Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-974-1053/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-31
Bylos Nr.
1-974-1053/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02507-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
D. M.
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-974-1053/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02507-2021-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,kaltinamajam D. M., jo gynėjui – advokatui Džigintui Žebeliui,vertėjaujant Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurio išsilavinimo, dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (SODROS duomenimis vykdantis individualią veiklą), nuo 2021 m. sausio 12 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2021 m. sausio 23 d., apie 19:40 val., Vilniuje, Architektų gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,10 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 2,22 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisme parodė, kad kaltę pripažįsta. 2021 m. sausio 23 d. apie 16:00 val. atvyko pas draugę, planavo likti, vairuoti neplanavo. Išgėrė 7-6 alaus, apsipyko su drauge, buvo išprašytas iš namų. Susinervinęs, būdamas labai piktas, atsisėdo už vairo ir vairavo. Važiavo apie 5-7 minutes. Ties Fabijoniškių g. žiede įvyko eismo įvykis, kurio jis nepastebėjo, todėl važiavo toliau. Sustojo prie parduotuvės Architektų gatvėje, susiskambino su draugu, norėjo paimti dar alkoholio ir važiuoti pas jį, bet privažiavo automobilis prie jo, priėjo vairuotojas ir pasakė, kad jis lietė jo automobilį. Apžiūrėjo automobilius, pamatė, kad abu automobiliai apibrozdinti, kiek matė, šonuose. Matyt, tai atsitiko ant žiedo. Spėja, jog buvo nestiprus kontaktas. Buvo daug sniego, dar turbūt snigo, o jis buvo su ausinėmis ir klausėsi muzikos. Kad jam signalizavo, negirdėjo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, mintys buvo kitur. Kai jį prie parduotuvės sustabdė, jam iškvietė policiją, ir jis įpūtė promilių. Iškart viską pripažino, neneigė. Dėl eismo įvykio jam jau paskyrė minimalią – 300 Eur dydžio baudą. Žalą, padarytą kitam asmeniui, kurią paskaičiavo draudimas – 500 Eur, jis jau atlygino. Jis alkoholį vartoja retai, nuo pat vaikystės užsiima sportu. Tuomet taip gavosi, kad buvo laisva diena, galvojo likti nakvoti pas draugę, nesiruošė niekur važiuoti. Jaučiasi labai kaltas, yra įsitikinęs, kad daugiau taip nedarytų, labai gailisi dėl to. Prašo atleisti pagal laidavimą. Jam mama yra didelis autoritetas, žino, kaip ji pergyvena dėl jo, kaip pergyveno dėl to įvykio. Apie padarytą eismo įvykį iškart pranešė mamai. Ji išsigando, klausė, ar niekas nenukentėjo. Po to įvyko pokalbis, jie dažnai su ja pasikalba, jai sunku suvokti, kodėl jis padarė tą įvykį. Jie gyvena kartu su mama, tėčiu ir broliu. Tėvas gydosi (duomenys neskelbtini), brolis serga (duomenys neskelbtini), turi neįgalumą, abu tėvai pensininkai. Automobilis, kurį vairavo, yra pirktas už mamos pinigus. Šeimoje tai vienas automobilis. Dėl to automobilis yra labai reikalingas. Finansinė padėtis dėl pandemijos yra labai sunki, pajamos labai sumažėjo, jis (duomenys neskelbtini), o per karantiną (duomenys neskelbtini)nevyko. Per 20 metų, kiek vairuoja, pas jį yra trys smulkūs pažeidimai. Čia vienintelis toks didelis paslydimas, labai atgailauja dėl jo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021-01-24) parodė, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinėje. Yra 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis. Jo darbo pamaina prasidėjo nuo 2021 m. sausio 23 d. 15:30 val. iki 2021 m. sausio 24 d. 3:30 val.. Darbą pradėjo kartu su Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu K. K.. 2021 m. sausio 23 d. patruliuojant Vilniaus m. apie 19:30 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad prie Architektų g. (duomenys neskelbtini) privažiuoja automobilis „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris prie Savanorių pr. žiedo apgadino pranešėjo automobilį „Fiat“, v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino, o „Toyota“ vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus prie Architektų g. (duomenys neskelbtini) pastato ir įsukus į kiemą, kiemo gilumoje pastebėjo manevruojantį (statėsi automobilį į automobilio stovėjimo vietą) automobilį „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini), už kurio vairo sėdėjo vyras. Automobilyje jis buvo vienas, daugiau automobilyje jokių asmenų nebuvo. Sustojus su tarnybiniu automobiliu prie minėto automobilio bei jiems išlipus iš automobilio ir priėjus prie vairuotojo, jis pamatęs juos, sustojo. Priėjus prie vairuotojo, jis atidarė vairuotojo dureles ir pateikė visus reikiamus dokumentus. Bendraujant su automobilio vairuotoju, nuo jo pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Paaiškėjo, kad automobilį „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) vairavo D. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vairuotojo buvo paklausta, ar šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad paskutinį kartą vartojo maždaug prieš valandą, išgėrė apie 6 butelius alkoholinio alaus. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad jam bus patikrintas blaivumas. Vairuotojas sutiko, su alkoholio kiekio matuokliu apie 19:42 val. buvo patikrintas D. M. blaivumas. Jam pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,10 prom. neblaivumas. Apie 20:11 val. vairuotojui buvo patikrintas antrą kartą bei nustatytas 2,22 prom. neblaivumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko. Po kurio laiko prie jų priėjo pranešėjas D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad važiuojant savo automobiliu “Fiat“, v/n (duomenys neskelbtini) Tūkstantmečio g. link Laisvės pr., ant viaduko virš Savanorių pr. žiedo pajuto smūgį į automobilio kairę pusę bei pastebėjo, kad jo automobilį kliudė “Toyota”, v/n (duomenys neskelbtini). “Toyota” vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo toliau link Laisvės pr. Pranešėjas jį nusekė iki Architektų g. (duomenys neskelbtini), o tuo metu jis iškvietė policijos pareigūnus. Architektų g. (duomenys neskelbtini) aikštelėje pranešėjas jam užtvėrė kelią. “Toyota" vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, pranešėjui atrodė neblaivus, kadangi jo judesių koordinacija buvo sutrikusi. D. M. pripažino savo kaltę, bet teigė net nepajutęs, kaip kliudė kitą automobilį ir todėl išvažiavo. O dėl to, kad sėdo vairuoti transporto priemonę neblaivus, jis teigė labai norėjęs namo ir galvojo laimingai parvažiuosiąs. Eismo įvykis buvo įformintas ROIK:07-21-9542140 ir „Toyota“ vairuotojui buvo surašytas AN protokolas ROIK: 21127879431. Automobilis „Toyota“ v/n (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127. Įvykis buvo užfiksuotas tarnyboje išduotomis mobiliomis kūno kameromis BODY 1733. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 15-16, 17).

Liudytojas D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021-01-23) parodė, kad 2021 m. sausio 23 d. apie 19.10 val. jis važiuodamas savo automobiliu „Fiat Stilo“, v/n (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Tūkstantmečio g., ties išsišakojimu link Savanorių žiedo dešiniąja kelio juosta pajuto smūgį į savo automobilio kairįjį šoną. Po smūgio jis sustojo, pastebėjo, kad jo automobilį kliudęs automobilis - „Toyota Avensis“, pilkos spalvos, v/n (duomenys neskelbtini), kuris važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jis, kairiąja kelio juosta. Šis automobilis po smūgio nesustojo, judėjo toliau ta pačia kryptimi. Pamatęs, kad šis automobilis šalinasi iš įvykio vietos, jis pradėjo važiuoti paskui jį ir mirksėjo jam šviesomis bei panaudojo garsinį signalą, kad šio automobilio vairuotojas sustotų, tačiau vairuotojas nesustojo ir važiavo toliau. Tuomet pranešė apie įvykį policijai. Jam mirksint automobilio šviesomis bei naudojant garsinį signalą automobilis „Toyota Avensis“ nesustojo, važiavo toliau link Laisvės prospekto ir įvažiavo į Lazdynų mikrorajoną, kur įsuko į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę. Jam įvažiavus į šią aikštelę, jis su savo automobiliu užstatė išvažiavimą iš jos, kad asmuo, vairuojantis automobilį „Toyota Avensis“, negalėtų išvažiuoti. Šio automobilio vairuotojas sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje ir išlipo iš savo automobilio. Automobilyje šis asmuo buvo vienas, jis išlipo iš vairuotojo vietos svirduliuodamas, priėjęs prie jo pajuto, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Paklausė jo, kodėl jis pasišalino iš eismo įvykio, tačiau asmuo atsakė, kad nepajuto, jog savo automobiliu atsitrenkė į jo automobilį. Dėl eismo įvykio jo automobiliui buvo apgadintos priekinės kairės pusės durys bei galinis kairės pusės sparnas bei užpakalinis bamperis. Šio automobilio vairuotojui išlipus iš automobilio, atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakojo apie įvykį ir jie įformino eismo įvykį, taip pat patikrino minėto asmens, vairavusio automobilį „Toyota Avensis“, blaivumą alkotesteriu ir nustatė, kad asmuo yra neblaivus, jį sulaikė. Jis šio asmens nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Daugiau nieko papasakoti negali (b. l. 21-22, 23).

2021-01-23 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint automobilį „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini), nustatyti šie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintos dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės (b. l. 24-28).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis lengvojo automobilio „Toyota Avensis“ 1.8 VVT-I Wagon vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje - 2750 Eur (su PVM) (b. l. 33).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojas -savininkas nuo (duomenys neskelbtini). yra D. M., gim., (duomenys neskelbtini)m. (b. l. 34).?

2021-01-23 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0253, patikros Nr. 1360550, duomenimis D. M., gim., (duomenys neskelbtini)m., 19.42 val. užfiksuotas 2,10 prom. neblaivumas, o 20.11 val. užfiksuotas 2,22 prom. neblaivumas (b. l. 74-77).

BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kad 2021 m. sausio 23 d. 19.25 val. gautas pranešimas, kad pranešėjo a/m kliudė a/m „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini), ir pabėgo iš įvykio vietos link „(duomenys neskelbtini)“. Pranešėjas įtaria, kad vairuotojas neblaivus. Nurodytas įvykio vietos adresas Architektų g. (duomenys neskelbtini). Atvykus prie nurodyto adreso sulaikytas automobilis „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., gim., (duomenys neskelbtini) m.. Alkotesteriu jam nustatytas 2,10 prom. girtumas (antras pūtimas 2,22 prom.) Eismo įvykis įformintas ROIK 07-21-9542140. D. M. dėl autoįvykio surašytas AN protokolas ROIK 21127879431 Sulaikytas D. M. pristatytas į VPK OVS (b. l. 9-11).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismo vertinimu, D. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis kaltę pripažino, davė išsamius parodymus apie veikos padarymo aplinkybes. Kaltinime, be kita ko, nurodyta, jog vairuodamas neblaivus D. M. sukėlė eismo įvykį, tačiau už tai jam yra pritaikyta administracinė atsakomybė, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, kaip perteklinė. Visas kitas kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, kad vairavo neblaivus, taip pat liudytojų D. K. bei A. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. sausio 23 d. 19.42 val. nustatyta 2,10 prom. etilo alkoholio, 20:11 val. nustatyta 2,22 prom. etilo alkoholio koncentracija organizme. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdžio metu kaltinamojo motina H. M. pateikė prašymą atleisti jos sūnų D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. M. padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenimis, D. M. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, užsiima individualia veikla, (duomenys neskelbtini), yra teigiamai charakterizuojamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, įstaiga nurodo laiduojanti už D. M. ir prašo, jog jis būtų baudžiamas kuo švelniau. Praeityje jis neteistas, per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 2 kartus (vienas jų – dėl eismo įvykio, kurį padarė vairuodamas neblaivus, už ką teisiamas šioje byloje) (b. l. 68-69). D. M. išsiskyręs, turi nepilnamečių vaikų, teigia prisidedantis prie jų išlaikymo. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai išgyveno dėl padarytos veikos, tikino, jog tai daugiau niekada nepasikartos, jog iki šiol jaučia kaltės jausmą dėl to, kas nutiko. Nors teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad kaltinamasis elgėsi itin neapdairiai, vairavo ne tik neblaivus, bet ir su ausinėmis, sukėlė eismo įvykį, vis tik iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad tokia veika yra vienkartinė D. M. gyvenime. Jis nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (iki šio įvykio tik kartą baustas už tai, kad nesusimokėjo už automobilio stovėjimą), nusižengimus, susijusius su neblaivumu. Teismas tiki, kad ne piniginės baudos ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti asmeniui reikiamą įtaką. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad D. M. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju D. M. laiduotoja sutinka būti jo motina H. M.. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad pragyveno sąmoningą gyvenimą, augino vaikus, kad būtų sąžiningi, nieko neskriaustų. Ji visą gyvenimą dirbo, tam, kad namie nieko netrūktų ir vaikai jai padėdavo, jie tvarkydavosi, gamindavo. Dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra pensijoje. Vyras neįgalus, kitas sūnus serga (duomenys neskelbtini), jį reikia palaikyti, o jos pagrindinis ramstis yra D. M.. Sūnaus namie su alumi niekada nematydavo. Sūnus gyvena su jais, tačiau turi draugę, pas kurią lankosi. Žino savo sūnų, kaip labai atsakingą, gerą žmogų, kuris labai gailėjosi, labai daug meldėsi po įvykio. Jis tada jai iš karto paskambino ir pasakė, kai tik išleido jį namo, kai grįžo, juodu kalbėjosi. Ji nori garantuoti, kad jis daugiau niekada taip nepadarytų, prašo teismo jo griežtai nebausti, prašo atleisti pagal laidavimą, supranta, kokia tai atsakomybė. Teismo posėdžio metu H. M. nuoširdžiai išgyveno dėl sūnaus, jie kartu gyvena, matyti, kad tarp jų yra tvirtas ryšys, tai patvirtina ir faktas, kad D. M. jai pirmajai pranešė apie įvykį. Be to, H. M. yra teigiamos vertybinės orientacijos, neigiamai vertina D. M. padarytą veiką. Dėl to teismas sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, D. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatomas vienerių metų laidavimo terminas. Įvertinus nustatytas aplinkybes dėl šeimos pajamų, skiriamas laidavimas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nors D. M. prašo skirti minimalų draudimo vairuoti terminą, taip pat neskirti turto konfiskavimo, teismas neturi pagrindo to daryti. D. M. nusikalstamą veiką padarė žinodamas, kad jam reikalinga teisė vairuoti, kad jo šeimai reikalingas automobilis, tačiau nepaisydamas to nusprendė vairuoti neblaivus, taigi turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes. D. M. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nekyla teistumas, neskiriama jokia bausmė. Tokiu atveju netaikant jokių baudžiamojo poveikio priemonių, arba taikant itin švelnias poveikio priemones, būtų formuojamas nebaudžiamumo jausmas. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių, vertintinas ir veikos pavojingumas. D. M. vairavo ne tik neblaivus, bet ir pakankamai nesaugiai – prastomis eismo sąlygomis (pats nurodė, kad buvo sniego), žinodamas, kad vairuoja neblaivus, vairavo su ausinėmis, sukėlė eismo įvykį, to nepastebėjo.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką D. M. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis šia teise. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas už administracinį nusižengimą – vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilių neblaivumo, taigi mažesnio pavojingumo veiką, nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, o už neblaivaus iki 1,5 promilių vairuotojo sukeltą eismo įvykį nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Sistemiškai vertindamas įstatymų nuostatas teismas neturi pagrindo D. M. skirti minimalų arba išvis neskirti draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, teismo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas tik už smulkų administracinį nusižengimą, jam nustatytinas artimas minimaliam minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. sausio 24 d.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019). Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam D. M. (b. l. 34), pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „Toyota Avensis“ v/n (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso D. M.. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų (b. l. 33) matyti, kad automobilio vertė yra 2750 eurų su PVM. Ši suma reikšmingai nesiskiria nuo baudos dydžio, kuri teismų praktikoje yra įprastai skiriama už vairavimą neblaiviam virš 1,5 promilės, o, kaip jau pastebėta, kaltinamajam šioje byloje jokia bausmė neskiriama. Kaltinamasis dirbantis, darbingo amžiaus asmuo, nėra duomenų, kad jo sveikata būtų prasta, gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame veikia viešojo transporto sistema. Nors kaltinamasis ir H. M. nurodė, kad automobilis reikalingas šeimos reikmėms (sveikatos problemų turinčiam tėvui vežti į gydymo įstaigas), ši aplinkybė D. M. buvo žinoma, tačiau jo nesulaikė nuo nusikalstamų veiksmų. Įvertinęs jau aptartų aplinkybių visumą, tame tarpe ir D. M. veikos pavojingumą, kuris jau pirmiau aptartas, teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas šioje byloje yra teisinga, proporcinga ir būtina priemonė.

Kaltinamasis prašo neskirti turto konfiskavimo, o skirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų fondą, tačiau, teismo vertinimu, jo padarytos veikos specifiką (vairavimas neblaiviam), kur kas labiau atitinka parinktos baudžiamojo poveikio priemonės – vairuoto automobilio konfiskavimas ir draudimas vairuoti.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 24 d. nutarimu D. M. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 89-90). Įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomosios priemonės naikintinos, vairuotojo pažymėjimas, šiuo metu esantis prie bylos medžiagos, perduotinas VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, jam uždrausta automobilį „Toyota Avensis“ v/n (duomenys neskelbtini) naudoti, disponuoti ir valdyti. Turto saugotoju paskirtas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyrius, esantis Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69, Vilniaus raj. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas įvykdžius nuosprendį dalyje dėl turto konfiskavimo.

Prokurorė prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti 9 eurus automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Kadangi nušalinus neblaivų kaltinamąjį nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, Vilniaus apskrities VPK patirtos automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, transportavimo ir saugojimo išlaidos yra pripažintinos bylos proceso išlaidomis, kurios yra priteistinos iš kaltinamojo (b. l. 43).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos H. M. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.

Kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. M. į automobilį „Toyota Avensis“ v/n (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo naudotis, disponuoti ir jį valdyti, panaikinti įvykdžius nuosprendį turto konfiskavimo dalyje.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš D. M. 9 eurų sumą už priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nurodant sumokėti juos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB “SEB bankas”, mokėjimo paskirtyje nurodyti automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę

Išaiškinti D. M., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti H. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė