai moka būsto paskolą, net ir po kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos šalių šeimos biudžetas yra bendras, atsakovas šeimos poreikių tenkinimui, įskaitant vaikų teisės į būstą užtikrinimui, asmeniškai skiria vidutiniškai po 1 700 Lt per mėnesį, t. y. rūpinasi šeima ir teikia išlaikymą. Tačiau atsakovas šiuo metu niekur nedirba, nuo 2013-10-30 registruotas darbo biržoje, jokio kito turto, išskyrus šeimos gyvenamąjį būstą, kuris yra įkeistas kreditoriui, neturi, jokių santaupų nėra sukaupęs, be to, asmeniškai moka paskolą, komunalinius mokesčius, iš dalies apmoka už vaikų būrelius, todėl teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 400 Lt kiekvienam vaikui jam yra pernelyg didelė finansinė našta. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo priteisimo klausimą, įvertinti ir tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius ir nepriteisti vaikų išlaikymui didesnės sumos, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Apeliantas teigia, kad galėtų teikti laikiną išlaikymą kiekvienam sūnui po 200 Lt per mėnesį.

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl laikino išlaikymo priteisimo atmesti ir nutartį šioje dalyje palikti nepakeistą, o nutarties dalį dėl atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo pakeisti ir nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais K. ir L. kiekvieną dieną jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Išsivežti nepilnamečius vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos atsakovas gali tik iš anksto suderinęs išvykimo vietą ir laiką su vaikų motina – ieškove. Nurodo, jog skundžiama nutartimi teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, susiklosčiusią faktinę situaciją bei byloje pateiktus įrodymus, t. y. medikų rekomendacijas, teisingai ir pagrįstai nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Tačiau po 2013-10-22 Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo faktinė situacija pasikeitė, kadangi atsakovas, gavęs šią nutartį, 2013-10-25 pradėjo nakvoti bute (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu kiekvieną dieną gali matytis su vaikais. Todėl skundžiama nutartimi nustatyta laikina matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaikus tvarka neteko prasmės. Dėl šių aplinkybių 2013-10-22 Kauno apylinkės teismo nutartis iš dalies keistina, nustatant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais L. ir K. kiekvieną dieną vaikų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Išsivežti nepilnamečius vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos atsakovas gali tik iš anksto suderinęs išvykimo vietą ir laiką su vaikų motina ieškove.

Atsakovo skundo argumentai, kad laikinas išlaikymas vaikams gali būti priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo yra nepagrįsti, nes įstatymas tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nesieja su gyvenamąja vieta. Atsakovo vykdoma prievolė bankui yra nesusijusi su vaikų išlaikymu, o atsakovas, kaip buto bendrasavininkas, privalo mokėti už buto šildymą ir teikiamus komunalinius patarnavimus Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis teikia materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Skundžiama teismo nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 400 Lt per mėnesį yra objektyviai reikalingas ir atitinka nusistovėjusią teisminę praktiką. Nors atsakovas teigia, kad teismas negalėjo priteisti laikino išlaikymo, tuo pačiu savo atskirajame skunde nurodo, kad sutiktų mokėti laikiną išlaikymą vaikams po 200 Lt per mėnesį. Tokia atsakovo pozicija yra nesąžininga, nes jis yra pajėgus mokėti laikiną išlaikymą vaikams po 400 Lt per mėnesį, kadangi turi pajamų, ką patvirtina tas faktas, kad jis moka banko kreditą bei komunalinius buto mokesčius. Atsakovas jau daug metų dalyvauja lošimuose, lošia įvairiose lošimo bendrovėse, kiekvieną dieną užstato apie 150 Lt, o 2013 m. rugsėjo 23–24 dienomis atsakovas gavo iš lažybų bendrovių 3 700 Lt.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje sprendžiamas nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos

Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Nors LR CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta laikinoji apsaugos priemonė laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, taip pat siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem vaiko tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. LR CK 3.165 str. nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, jie privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaikų auklėjime išlieka ir atskirai gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos jų vaikams yra lygios (LR CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutiko su teismo nustatyta laikina bendravimo su sūnumis tvarka ir nurodė, jog ji nustatyta nepagrįstai, kadangi pagal CPK 3.170 straipsnio nuostatas bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nustatoma skyrium gyvenančiam tėvui, tačiau jis su savo nepilnamečiais vaikais gyveno kartu iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir tebegyvena šiuo metu šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelė šalių gyvenamoji vieta. Todėl atsakovas kasdien susitinka ir matosi su savo vaikais, gyvena su jais, rūpinasi jais, pasiima juos iš mokyklos, vežioja į būrelius, leidžia laisvalaikį, ir teismas neturėjo pagrindo spręsti laikino bendravimo su vaikais klausimo. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog skundžiama nutartimi teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir faktinę situaciją, buvusią nutarties priėmimo metu, nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Tačiau po 2013-10-22 Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo faktinė situacija pasikeitė, kadangi atsakovas nuo 2013-10-25 gyvena ir nakvoja bute (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu kiekvieną dieną gali matytis su vaikais. Atsižvelgdamas į šias šalių nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitinka faktinės situacijos, ir ja nepagrįstai varžoma atsakovo teisė bendrauti su savo vaikais (LR CK 3.165 straipsnio 1 dalis), todėl ši nutarties dalis naikintina, atmetant ieškovės prašymą nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas prašymas pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę nesvarstytinas, kadangi toks prašymas nebuvo spręstas pirmosios instancijos teismo CPK 148 straipsnyje numatyta tvarka.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį. Teismas, CPK 144–148 straipsnių pagrindu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. šioje proceso stadijoje nesprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečių šalių sūnų L. ir K. išlaikymui kiekvienam po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės ir 12 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Kartu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą teikti sūnums K. ir L. kiekvienam po 500 Lt per mėnesį išlaikymą. Atsakovas iš esmės nesutinka su laikino išlaikymo priteisimu, teigdamas, kad iš jo priteisti laikiną išlaikymą vaikams nėra jokio pagrindo, kadangi jis negyvena skyrium nuo vaikų, o gyvena kartu, todėl jais rūpinasi ir šeimos poreikių tenkinimui skiria vidutiniškai po 1 700 Lt per mėnesį. Tačiau įstatymais nustatyta tėvų išlaikymo pareiga nepriklauso nuo to, ar tėvas (motina) gyvena kartu su vaikais toje pačioje gyvenamojoje vietoje, ar kitur. Svarbu yra tai, ar yra užtikrinami vaikų poreikiai, t. y., ar yra skiriamos lėšos jų išlaikymui. Atsakovo nurodyti jo vykdomi mokėjimai, skirti būsto kreditui padengti ar išlaikyti butą, negali būti pripažinti visapusišku išlaikymo vaikams teikimu, nes vaikai turi ne tik poreikį būstui, bet poreikius maistui, laisvalaikiui, sveikatos užtikrinimui ir pan. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis teikia būtiną vaikų poreikius užtikrinti išlaikymą.

Atsakovas taip pat nurodo, kad jis neturi finansinių galimybių teikti išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Lt per mėnesį. Tokie atsakovo skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo panaikinti priteistą laikiną išlaikymą ar jį sumažinti. Atsakovas nurodo, kad jis šiuo metu niekur nedirba, nuo 2013-10-30 registruotas darbo biržoje, jokio kito turto, išskyrus šeimos gyvenamąjį būstą, kuris yra įkeistas kreditoriui, neturi, jokių santaupų nėra sukaupęs, be to, asmeniškai moka paskolą, komunalinius mokesčius, iš dalies apmoka už vaikų būrelius, todėl teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį yra jam pernelyg didelė finansinė našta. Šiems argumentams pagrįsti atsakovas pateikė pažymą, patvirtinančią, jog atsakovo draudžiamosios pajamos per 2013 metus sudarė iš viso 4747,28 Lt (b. l. 31-32), nors atskirajame skunde teigia, kad turėjo galimybę šeimos poreikių tenkinimui skirti po 1 700 Lt per mėnesį. Atsakovas nuo 2013-10-30 registruotas Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriuje (b. l. 49), o iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis iš savo sąskaitos pervesdavo mokesčius AB LESTO, AB ,,Lietuvos dujos“, AB ,,Kauno energija“ už suteiktas paslaugas, taip pat įmokas paskolos grąžinimui (b. l. 34–48). Tačiau apeliantui nepateikus kitų jo materialinę padėtį apibūdinančių įrodymų (duomenų apie kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir kt.) ir jam neatskleidžiant kitų gaunamų pajamų šaltinių, apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti, kad apelianto materialinė padėtis yra itin sunki (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad apeliantas pats pripažįsta, kad galėtų teikti kiekvienam vaikui po 200 Lt per mėnesį ir tokio dydžio laikinas išlaikymas nepažeistų CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principą tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Tai reiškia, kad atsakovas turi tam tikras galimybes teikti išlaikymą, tačiau, kaip jau minėta, jų neatskleidžia. Be to, net jei ir būtų nustatyta atsakovo sunki turtinė padėtis, tai neatleistų jo nuo imperatyvios pareigos teikti vaikams išlaikymą. Visos priteistino išlaikymo dydžiui turinčios esminės reikšmės aplinkybės (vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, tėvų turtinė padėtis, jų turimi kiti išlaikytiniai ir kt.) ir atsakovo turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, tačiau nepilnamečių vaikų interesų apsauga reikalauja, kad jau šiuo metu būtų bent minimaliai užtikrinti jų būtini poreikiai. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės bent minimaliai užtikrinti vaikų poreikius, todėl neteikia ir teisinio pagrindo panaikinti laikinai priteistą išlaikymą ar jį sumažinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstamas ir taikomas orientacinis priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, kuris nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesio alga sudarė 1 000 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, dar nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos išlaikymo dydžiui, buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį tam, kad būtų užtikrintas nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimas bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik laikinai situaciją sureguliuojanti priemonė. Tiek ieškovės nurodytų vaikų poreikių pagrįstumas, tiek kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie jų išlaikymo, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį ir turimus išlaikytinius, bus nustatyti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikino išlaikymo dydį po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, kuris atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti nepertraukiamą išlaikymą iš abiejų tėvų ir tokio dydžio, kad būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Nustačius, jog vaikams teiktinas mažesnis išlaikymas, negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sumokėtos išlaikymo sumos vykdymo procese galės būti įskaitytos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundo dalis dėl šios laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo atmestina, ir ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovo T. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais – sūnumis L. gim. (duomenys neskelbtini), ir K. gim. (duomenys neskelbtini), tvarka ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.