Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei, Lukui Žižiui, Vidai Dambraukienei, Gitanai Levčenkaitei, Birutei Čyžaitei, Rūtai Balčiūnaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Ž. S., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota teismui, esmė

Ž. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas nuo 2020 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvęs registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), 1 dalies reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas” (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), 2 dalies reikalavimą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-1696 redakcija) 15 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ reikalavimą, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 26 d., siekdamas nuslėpti įmonės turtą (pajamas ir pelną), tyčia organizavo ir vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes atlikus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ duomenų serveryje „QNAP“ saugomų įformintų užsakymų dėl kiemo ir garažo vartų gamybos ir montavimo, bei vartų remonto darbų atlikimo duomenų sulyginimą su bendrovės buhalterinėje apskaitoje esančiais duomenimis, nustatyta, kad 48 atliktiems užsakymams dėl kiemo ir garažo vartų gamybos, montavimo, vartų remonto darbų nedokumentavo, t. y. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atlikus užsakymą, prekių ar darbų užsakovams nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir nepateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, užsakovams atsiskaičius už prekes ar atliktus darbus, nebuvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai arba nebuvo išduodami elektroninio kasos aparato kvitai, o gautos piniginės lėšos nebuvo įtrauktos į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iš viso už 29 202,85 Eur sumą, tame skaičiuje PVM – 5 068,20 Eur sumą, tokiu būdu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 26 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ž. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas nuo 2020 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvęs registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 dalies nuostatą (2010 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. XI-1187 redakcija), kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. <...>“, taip pat to paties įstatymo 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalies nuostatą (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), kurioje nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“, 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.“ ir Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675) 4 straipsnio „Mokesčio bazė“ 1 dalies nuostatą (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-539 redakcija) kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, 5 straipsnio „Mokesčio tarifai“ 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai: 1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;“, Kauno mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą išvengti mokėtinų mokesčių - pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), suvokdamas, kad suklaidins mokesčių administratorių, įmonės vyriausiajai buhalterei V. B., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, kuri teikdavo įmonės deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, nepateikė jam žinomų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM apmokestinamus sandorius, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkanti vyriausioji buhalterė V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. ir 2018 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį:

bendrovės apmokestinamasis pelnas už 2017 m. nepagrįstai sumažintas 17 373,49 Eur, o mokėtino pelno mokesčio suma sumažinta 2 606 Eur (17 373 x 15 %),

bendrovės apmokestinamasis pelnas už 2018 m. nepagrįstai sumažintas 6 761,19 Eur, o mokėtino pelno mokesčio suma sumažinta 1 014 Eur (6 761 x 15 %),

o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2017 m. sausio – 2018 metų liepos mėnesius įrašė neteisingus duomenis apie apskaičiuotą pardavimo PVM ir mokėtiną į valstybės biudžetą PVM:

bendrovė buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai sumažino 2017 metų pajamas 17 373,49 Eur sumai, ir sumažino pardavimo PVM – 3648,36 Eur sumai,

bendrovė buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai sumažino 2018 metų pajamas 6 761,19 Eur sumai ir sumažino pardavimo PVM – 1 419,81 Eur sumai,

ir šias deklaracijas 2017 m. vasario – 2019 m. birželio mėn. laikotarpyje, elektroninio deklaravimo sistemoje pateikė valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip 3 620 Eur (2 606 + 1 014) sumažinus mokėtiną pelno mokestį ir 5 068,20 Eur sumažinus pardavimo mokėtiną PVM, neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta iš viso 8 688,20 Eur (3 620 + 5 068,20) suma, t. y. valstybės biudžetui padaryta 8 688,20 Eur žala.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Ž. S. kaltės nepripažino. Parodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 metų vadovo pareigose, užsiima garažo, kiemo vartų gamyba, montavimu. Jo funkcijos būdavo tiekimas, bendravimas su užsienio tiekėjais, eksporto plėtimas, kažkiek turėjo ir Lietuvos klientų. Bendravimas buvo su buhalterija, rūpintis tinkamais ataskaitų pridavimais ir taip toliau. Įmonėje tiriamuoju laikotarpiu dirbo apie 30-40 žmonių. Jų veikla specifinė, nuo užsakymo iki pridavimo yra ilgas laiko tarpas, būna ir metai, du ir ilgiau. Užsakymo lapas buvo pirminis, tai nėra buhalterinis dokumentas, buvo kaip komercinio pasiūlymo forma, pirminės stadijos užsakymo forma, kuri nebuvo tiksli ir kisdavo laike. Kol sumontuodavo, dėl įvairių priežasčių galėjo pasikeisti suma, kiekis ir laikas. Žmogus gali kažko atsisakyti, gali pakeisti į kitą įrangą. Tyrimo metu buvo pateikę lentelę su klientų atsiskaitymais, specialistas nesutiko su lentele, nes ten nesutampa arba suma, arba laikas. Vienareikšmiškai sakyti, kad užsakyme nurodyta ši diena, o realiai darbą įvykdė po metų ar mėnesio, tai užsakymo lapas nebuvo buhalterinis dokumentas. Dirba keturi akcininkai, pasitikėjimas buvo vienas kitu, nebuvo prasmės kažką slėpti vienas nuo kito, tas pasitikėjimas yra ir šiandien. Gali pateikti keletą užsakymų pavyzdžių. Ant užsakymo supildyta data ir išrašyta sąskaita kardinaliai skiriasi. Paklausus, kodėl atmetė jų vertinimą, vienintelis pasakymas buvo, kad jeigu data nesutampa, tai negalėjo sumokėti žmogus per kasos aparatą grynais pinigais ofise. Buvo pavyzdžių, kur keičiasi sumos, datos, vienu atveju buvo pasirašyta sutartis, supildytas užsakymas, o realiai jokie darbai neatlikti, nes žmogus atsisakė. Ta duomenų bazė nebuvo buhalterinės apskaitos duomenų bazė. Jie dirbo dvejose sistemose, vadyba dirbo ,,Excel“, pildydavo ant ,,ekselinio“ failo užsakymą, imdavo seną šabloną ir nutrinant ko nereikia ar prirašant ko reikia užpildydavo. Tai nebuvo išmani, intelektuali sistema, o buhalterija dirba kitoje programoje - ,,Euroskaita“ ir ten teisingi duomenys. Užsakymas yra jų kaip komercinio pasiūlymo forma, kuri nebūdavo duodama klientui. Jokios analizės nedarydavo iš užsakymų. Įmonėje galimi atsiskaitymo būdai keli, tai pavedimu, grynų pinigų priėmimo kvitu ar per kasos aparatą. Jeigu žmogus neprašydavo sąskaitos, savo iniciatyva jos ir nerašydavo, neapsikraudavo papildomu darbu, ko, beje, nereikalauja ir apskaitos įstatymas. Jeigu vertinant pajamas per kasos aparatą, tai tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. liepos 31 yra 198 791. Ta suma kelis kartus didesnė negu užsakymų sumas sudėjus. Daug pardavimų būdavo net nepildant užsakymo. (duomenys neskelbtini) turėjo nedidelį sandėlį, 35 kvadratų, vykdydavo didmeninę prekyba ir iš ten, jeigu žmogus paprašė, tai jam nebūtina pildyti užsakymą, žmogus susimokėdavo ir viskas. Jie vykdė prekybą. Užsakymų registrų failas nereiškia, kad ten yra visi jų užsakymai, jų daugiau negu ten yra, kiti užsakymai ir neįvykę, ką bando pasakyti specialistas. Neturėjo praktikos saugoti užsakymų lapus, niekada nevertindavo neįvykusių objektų, jeigu nebuvo sandorio, tai nėra prasmės saugoti. Pardavimai vyko ir be užsakymų. Tikslas yra parduoti, gauti pajamas ir jas apskaityti. Jeigu būdavo didelis sandoris, tada tiek viena, tiek kita pusė nori apsidrausti, o jeigu smulkūs darbai, niekas nepildydavo užsakymų. Jeigu supildydavo užsakymų lapą ir klientas atšaukdavo, tai stengdavosi nepamiršti užsakymą panaikinti, bet jų sistemoje yra likę ir neįvykusių, jie liko laukdami arba apmokėjimo, arba kliento patvirtinimo, arba žmogus apskritai atsisakė. Būna pasikeičia finansinė padėtis ir kitos priežastys, buvo ne vienas ir ne du tokie užsakymai. Darbo vieta nėra 8 val. ofise prie kompiuterio ir natūraliai pamiršti, kol grįžti iki ofiso ir lieka sistemoje. Pildydamas naują užsakymą registruoji naują numerį, negrįžti seno taisyti. Būna užsakymai ir kelių mėnesių senumo, net pamiršti apie juos. Būna užsipildai užsakymą, kad ,,užsipildyti“ eilę montavimui. Turėjo ribotus žmogiškuosius išteklius, kad klientui įsiteikti, dirbtinai sukurdavo užsakymą, kad paspartinti montavimo eilę. Net nesutaręs ir negavęs patvirtinimo iš kliento supildai užsakymą ir lauki kol jis patvirtins. Dėl atsiskaitymo parodė, kad būdavo įvairiai. Būdavo avansas mokamas ir nebuvo, tą spręsdavo atsakingas vadybininkas, jis būdavo atsakingas už angų pamatavimą, užsakymo supildymą, užduoties pateikimą, pinigų gavimą, apskaitymą, visų dokumentų paruošimą. Vienas žmogus rūpindavosi visu procesu. Yra objektų, kur imi avansą, būna žmogus pats pasiūlo, būna neimi avanso, jeigu geri ryšiai, ar kelis kartus dirbi su tuo pačiu partneriu, būna sako, kad priduos objektą ir tada atsiskaitys. Nėra taisyklės, kad visais atvejais imamas avansas.

Jei perka fizinis asmuo, jis gali turėti sutartį pasirašytą, gali būti išrašyta išankstinio apmokėjimo sąskaita, gali būti žodinis susitarimas. Jeigu kalbama apie dokumentų pridavimą atlikus darbus, tai gali būti atsiskaitymas pavedimu, tada rašoma sąskaita, gali mokėti grynais pinigais, kad ir objekte, tada rašomas grynų pinigų priėmimo kvitas ir atsiskaito grynais pinigais ofise, tada išmušamas čekis. Kartais prašydavo sąskaitos. Jeigu vykdydavo montavimą, tai kartais teikdavo garantinį raštą, kitiems neišrašydavo, o jeigu žmogus pirkdavo be montavimo, tai jam garantijų neprivalo teikti, nes negali būti atsakingas už tai, kaip jis įsirengė. Juridiniai asmenys gali mokėti grynais, gali pavedimu ir per kasos apartą. Dažniausiai turėdavo statybines dideles kompanijas, kurioms reikėdavo įforminti raštu savo atsakomybes, dažniausiai turėdavo sutartis, kur rodydavo sumą, įsipareigojimus, mokėjimo terminus. Atlikus darbus buvo rašomas pridavimo aktas. Jeigu didelis objektas ir per vieną mėnesį nespėji fiziškai padaryti, tai priduodavo tik dalį darbų, kitą mėnesį kitą dalį darbų įformindavo. Jeigu būdavo kažkokių pakeitimų, būdavo papildoma sąskaita.

Dėl kaltinimo apgaulinga buhalterine apskaita patikslino, kad užsakyme jų nurodyta suma 340, bet faktiškai žmogus apmokėjo 425 eurus. Klientas, atėjęs į posėdžių salę tą patį patvirtino ir pateikė čekį. Kažkas išsaugojo čekį, kažkas gavęs jį išmetė, kažkas neprašė čekio. Galėjo keistis data, suma, bet niekas į tai nežiūri. Iki 2018 m. liepos mėnesio turėjo kelis mokestinius patikrinimus, negavo pastabų apie netinkamai organizuojamą apskaitą. Kadangi yra jauni verslininkai, tikrai nėra viską žinantys. Užgriuvus šiems kaltinimams išaiškėjo, kad kažką ne taip darė. Kaip sukontroliavo apmokėjimą, užsakymas grįždavo iš darbus organizuojančio žmogaus, tą užsakymą vadybininkas nunešdavo apskaitininkei, jeigu reikėdavo kažką pagaminti, tai pagamindavo prekę ir išrašydavo sąskaitą arba gaminys likdavo pagamintas iki to laiko, kol jį priduodi. Gali sumontuoti šiandien, bet išrašyti sąskaitą gali dar užtrukti. Visa atsakomybė buvo ant kuruojančio vadybininko. Šiai dienai šiek tiek tvarka pakeista, atsirado daugiau žmonių, atsirado žymėjimas, užsakymo pririšimas, matai ataskaitą, ar užsakymas pabaigtas, ar išrašyta sąskaita. Jeigu sumoka, užsakymas dingsta iš lentelės. Jeigu sumokėjo per kasos aparatą, tada pasako apskaitininkei tas, kas priėmė klientą, tai gali būti vadybininkas ar administratorė. Kaltinime nurodyti 48 atvejai ne tai, kad ydingai apskaitomi, tiesiog dabar daugiau kontrolės, sau kontrolė, ar tikrai nepamiršo priduoti objekto. 2015 metais buvo nuėjęs į vieną kompaniją dėl programos kūrimo, paprašė 100 000 eurų. Jeigu tiek pinigų būtų galima skirti kontrolei, tai ji seniai būtų įdiegta. Galima sakyti, kad kontrolės nebuvimą sąlygojo įmonės finansinė būklė. Programa labai brangiai kainuoja. Apskaitos darbuotojai buvo du, buhalterė dirbo pusė dienos, darė tik bankinius pavedimus. Užsakymu rūpinosi atsakingas vadybininkas. Apskaita buvo atliekama teisingai, tik ar pirminiame užsakyme atitiko realūs skaičiai, darbai, kiekiai buvo vadybininkų nesukontroliavimas arba jie per skubėjimą nespėdavo pakeiti tam tikrų įrašų.

Kasos aparatą turėjo be stalčiaus, pinigai būdavo dedami į dėžutę. Jam nežinoma apie atvejus, kad pinigai nukeliautų kažkur kitur. Kaltinimo laikotarpiu nebuvo atvejų, kad darbuotojai pasisavintų pinigus. Jeigu pinigai buvo apskaityti, tai pelnas nebuvo sumažintas.

Bendravo su R. A., su kitais 47 asmenimis nebendravo priimant užsakymus, įgyvendinant juos, priimant apmokėjimą už juos. Nei vieno jų nepažįsta, nei su vienu nebendravo. Pradėjus įmonei augti, daugiau koncentravosi į medžiagų tiekimo klausimus ir darbus su užsienio partneriais. Paskutiniais metais pagrinde jo darbas buvo su užsienio tiekėjais ir užsienio klientais. Atsakingas vadybininkas rūpinosi užsakymo įgyvendinimu nuo ,,A“ iki ,,Z“. Jeigu užsakymas nebuvo įformintas, tai užtekdavo žodžiu buhalterijai pasakyti kokią prekę pardavė ir pagal tą čekį yra nurašoma. Jeigu buvo užsakymas, pagal tą užsakymą surinko viską ir nurašė prekes. Tiriamuoju laikotarpiu turėjo sandėlius (duomenys neskelbtini). Ofise, kuriame buvo kasos aparatas, turėjo sandėlį. Kieme buvo sandėlys apie 35 kvadratų, ten laikė keletą einamųjų prekių. Dalis klientų pasiimdavo prekes ir (duomenys neskelbtini). Buvo atvejų, kad vadybininkas užsakydavo, jog prekė atkeliautų į (duomenys neskelbtini), ir iš ten parduodavo. Ir iš ofiso parduodavo. Vadybininkas organizuoja prekės atkeliavimą iki ofiso. Nėra niekada davęs nurodymo neapskaityti piniginių lėšų. Į užsakymo duomenų bazę duomenis suvesti turėjo galimybę visi administracijos darbuotojai, buvo serveryje failas ir jis nebuvo užrakintas kažkokiais slaptažodžiais. Tokių žmonių galėjo būti iki dešimt. Ko gero, buvo vienas kitas atvejis, kai pinigai buvo paimti objekte, jeigu objektas buvo toli ar klientas primygtinai įdavė montuotojui pinigus, o tas parvežęs atidavė vadybininkui ir vadybininkas įmušė į kasos apartą. Jeigu klientas atidavė pinigus montavimo dieną montuotojams, tai montuotojai parvežė vadybininkui ir vadybininkas įmušė į kasos aparatą. Gal buvo vieną-du kartus atvejų, kad vadybininkai patys yra paėmę pinigus objektuose.

Pateikdamas teismui dokumentus kaltinamasis paaiškino, kad, pvz.: užsakyme paskaičiuota 2229 eurai, o sąskaita-faktūra 800 eurų, tiek skirdavosi suma. Tokį skirtumą lemdavo keletą faktorių, kažko žmogus atsisakė. Gal žmogus pradžioje sutarė daugiau darbų, betonuoti pamatą, statyti vartus, automatiką, o galutiniame rezultate pats išsibetonavo pamatą, pasistatė tik rėmą, automatikai neužteko pinigų, arba pats susivirino rėmą ir prašė pastatyti tik rėmą. Šie dokumentai ištraukti iš to paties serverio, iš kurio specialistas darė išvadas. Pateikė medžiagą, kad užsakymas 1300 eurų, galutiniame rezultate žmogus atsisako visai prekių. Tokių atvejų buvo daug. Jeigu žmonės koreguodavo užsakymus, viskuo rūpindavosi vadybininkas, jis atsakingas už gerą santykį su klientu. Negali kiekvienos smulkmenos įforminti raštu ar pasikeitimo chronologiškai. Ir gamyboje padaro klaidų, blogai pamatuoji, nudažai, sumontuoji, transportuodamas padarai pažeidimą, turi kažkaip tą užglaistyti, gali keisti į naują detalę ar daryti nuolaidą.

Liudytojas V. R. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra buvęs konfliktas dėl vartų sumontavimo. Užsakė vartus 2016 m. spalio 20 d., atvežė per didelius, 2017 m. kovo 7 d. pateikta fotonuotrauka, pusė vartų blizgūs. Pakeitė dvi vartų dalis Atvažiavo specialistai, sakė kad nemokės, kol vartai neatitiks spalvos, susitarti nepavyko. Vartai sumontuoti 2016 m. pradžioje, sąskaitų neturi, tik turi nuskenuotą, rašte nurodyta, kad 2016 m. kovo 15 d. sumontavo pakeliamus garažo vartus, su automatine įranga, (duomenys neskelbtini). Montavimo darbus atliko montuotojai, sumokėjo 100 Eur, sąskaitos neranda. Kalbėjo su jais per Viber programą. Jų asmuo nebuvo prisistatęs, nežino pavardžių. Vartus montavo dviese. Avanso nemokėjo, dėl kainos - 800 Eur susitarė, atvažiavus paprašė, neišrašė dokumento – sąskaitos, čekio. Sąskaitos neieškojo, rado tik garantinį. Visą laiką atsiskaitė grynaisiais pinigais.

Liudytojas T. B. parodė, kad kotedže reikėjo vartų automatikos. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, į ofisą, bendravo su vyru, sumokėjo pinigus, šiai dienai nepamena sumos, tai buvo nedidelė suma, kad kreiptų į tai dėmesį ir rinktų čekius, daugiau reikalų neturėjo. Pinigus padavė tam pačiam vyrui, kur darė užsakymą. Gavo instrukciją, kaip garantinį, dėl čekio nepamena, ar buvo prisegta. Dėl kasos aparato neatkreipė dėmesio. Garantinis galėjo užsimesti, nes buvo remontas. Tai galėjo būti 2016 m. pabaiga arba 2017 m. pradžia. 200 Eur buvo visa suma. Jis automatikos neišsivežė, ją sumontavo įmonė, buvo darbuotojai, įrenginėjantys kotedžą. Jam vartų automatiką padarė per dvi savaites nuo užsakymo. Daugiau nieko iš „(duomenys neskelbtini)“ nepirko. Kainą nustatė, kai atvažiavo užsakinėti – matė kainas internete, paprašė nuolaidos, 10-15 Eur sumažino gal, nėra tikras. Čekio neprašė.

Liudytojas L. L. parodė, kad sugedo vartų automatika, paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuvažiavo į dirbtuves paklausti, ar gali sutvarkyti, jam pasakė, kad negali, kad pirktų naujus vartus. Klausė, ar reikia sąskaitos, niekada nelaukė ir neprašė. Pasiėmęs mechanizmą pirmiausia važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį pasiimti sugedusio mechanizmo, pasiėmė naują. Nepamena, su kuo iš įmonės bendravo. Sumokėjo lyg virš 200 Eur sumą už viską, mokėjo grynaisiais. Užsakant prekes jo paklausė, ar reikalinga sąskaita faktūra. Užsakydamas prekes nepasirašinėjo ant dokumentų. Negali pasakyti, ar patalpose buvo kasos aparatas, neprisimena, praėjo 5 m. po to įvykio, greičiausiai neįmušė čekio. Greičiausiai buvo telefonu pasakyta kaina. Nepamena, ar kaltinamasis yra tas pats asmuo, su kuriuo bendravo. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. J. parodė, kad jis maždaug apie 7 metus gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo užsakymu kiemo vartams dėjo dvejas pavaras ir vartų automatiką. 2017m. sausio mėn. sugedo viena jo minėtų kiemo vartų pavara, todėl jis 2017m. sausio mėn. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, vardu A., pavardės nežino, kuriam pasakė apie sugedusią kiemo vartų pavarą, kurią jam minėtas darbuotojas liepė atsivežti į jų patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), numerio nepamena, Kaune. Jis pats išsiėmė kiemo vartų pavarą ir ją nusivežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), numerio nepamena, Kaune, kur buvęs kažkoks UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, tačiau koks konkrečiai, nežino ir pasakyti jo duomenų negali, nežino net ar tai buvo pats A., su kuriuo kalbėjo telefonu, pažiūrėjo į sugedusią vartų pavarą ir pasakė, kad reikia jau keisti. Jis iš karto toje vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), numerio nepamena, Kaune, nusipirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ naują vartų pavarą vieną dešinę lyg tai pavadinimas „Krono 300“. Jis už minėtą vartų pavarą vieną dešinę lyg tai pavadinimas „Krono 300“ ten vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), numerio nepamena, Kaune, grynais pinigais sumokėjo apie 170 eurų, galimai sumokėjo tyrėjos parodytoje 2017 m. sausio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje užsakymo – sutarties kopijoje, užsakovui L., tai yra jam pačiam, kur nurodytas jo naudojamas telefono numeris, nurodytą 165 eurų sumą. Pinigus padavė greičiausiai tam pačiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, kuris jam ir padavė naują vartų pavarą. Jo paklausė, ar jam reikia sąskaitos. Jis atsakė, kad jam sąskaitos nereikia, bet kiek pamena, jam tas darbuotojas ranka išrašė ir padavė kažkokį dokumentą, jam atrodo, kad išrašė ir padavė lyg tai grynųjų pinigų paėmimo kvitą. Kiek pamena, tose patalpose kasos aparato nematė, ten buvo kaip sandėliavimo patalpos ir kasos kvituko kasos aparatu jam neišmušė. Patikslina, kad savo telefono užrašų knygutėje rado išsaugotą įrašą 2017 m. sausio 10 d. ir adresą (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tai greičiausiai jis 2017 m. sausio 10 d. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir paliko sulaužytą vartų pavarą pažiūrėti, ar galima ją pataisyti, o kitą dieną, tai yra 2017 m. sausio 11 d. vyko į tas pačias UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir nusipirko naują vartų pavarą. Gauto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyto dokumento, galimai kaip jam atrodo išrašyto lyg tai grynųjų pinigų paėmimo kvito neišsisaugojo, nes 2018 m. pavasarį išmetė visą dėžę su turėtais įvairiais dokumentais (1 t., b. l. 180-182). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja J. N. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš 4 ar 5 metus montavo vartų įrangą (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Atrodo, kad kartu su vyru atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas. Sunku atsiminti dėl įsigijimo dokumentų, kur atsiskaitė pavedimu ar grynaisiais. Kainos tikrai neprisimena. Statėsi namą ir nieko tiksliai nepasakys. Gavo pinigų priėmimo kvitą ir garantiją dviem metams, viską pateikė tyrėjams. Sumokėjo greičiausiai grynaisiais, nes meistrai sumontavo vartus ir vietoje atsiskaitė. Arba su meistrais, arba vadybininkas atvažiavo pinigų pasiimti. Tikrai į ofisą nevažiavo. Vieną kartą buvo ofise, susitarė ir paskui pas juos į namus atvažiavo vadybininkas, išrašė pinigų priėmimo kvitą. Su tuo žmogumi su kuriuo nuo pradžių bendravo, tam ir sumokėjo. Prekę pagamino galbūt po kelių mėnesių. Atsiskaitė, kai visa įranga buvo sumontuota ir atlikti darbai.

Liudytojas M. T. parodė, kad pirko vartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nieko neatsimena, nes buvo senai, gal prieš 8 metus. Daug laiko prabėgo ir sumų nepasakysi. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. T. parodė, kad jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavame name. 2017 m. lyg tai sausio mėn. jis telefonu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl garažo vartų automatikos su priedais, krumpliastiebio įgijimo ir montavimo darbų. Prieš tai, tiksliai metų nurodyti negali, nes nepamena, bet tai buvo prieš 2 metus laiko, jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsisakęs pačius garažo vartus su montavimu. Su kokiu vadybininku bendravo, nepamena, ir jo vardo bei pavardės pasakyti negali. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai montavo garažų vartų automatiką, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jis namuose nebuvo, o priėjimas prie garažo vartų buvo laisvas, todėl negali pasakyti, keli UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai montavo vartų automatiką. Vėliau, gal tą pačią dieną kaip sumontavo vartų automatiką, nors tiksliai nepamena ir pasakyti negali, pas jį į namus jam jau esant namuose, atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, kurio vardo ir pavardės nepamena, kuriam grynais pinigais sumokėjo už vartų automatikos komplektą, krumpliastiebį ir montavimo darbus. Kiek tiksliai sumokėjo pinigų, dabar jau nepamena ir pasakyti negali, nes praėjo ilgas laiko tarpas, bet galėjo būti, kad sumokėjo tyrėjos jam parodytoje UAB „(duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 11 d. išrašytoje užsakymo – sutarties kopijoje, objekto adresas (duomenys neskelbtini), išrašytoje jo vardu nurodytą 470 eurų sumą. Jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas sumokėjus pinigus padavė kažkokį lapą, gal tai buvo garantinis lapas automatikai. Ar jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas išrašė, išdavė sąskaitą faktūrą, grynų pinigų paėmimo kvitą ar kitą kokį apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, tikrai nepamena ir pasakyti negali, nes praėjo ilgas laiko tarpas, tačiau namuose paieškos ir jeigu ras, elektroniniu paštu atsiųs rastus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus prijungimui prie bylos. Taip pat jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigijęs kiemo vartų automatikos komplektą su montavimo darbais, tačiau jam atrodo, kad kiemo vartų automatikos komplektą įsigijo dar anksčiau nei 2017 m., todėl mano, kad tyrėjos parodytoje 2017 m. sausio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje užsakymo – sutarties kopijoje, objekto adresas (duomenys neskelbtini), išrašytoje jo vardu, nurodytas pirktas automatikos komplektas ACER6, krumpliastiebis ir montavimo darbai yra būtent garažo vartų, tačiau jis gali klysti ir gali būti taip, kad 2017 m. sausio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje užsakymo – sutarties kopijoje, objekto adresas (duomenys neskelbtini), išrašytoje jo vardu, nurodytas pirktas automatikos komplektas ACER6, krumpliastiebis ir montavimo darbai yra pirkti ir sumontuoti kiemo vartams, nes dabar pagalvojus mano, kad krumpliastiebis montuojamas kiemo vartams buvo su automatikos komplektu (2 t., b. l. 6-8). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė neatsimenantis, ar žiūrėjo dokumentus. Neprisimena, per kiek laiko pagamintos prekės. Kur atsiskaitė, taip pat nepamena. Nėra matęs kaltinamojo, galbūt ir ne jis buvo.

Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma įmonė, nes ant vartų buvo užrašytas pavadinimas. Savo darbovietėje buvo ir pamatė, kad kažkas remontavo vartus ir paklausė tų darbuotojų, davė telefono numerį. Susiskambino su tuo žmogumi. Mano, kad kalbėjo su Ž., prisistatė tokiu vardu. Pasakė kokia kaina, kad apie 700 Lt, dar litais atsiskaitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise nebuvo, pasiskambino ir atvažiavo vyras, apžiūrėjo ir pasakė kainą. Tikriausiai buvo atliekami matavimai. Sutartį buvo atnešęs policijos pareigūnui. Apmokėjo grynaisiais tam pačiam asmeniui visą sumą. Galėjo būti 1070 Lt. Kokia suma nurodyta, tokią ir sumokėjo. Nepasakys, ar buvo mokėtas avansas, galbūt mokėjo. Be sutarties jokių daugiau dokumentų negavo. Tiksliai neatsimena, sutartis buvo su antspaudu ir jais pasitikėjo. Buvo svarbu, kad padarytų darbus ir atsiskaityti. Neatsimena, ar kvitas buvo. Vartai buvo pagamintai greitai, gal per mėnesį ir du. Dėl kainos nesiderėjo. Sumokėjo tam žmogui, kai jau buvo pastatyti vartai, o gal net ir darbininkams sumokėjo, tiksliai negali pasakyti. Vartus statė du vyrai, ar ten buvo ir kaltinamasis, neatsimena.

Liudytojas H. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ keitė durų varto spyruoklę. Nepamena, su kuo kalbėjosi, skambinęs šiai įmonei. Kalbėjo telefonu, atvažiavo į namą ir pakeitė. Tuo metu namuose nebuvo. Už darbus atsiskaitė kažkas iš šeimos narių, kažkur mokėti nevažiavo. Kai atvažiavo darbininkai, jis įleido, bet po to išvyko į darbą, palikęs juos dirbti. Namuose turėjo būti atsiskaityta, gal garantinis buvo, bet į kontorą nevažiavo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. D. parodė, kad su šeima gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Maždaug prie 10 metų laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdėjo garažo pakeliamus vartus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Prieš kelis metus, galimai 2017 m., lūžo garažo pakeliamų vartų spyruoklė. Tuomet internete rastu telefonu paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad lūžusi garažo pakeliamų vartų spyruoklė ir užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ spyruoklės pakeitimą. Pagal jam tyrėjos parodytą 2017 m. kovo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo – sutarties kopiją, kurioje nurodytas objekto adresas (duomenys neskelbtini), ir jo mobilaus ryšio telefonas parodo, kad tikrai šiame užsakyme nurodyti darbai - pakeitimas 1 spyruoklės garažo vartams buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, tačiau tikrai nepamena, kokia pinigų suma buvo sumokėta, tikrai nebuvo didelė pinigų suma, galimai buvo sumokėta už spyruoklės pakeitimą 2017 m. kovo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo – sutarties kopijoje, kurioje nurodytas objekto adresas (duomenys neskelbtini), nurodyta pinigų suma 120 eurų, tačiau jis dabar nepamena, kas konkrečiai iš jo šeimos narių sumokėjo pinigus, nes dienos metu jis dirba, pinigus galėjo palikti ir juos galėjo paduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui vaikai arba žmona, arba galėjo sumokėti nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, tačiau pinigų sumokėjimo aplinkybių nepamena, pasakyti negali, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Tikrai nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta bankiniu pavedimu. Taip pat nepamena ir negali pasakyti, ar buvo išduotas koks nors pinigų sumokėjimą už spyruoklės pakeitimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, ar buvo išduotas kasos kvitas ar grynųjų pinigų paėmimo kvitas, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Taip pat apmokėjimo dokumentų nesaugoja ir neras, jeigu ir buvo išduotas apmokėjimą patvirtinantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentas už spyruoklės pakeitimą (1 t., b. l. 193-194). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nežino, ar kaltinamasis keitė spyruoklę. Užsakymą priėmė telefonu. Gal vardą pasakė, tačiau neatsimena.

Liudytojas R. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš kokius 5 metus statė šlagbaumą, o kitais metais garažo vartus. Darbai buvo atlikti gerai ir kokybiškai. Pretenzijų neturėjo. Visus darbus derino su A., pavardės neatsimena. Jis kaip vadybininkas buvo, paėmė išmatavimus ir pateikė sąmatą, kiek darbai kainuos. Šlagbaumą pats išsibetonavo ir pasakė kainas. Kai viską buvo pasidaręs, atvažiavo darbininkai ir sumontavo viską. 1200 eurų kainavo. Šiuos pinigus mokėjo po atliktų darbų. Susiskambino su įmone ir pasakė atvažiuoti į kontorą (duomenys neskelbtini). Atvažiavo, susirado A., jis nuvedė pas moterį ir kasoje susimokėjo, kur nurodė. Išdavė čekutį kažkokį ir viskas. Mokėjo grynais į bendrovės kasą. Čekio neišsaugojo, nes buvo 2 metai gal garantija ir jam jo tiesiog nebereikia. Kitais metais kreipėsi dėl vartų. Atliktų darbų kokybė tenkino ir kai pasitaupė pinigų ir susitvarkė garažą, tam tikrus darbus atliko ir pasiskambino A., vietoje padarė išmatavimus ir paskaičiavimus ir pateikė sąmatą. Už vartus irgi kontoroje sumokėjo. Vyrai buvo atvažiavę ir jie pasakė, kad reikia važiuoti į kontorą ir sumokėti. Atrodo, tik čekį davė. Neatsimena, ar buvo sąskaita faktūra. Jokio avanso neprašė. Iš karto sumokėjo už atliktus darbus. Darbus atliko maždaug per 2-3 savaites.

Liudytojas G. B. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ girdėta. Dirbo statybinėje įmonėje ir tarėsi dėl vartų. Paprašė krikštasūnis vartų, rado telefoną, susitarė ir užsakė. Dėl vartų tarėsi su T. iš „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybių nepamena, sumokėjo apie 700 Eur, krikštasūnis po apklausos atsiminė, rado kažkur pasirašęs, kad apie 650 eurų sumokėjo. Vartai buvo montuoti Norvegijoje. Jis nupirkau vartus ir krikštasūnis išsivežė į Norvegiją. Jis (liudytojas) atsiskaitė, pinigus nuvežė kažkur į (duomenys neskelbtini). Kažką davė, čekutį ar pajamų orderį, sudėjo viską krikštasūniui. Vėliau jo klausė, bet nieko nerado. Įdėjo jam su vartais mokėjimo dokumentus, kažkoks autobusiukas važiavo, jis kažkokius vežėjus susirado. Sumokėjo grynaisiais parduotuvėje kažkokiai merginai. Vartus pagamino per dvi savaites. Kaltinamasis nematytas, ne jam mokėjo pinigus. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas G. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. balandžio mėn. krikštasūnio T. S., gyvenančio Norvegijoje, prašymu, jis telefonu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju T., kurio pavardės nepamena, sutarė dėl vartų ir automatikos pagaminimo, pasakęs jam matmenis, kokių vartų reikia. Pradžioje buvo pirminis pasiūlymas 800 eurų sumoje, o užsakymas darytas jo vardu, nes krikštasūnis T. S. gyvena Norvegijoje. Kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jo ankstesnė bendrovė, kurioje dirbo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pirko vartus į savo objektus. Kadangi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju T. buvo tekę anksčiau bendrauti per buvusią minėtą darbovietę, jis jam pritaikė nuolaidą ir vartus bei automatiką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko maždaug už 700 eurų, gal truputį pigiau, tiksliai pinigų sumos dabar jau nepamena. Užsakytus vartus ir automatiką jis pats atsiėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), numerio nepamena, Kauno m., galimai 2017 m. gegužės mėn., tiksliai dienos nepamena, kurie buvo išvežti ir sumontuoti Norvegijoje, o už nupirktus vartus ir automatikos komplektą jis pats sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), numerio nepamena, Kauno m. Mokėjo grynais pinigais, tačiau kam konkrečiai padavė pinigus, dabar jau nepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas, gal būt sumokėjo ofise buvusiai darbuotojai merginai. Sumokėjus pinigus gavo kasos čekutį, kuris lyg tai buvo išmuštas kasos aparatu, o ne ranka rašytą grynų pinigų paėmimo kvitą, bet kažkokį mokėjimo dokumentą gavo. Ar gavo dar kokius nors dokumentus su kasos čekučiu, kvituku, dabar jau nepamena ir tiksliai pasakyti negali, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Gautą kasos čekutį, kvituką kartu su vartais ir automatika perdavė į Norvegiją krikštasūniui T. S., kurio klausė, ar jis išsisaugojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo dokumentą už pirktus vartus ir automatiką, tačiau T. S. jam atsakė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo dokumento nerado, jo neišsisaugojo (1 t., b. l. 177-178). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad sumokėjo pinigus ir važiavo atsiimti gaminio, tai gal su kvituku atsiėmė. Kvituke buvo parašyta kaina, gal koks numeris, nepamena. Užsakant telefonu, susakė matmenis, avanso nemokėjo. Sumokėjo vieną kartą, kai atvažiavo paimti. Buvo kažkokia nuolaida pritaikyta.

Liudytojas T. K. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jam girdėta, taisė vartelius, vykdė keletą darbų jo namuose, kažkada seniau yra vartus užsakinėjęs. Kuriais metais tai buvo, nepamena. Paskutinis darbas buvo durų vartelių gamyba. Visais atvejais bendravo su T. Apie 180 eurų sumokėjo už kiemo vartelius. Užsakymą pateikė elektroniniu paštu. Tikriausiai grynais vyko atsiskaitymas už vartelius, vartelių montavimą. Neatsimena, kam atsiskaitė, arba atvažiavo į ofisą pas juos, kai buvo (duomenys neskelbtini), arba atidavė darbininkui, kuris montavo vartelius, nepamena. Kažkokį kvituką gavo atsiskaitęs, bandę jį surasti ir nerado. Patikslino, kad vartelius darė vieną kartą, antrą kartą keitė vartų automatiką, buvo draudiminis įvykis ir pirko pultelius vartams. Dėl draudiminio įvykio pinigų nemokėjo, „Lietuvos draudimas“ mokėjo. Negali pasakyti, kokiu būdu atsiskaitė už vartelius. Ieškojo išrašo ir nerado, tikriausiai grynais atsikaitė. Greičiausiai kažkokį lapuką davė, negali šimtu procentų pasakyti. Padori įmonė, visada kvitukai būdavo, net perkant pultelius už 30 eurų ir tai kvitus duodavo. Kaltinamąjį mato pirmą kartą.

Liudytojas R. R. parodė, kad ieškojo vartų variklio mechanizmo, jam tiko ,,(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas ir kreipėsi į juos. Nepamena, su kuo bendravo. Susitarė dėl vartų variklio mechanizmo. Tai buvo prieš 2-3 metus. Nepamena, už kokią sumą susitarė. Atrodo, sumokėjo po darbų atlikimo vyrams vietoje. Mano, kad turėjo gauti kažkokį dokumentą, kai sumokėjo pinigus, nes buvo nesklandumų, skambino jiems, jie atvažiavo, tvarkė. Gavo pinigų paėmimo orderį, galbūt jis yra namuose, negali pasakyti, kokiai sumai jis buvo išrašytas. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, kad jam įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekomendavo kažkas iš pažįstamų dėl vartų automatikos, tačiau kas nurodyti negali, nes neprisimena. Ar 2017 m. gegužės mėnesį kreipėsi į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai neprisimena, bet galbūt nurodytu metu ir kreipėsi, kuomet kreipėsi į minėtą įmonę jis iš jos užsisakinėjo vartų automatikos komplektą. Į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuvykęs pats nebuvo, su jais ir jų darbuotojais susisiekė mobilaus ryšio telefonu, net nežino, kokia jų buveinės vieta. Susitarus su darbuotoju laiką, jis atvyko į jo namus, susitikimo metu išsirinko ir užsisakė vartų automatikos komplektą. Vartų automatikos komplektas buvo užsakytas ir įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vartų automatikos komplektą taip pat sumontavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, galimai 2017 metų birželio mėnesį, tačiau tikslios dienos nurodyti negali, kadangi neprisimena. Vartų automatikos komplektas yra sumontuotas adresu (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisimena, kokią sumą sumokėjo už vartų automatikos komplektą, tačiau suma maždaug galėjo būti apie 610 eurų. Neprisimena tiksliai kada atsiskaitė su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sumokėjo, kai baigė visus darbus įmonės darbuotojai. Mokėjo grynaisiais pinigais, už visus darbus atsiskaitė asmeniui, dirbusiam įmonėje – A., su šiuo asmeniu kontaktavo nuo pat pirmos dienos susitariant laiką kuomet atvyks į jo namu apžiūrėti viską dėl vartų automatikos komplekto užsakymo. Tikrai buvo gavęs mokėjimą patvirtinančius dokumentus, tačiau kokius neprisimena, galbūt sąskaitą faktūrą bei orderį, kadangi minėtam vartų automatikos komplektui suteikė garantiją apie 2 metus. Kadangi po vartų automatikos komplekto sumontavimo praėjus metams, skambino į įmonę, kadangi buvo kažkas atsitikę su vartų elektronika. Buvo atvykę darbuotojai, viską sutvarkė ir jokių dokumentų bei pirkimą patvirtinančių dokumentų neprašė. Šiai dienai negali pasakyti, ar yra išsisaugojęs apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 146-147). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad pirko kaip fizinis asmuo. Nelabai pamena, ar teko bendrauti su kaltinamuoju.

Liudytojas R. M. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko vartus ir mechanizmą. Nepamena, bet vartai gal 3000 litų kainavo, o mechanizmas gal 300 litų. Montavo (duomenys neskelbtini), Kaune, o užsisakė (duomenys neskelbtini), užvažiavo į saloną, bendravo su vyruku, buvo ir merginų, konkrečiai nepamena. Su ,,(duomenys neskelbtini)“ ne vieną kartą bendravo, derino pločius, ilgius, aukščius. Užsisakė vartus, po to užsisakė mechanizmą. Gal tris kartus kreipėsi, nepamena. Pats daug ką montavosi, gal jų vyrai montavo vartus, nepamena. Atsiskaitė grynaisiais pinigais, sumokėjo ofise. Kažkokius popierius tikrai gavo, kai mokėjo, reikėtų namuose pasitikrinti, ar išliko. Mano, kad gavo apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Policijoje buvo vieną kartą. Gal sakė, jeigu gerai pamena, kad pasižiūrės banko išrašus. Pasižiūrėjo, bet ar rado nežino, negali atsakyti, ar siuntė, neprisimena. Galbūt teko bendrauti su kaltinamuoju, ateidavo pas juos į kabinetą, ką rasdavo tuo metu, to ir paklausdavo. Pinigines lėšas greičiausiai sumokėjo merginai, ten pas juos sekretorė buvo, bet kam, nepasakys. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad maždaug 2013-2014 m., tiksliai metų nepamena, statydamas savo nuosavą namą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl naujų garažo automatinių vartų pirkimo, 4,5 m. pločio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko palyginęs kainas su kitų bendrovių pasiūlymus, dėl pigiausios pasiūlytos kainos. 2013-2014 m. užsisakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtus garažo vartus, kur jam buvo pagaminti garažo vartai, kuriuos atvežė ir sumontavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis už garažo vartus sumokėjo 3500 litų 2013 ar 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepamena, ar pinigus mokėjo tuo metu pavedimu ar grynais pinigais, ir nepamena, ar jam buvo išduotas apmokėjimo už vartus patvirtinantis dokumentas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkokius dokumentus dėl vartų gamybos ir pastatymo tikrai davė, tokius kaip sąmatą, garantiją, tik nepamena, kokius konkrečiai dokumentus išdavė tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau, pabaigus namo statybą, 2017 m. pradžioje, galimai 2017 m. vasario mėn., prireikė nusipirkti garažo vartams automatinį pakėlimo mechanizmą – pavarą su dviem kanalais ir tvirtinimo bėgį 2,6 m ilgio. Tuomet vėl nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir užsisakė vartams automatinį pakėlimo mechanizmą – pavarą. Jis pagrinde bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju T. M., tačiau gali būti, kad 2017 m. vasario mėn. užsakant vartams pakėlimo mechanizmą bendravo su kitu darbuotoju, kokiu konkrečiai nepamena, nes T. M. lyg tai atostogavo tuo metu. Užsakytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartų pakėlimo mechanizmą 2 kanalų ir bėgį pats atsiėmė (duomenys neskelbtini), jų gamybos bazėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriuos pats susimontavo. Už minėtą vartų pakėlimo mechanizmą su bėgiu sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 340 eurų. Minėtą pinigų sumą sumokėjo maždaug 2017m. vasario mėn. pabaigoje, kovo mėn. pradžioje. Šią pinigų sumą gerai pamena, nes turėtas išlaidas jis susiveda. Pinigus greičiausiai sumokėjo grynais pinigais 340 eurų sumoje 2017 m. vasario mėn. pabaigoje, kovo mėn. pradžioje nuvykęs į ofisą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kadangi šiuo atveju buvo mokama nedidelė pinigų suma. Nepamena, kam konkrečiai padavė pinigus už pirktą vartų mechanizmą - ar T. M., ar kitam tuo metu ofise buvusiam darbuotojui. Tikrai nepamena, ar jam buvo išrašytas apmokėjimo dokumentas už parduotą garažo vartams automatinį pakėlimo mechanizmą – pavarą su dviem kanalais ir tvirtinimo bėgį 2,6 m. ilgio bendroje 340 eurų sumoje, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Be to, dar 2018m. vasario mėn. vėl kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes automobiliu įvažiavo į savo garažo vartus ir reikėjo pakeisti vartų segmentą, tačiau kadangi tuo metu jau negamino tokios spalvos vartų segmento, reikėjo pakeisti visus garažo vartus. Už garažų vartų pagaminimą, išmontavimo ir sumontavimo darbus 2018 m. vasario 19 d. bankiniu pavedimu viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1316 eurų ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo patvirtinančius dokumentus, tai yra 2018 m. vasario 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo - priėmimo aktą, 2018 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VRT Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektinį aktą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ automatinių kiemo vartų remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jam dokumentus reikėjo pateikti draudimo bendrovei dėl žalos atlyginimo išieškojimo. Taip pat pateiks mokėjimo nurodymo kopiją iš Swedbank dėl 1316 eurų sumos sumokėjimo 2018 m. vasario 19 d, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už naujus garažo vartus. Patikslina, kad peržiūrėjęs savo vedamus užrašus pirmą kartą už vartus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo tikrai 3500 litų 2012m. pabaigoje (1 t., b. l. 113-115). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Prie apklausos protokolo pridėta: 2018 m. vasario 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo- priėmimo akto kopija – 1 lapas, 2018 m. vasario 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija VRT Nr. (duomenys neskelbtini) kopija – 1 lapas, 2018 m. sausio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektinio akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija – 1 lapas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automatinių kiemo vartų remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija – 1 lapas, 2018 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymo Nr. 32 Swedbank banko kopija dėl 1316 eurų sumos sumokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“- 1 lapas, viso 5 lapai (1 t., b. l.113-120).

Liudytojas A. B. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ keitė automatinių vartų automatiką - pakeitė automatinių vartų mikroschemą. Tai buvo prieš 4-5 metus. Šią įmonę susirado, nes jie keitė garažo duris, kartu dėjo automatiką ir ant durų buvo paliktas telefono numeris, kas įrenginėjo. Gedimo atveju jiems paskambino. Su kuo bendravo, nepamena. Sutarė, kad atvažiuos žmogus ir pašalins gedimą, iš įmonės atvažiavo dviese. Nepamena, ar tarp atvažiavusių buvo ir kaltinamasis. Atsiskaitė grynais, gal 50 litų mokėjo, nebuvo didelė suma. Kažkokį lapuką davė atsiskaičius, koks lapukas nepamena. Nepamena, ar reikėjo pasirašyti už atliktą darbą. Neturi išsaugojęs čekio. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ofise nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja nerodė dokumentų, užsakymų. 145 eurai negalėjo būti sumokėti, dar litai buvo. Tai buvo prieš 4-5 metus, nepamena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas A. B. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet gal buvo 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam į namo ir garažo vartus dėjo automatiką. Šią įmonę rekomendavo darbininkai, kurie pas jį atliko darbus. 2017 m. gali būti, kad pavasarį, tiksliai mėnesio įvardinti negali, telefonu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi atsirado garažo vartų gedimas. Telefono numerio išsaugojęs neturi. Jie buvo suteikę automatikai garantiją, tačiau garantinis jau buvo pasibaigęs, todėl už darbus reikėjo mokėti. Sutarus laiką, pakeisti mikroschemos, kiek pamena, atvyko du darbuotojai, kurių nepažįsta, nei pavardžių nei vardų nežino. Taip pat negali pasakyti, ar telefonu bendravo su darbuotoju, kuris atvyko tvarkyti garažo vartų, ar su kokiu nors administratoriumi. Mikroschema buvo pakeista garažo vartų, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, sumokėta suma buvo 145 eurai. Sumokėjo grynais pinigais, pinigus padavė vienam iš darbininkų, tačiau jo atpažinti negalėtų. Neįsidėmėjo nei vieno iš darbininkų. Kiek pamena, lyg buvo gavęs kažkokį dokumentą, bet ar tai buvo pinigų priėmimo kvitas, ar sąskaita-faktūra, pasakyti negali. Ar reikėjo kažkur pasirašyti, taip pat nepamena. Mano, kad jeigu ir gavo kažkokį dokumentą, šiuo metu jo išsaugojęs neturi (2 t., b. l. 153-154). Liudytoja paaiškino, kad galėjo suklysti dėl sumos, atrodo, dar litai buvo. Nepamenu, ar 2016 metais, ar 2017 metais tai buvo.

Liudytojas V. M. parodė, kad padarė užklausą dėl penkių kompanijų ir atidavė viską uošviams. Uošviai sakė, kad neprisimena, kiek mokėjo, kalbėjo su jais prieš ateinat į bylą. Jeigu buvo kažkokie popieriai, tai po garantinio laikotarpio juos išmetė. Dar buvo vieną kartą remontuota, jie sako ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo atvažiavę remontuoti, tiksliai jie neatsimena, nes jis (liudytojas) pateikė užklausą ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, dar dviem kompanijom ir ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl kainų, parametrų. Jam atrašė ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo dar privatūs asmenys. Atsakymus gavo su kainomis, Tai buvo 2017 metais. Kai išsirinko montuotoją, toliau bendravo uošviai. Kainos neprisimena, mokėjo uošviai, tai buvo iki 800. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis (liudytojas) mokėjo, nes nenorėjau uošvių velti, uošvis „širdininkas“. Ar sumokėjus pinigus buvo kažkoks dokumentas duotas klausė, uošviai sakė, kad jeigu ir buvo kas, tai po 12 mėnesių išmetė, uošviai sakė, kad nepamena. Nesidomėjo, kokį dokumentą išrašė. Šiai dienai vartai sumontuoti, bet nėra jokių lipdukų ir negali pasakyti, kad tai ,,(duomenys neskelbtini)“ gaminys, galėjo būti ir kitos įmonės.

Liudytojas M. S. parodė, kad užsakė vartų automatiką, atvežė, sumontavo, sumokėjo pinigus, išvažiavo žmonės. Tai buvo prieš kelis metus, galėjo būti 2017 metai. Užsakė telefonu, įmonės pavadinimo, iš kurios užsisakė, nepamena, su kuo bendravo telefonu taip pat nepamena. Nepamena, kokią kainą buvo sutarę. Sumokėjo lyg grynais darbuotojui, kuris montavo. Nepamena, ar sumokėjus gavo kokį dokumentą, tikriausiai gavo. Neišsaugojo, kam tas čekis ar kvitas reikalingas. Vieną kartą iš šios įmonės užsakė paslaugą. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas M. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. 2017 m. rudenį, tiksliai mėnesio nepamena, telefonu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsisakė dvejas groteles į garažo vartus, standartines kartu su įdėjimo darbais ventiliacijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktus rado internetu, su kokiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju bendravo, nežino, nepamena, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą nuvykęs nebuvo. Po užsakymo 2017 m. rudenį, tiksliai laiko nepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas, atvykę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į jo gyvenamąją vietą nurodytu adresu, pristatė ir įdėjo dvejas standartines groteles ventiliacijai į garažo vartus, už kurias pinigus jis sumokėjo vietoje prie savo namų grynais pinigais padavęs atvykusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, bet kam konkrečiai, kokie jų vardai ir pavardės buvo, nežino, pasakyti negali, nes neklausė. Sumokėjo už groteles su darbais nedaug, tikslios pinigų sumos nepamena, sumokėjo tiek, kiek jam pasakė sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Gali būti, kad sumokėjo tyrėjos parodytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 24 d. užsakymo – sutarties kopijoje, išrašytoje jo adresu nurodytą pinigų sumą - 70 eurų. Kodėl šioje sutarties kopijoje nurodytas vardas R., nežino, pasakyti negali, kam priklauso sutartyje nurodytas telefono numeris, taip pat nežino, bet tikrai užsakė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokėjo pinigus vietoje prie savo namų grynais pinigais už minėtoje sutartyje nurodytas dvejas groteles į garažo vartus, kurios buvo įdėtos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nepamena ir tiksliai negali pasakyti, ar jam sumokėjus pinigus vietoje prie savo namų grynais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jam išdavė kokį nors dokumentą, ar išdavė pinigų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, ar išdavė grynų pinigų paėmimo kvitą, sąskaitą faktūrą ar kitą dokumentą, nes tokių dalykų nesureikšmina ir apmokėjimo dokumentų nesaugoja. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų yra gavęs kokį nors apmokėjimo dokumentą už dvejas groteles su darbais. Taip pat jis 2017 m. rudenį, tiksliai laiko nepamena, pirko automatiką į kiemo vartus, tačiau nepamena, kas konkrečiai montavo automatiką nurodytu adresu ir nepamena bei tiksliai negali pasakyti, ar automatiką pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar kitos įmonės. Taip pat nepamena, kiek sumokėjo už vartų automatiką ir nepamena, ar gavo, ar ne kokius nors apmokėjimo dokumentus už vartų automatiką, nes praėjo ilgas laiko tarpas (1 t., b. l. 149-150). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas J. V. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ girdėta, daug metų dirbo su jais. Jie aptarnauja vartus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekia jiems detales, kai reikia, ar padeda kitaip, jeigu koks didelis įrenginys. Dėl 2017 m. rugsėjo mėnesio atvejo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paaiškino, kad buvęs kaimynas P. buvo prašęs padėti vartus įdėti. Jis sužinojo, kad užsiima su automatinėmis durimis, vartais ir prašė pagalbos. Jis neįgalus žmogus. Nuvažiavo pažiūrėti pas P. į namus, ko jis nori, ar įmanoma padaryti, ir perdavė ,,(duomenys neskelbtini)“, jie turėjo sumontuoti vartus. Dažniausiai iš ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrauja su T. telefonu. Kaip šį kartą bendravo, nepasakys. Paskambina T. ir pasako, kad reikia varstomų vartų. Nežino, kas sutarė dėl kainos, darbų, jis nedalyvavo. Kas atsiskaitė už atliktus darbus, nežino. Po montavimo darbų atlikimo su kaimynu nekalbėjo. Nežino, kaip montavo, kas montavo. P. U. neminėjo, kiek sumokėjo už vartus. P. U. rankos pirštų nevaldo, sunkiai juda, nežino, ar jis galėtų pats atsiskaityti.

Liudytojas M. P. parodė, kad pirko iš ,,(duomenys neskelbtini)“ prieš 5-6 metus, užsakinėjo vartų automatiką. Nepamena, už kokią kainą sutarė. Rado per internetą, atrodo, telefonu bendravo, bet nėra garantuotas, į ofisą, atrodo, nebuvo nuvykęs. Nežino, su kuo bendravo. Atvyko į gyvenamą vietą montuoti gal du asmenys, nepamena. Taip pat nepamena, kaip atsiskaitė už vartus. Ieškojo dokumentų, kai policija pakvietė, bet nerado. Atrodo, kažką gavo, turėjo gauti, garantija yra. Kokią sumą sumokėjo, neįsivaizduoja. Tikriausiai vietoje atsiskaitė, nėra tikras. Kaltinamąjį mato pirmą kartą, tikriausiai ne jam sumokėjo pinigus.

Liudytojas T. T. parodė, kad dėjo vartus, buvo atsikaityta. Kai buvo apklausoje, jo prašė paieškoti atsiskaitymo lapelį, jų nerado. Gal buvo grynais sumokėta, nepamena. Nepasakys, kokią sumą sumokėjo, nepamena.Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas T. T. parodė, kad apie du metus su šeima gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. Pagal pažįstamų rekomendacijas 2017 m. rudenį, galimai 2017 m. rugsėjo mėn., telefonu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kiemo vartų pagaminimo ir montavimo darbų. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą niekuomet nuvykęs nebuvo. Bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vardu T., pavardės nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai išmatavo, pagamino ir 2017 m. galimai spalio mėn., tiksliai laiko nepamena, sumontavo kiemo vartus su visais priedais nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo vartus ir visus priedus, nurodytus tyrėjos parodytoje 2017 m. rugsėjo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje užsakymo – sutarties kopijoje, objekto adresas (duomenys neskelbtini) Kauno r., išrašytoje jo vardu, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamino ir sumontavo vartus, vartelius, automatikos komplektą su priedais, spyną, gembės komplektą, šukas. Vartus montavo du UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai, galimai minėtos sutarties kopijoje nurodytą dieną, tai yra 2017 m. spalio 17 d. Po vartų montavimo darbų, lyg tai kitą dieną, į namus atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, vardu T., kuriam jis sumokėjo pinigus už vartus su visais priedais ir montavimo darbais tyrėjos parodytoje 2017 m. rugsėjo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje užsakymo – sutarties kopijoje, objekto adresas (duomenys neskelbtini) Kauno r., išrašytoje jo vardu, nurodytą pinigų sumą - 1657 eurus. Pinigus sumokėjo grynais pinigais ir nepamena, kad jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, vardu T., ar kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas būtų išdavęs kokį nors dokumentą, tai yra garantinį lapą, sąskaitą faktūrą, grynų pinigų paėmimo kvitą ar kitą apmokėjimą už vartus su visais priedais ir montavimo darbais patvirtinantį dokumentą. Jis visus dokumentus, tame tarpe ir visus apmokėjimo dokumentus, tvarkingai saugo, renka vienoje vietoje ir nieko neišmeta, todėl grįžęs namo apžiūrės visus savo dokumentus ir jei ras kokius nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, išduotus dėl vartų su priedais ir montavimo darbų ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, juos atsiųs prijungimui prie bylos elektroniniu paštu (2 t., b. l. 2-3). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslią pinigų sumą, nepamena, iš kur tą sumą įvardino, gal buvo užrašyta ant lapo. Kiek jam pasakė, tiek sumokėjo.

2019 m. birželio 5 d. el. paštu gautame laiške nurodyta, kad ieškojo savo turimus dokumentus, bet nerado. Nors dokumentus laiko tvarkingai, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerado. Gali būti, kad jų jiems net nepadavė (2 t., b. l. 2-3).

Liudytojas J. A. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ montavo vartų valdymą prieš 5-6 metus. Darbuotoją, kuris montavo, žinojo Tai buvo darbuotojas, kuris dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“, kažkada pamatę, kad jis dirba ,,(duomenys neskelbtini)“, padarė užsakymą, atvykęs į ofisą. Suma buvo 500-700 eurų, nepamena. Užsakė dvejus variklius ir valdymą, pajungė firma. Sumokėjo ofise kažkokiai darbuotojai. Mano, kad mokėjo po montavimo. Gavo kasos kvitą ar čekį. Turėjo gauti, nes garantinis daiktas. Mokėjo grynaisiais. Nepamena, ar tyrėjui pateikė kokius dokumentus, tyrimas buvo prieš keturis metus. visur derasi dėl kainos, visi derasi, mano, kad ir jis derėjosi. Kaltinamojo nepamena.

Liudytojas D. B. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jam girdėta. Sugedo vartai, pirko vartų detalę. Tai buvo 3-4 metai atgal. Skambino telefonu, užsisakė spyruokles. Nėra tikras, ar pirmą kartą bendravo su ,,(duomenys neskelbtini)“, nes yra ir ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugų užsisakęs. Galėjo būti 2018 metai. Tikėtina, kad ofise susimokėjo, tiksliai nepamena. Nepamena, ar gavo dokumentus, patvirtinančius mokėjimą. Gali būti, kad pats pasikeitė spyruokles. Pinigus, atrodo, sumokėjo administratorei ar kasininkei, nepamena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas D. B. parodė, kad jis su šeima gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. 2018 m. galimai sausio mėn., nors tiksliai laiko nepamena, lyg tai telefonu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl garažo vartų dviejų spyruoklių pakeitimo. Nepamena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jam pakeitė, ar jis pats pasikeitė garažo vartų spyruokles, kurias nusipirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali būti, kad jas pakeitė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Taip pat nepamena, su kuriuo konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju derino užsakymą, bet užsakymą derino su jų bendrovės bendruoju telefonu atsiliepusiu darbuotoju. Nepamena, kokią konkrečiai pinigų sumą sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šį užsakymą, nes praėjo ilgas laiko tarpas, bet galimai sumokėjo pinigų sumą, tyrėjos parodytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje užsakymo – sutarties kopijoje, kurioje nurodytas jo vardas, telefono numeris, objekto adresas (duomenys neskelbtini) ir nurodyta pinigų suma 90 eurų. Mokėjo greičiausiai grynais pinigais nuvykęs į ofisą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), numerio nepamena, Kauno m., nes žino, kad buvo nuvykęs į jų ofisą. Dabar nepamena, kokiam konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui padavė pinigus, bet, atrodo, kad pinigus padavė buvusiai administratorei. Nepamena, ar jam buvo išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra, ar buvo išduotas kasos kvitas, ar buvo išrašytas grynųjų pinigų paėmimo kvitas, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Namuose paieškos tarp dokumentų, ar yra likę kokie nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoti dokumentai, ir jeigu ras, juos atsiųs elektroniniu paštu prijungimui prie bylos. Apklausos metu pasitikrino savo SEB banko sąskaitos išrašą ir 2018 m. sausio mėn. bankinio pavedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, reiškia kaip ir sakė, mokėjo grynais pinigais (1 t., b. l. 184-185). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus (duomenys neskelbtini), papildė, kad dokumentų nerado.

Liudytojas R. K. parodė, kad iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirko detales (duomenys neskelbtini), galbūt pirko daviklį, nepamena. Tai detalė, susijusi su vartais. Nuvažiavo ir ten susimokėjo grynaisiais administratorei. Gavo čekį, jo neišsaugojo. Detalę įsidėjo pats. Pirko prieš 4-5 metus. Už kokią suma pirko, nepamena. Su kuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo telefonu, taip pat nepamena. Mokėjo tik už detalę, pats viską susimontavo. Aplinkybių nepamena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas R. K. parodė, kad 2017 metų gruodžio mėnesį su žmona M. K. užsisakinėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik vieną sandarinimo profilį su guma, kuris dedasi ant sąramos angos, plotis 3960 mm, su montavimo darbais. Vartų apatinio profilio su guma, 3100 mm pločio, jie neužsisakinėjo. Įmonę rekomendavo pažįstami. Paslaugas ir prekes užsisakinėjo telefonu, tačiau buvo nuvykę ir į minėtą įmonę. Bendravo su darbuotoju K. B.. Minėtas prekes, t. y. sandarinimo profilį su guma, kuris dedasi ant sąramos angos, plotis 3960 mm, sumontavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpio įvardinti negali, tačiau tai truko ilgiau nei 2017 m. gruodžio 12 d. – 2017 m. gruodžio 14 d. Minėtos dalys sumontuotos objekte (duomenys neskelbtini), Kybartai, namo garažo pakeliamuose vartuose. Už sandarinimo profilį su guma, kuris dedasi ant sąramos angos, plotis 3960 mm, su montavimo darbais galėjo sumokėti apie 65 eurus, tačiau 155 eurų tikrai nemokėjo iš kur ta suma, nežino. Už sandarinimo profilį su guma, kuris dedasi ant sąramos angos, plotis 3960 mm, su montavimo darbais jis pats sumokėjo grynaisiais pinigais jų ofise, esančiame Kaune. Mokėjo moteriai, kuri buvo ofise, kas tokia, nežino. Sumokėjus pinigus moteris išdavė jam čekį, tačiau jo išsaugojęs neturi (2 t., b. l. 97-98). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas A. G. parodė, kad dėjo vartus gal 2015-2016 metais. Nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), Kaune. Buvo vyras, jo vardo, pavardės nepasakys. Padarė sąmatą, atvažiavęs susimokėjo grynais iš karto parduotuvėje. Mokėjo apie 1300-1400, tiksliai nepamena. Davė čekį, jo išsaugojęs neturi. Kai montavo vartus, buvo darbe, tikriausiai meistrai montavo. Du kartus buvo atvykę ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, vieną kartą atvažiavo išsimatuoti, o kitą karą - įdėti vartų.

Liudytojas V. B. parodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jam girdėta, kažką remontavo, gal garažo vartus, nepamena. Taip pat nepamena, su kuo bendravo ,,(duomenys neskelbtini)‘, seniai buvo, ne vieną kartą bendravo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas V. B. parodė, kad gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), Kaune. 2017 m., galimai liepos mėn., tiksliai laiko dabar nepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas, telefonu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jo nuosavo namo garažo vartams reikėjo pakeisti dvi spyruokles. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktus rado internete, nes rinkosi iš kelių įmonių, o su kokiu konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku“ bendravo, nepamena ir pasakyti negali. Jis paprašė, kad kas nors iš jų darbuotojų atvažiuotų į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir pažiūrėtų, kokių konkrečiai spyruoklių reikia. Apžiūrėjus, jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m., galimai liepos mėn. nusipirko dvi spyruokles garažo vartams, kurias pakeitė taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Už dvi spyruokles ir spyruoklių pakeitimo darbus galėjo sumokėti 220 eurų, kas ir nurodyta tyrėjos parodytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje užsakymo – sutarties kopijoje, kurioje nurodytas jo mobilaus ryšio telefonas, objekto adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, montavimas 2017 m. liepos 28 d. ir suma 220 eurų. Jam atrodo, kad pinigus - 220 eurų sumokėjo grynais pinigais, tačiau nepamena, kur konkrečiai – ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, ar savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur buvo atlikti garažo vartų dviejų spyruoklių pakeitimo darbai. Taip pat neprisimena, ar jam buvo išduotas koks nors apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, ar buvo išrašytas pinigų paėmimo kvitas, kasos čekis ar kitas apmokėjimo dokumentas. Dokumentų nesaugoja, todėl jeigu ir buvo išduotas koks nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimo dokumentas, tai jo neras ir pateikti negali, nes nesaugo (1 t., b. l. 190-191). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis jam nežinomas asmuo.

Liudytojas M. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko vartus prieš 7-8 metus. Kaip pirko, kokią sumą ir jam sumokėjo už vartus nepamena. Žino, kad pirko vartus žiemą ir juos sumontavo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas M. V. parodė, kad jis maždaug nuo 2016 m. gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas raj. 2017 m. gruodžio mėn. jis nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), numerio nepamena, Kauno m., ir užsisakė tvoros vartus, automatikos komplektą ir vartelius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko ieškodamas informacijos internete. Bendravo derinant užsakymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, vardu A., pavardės nežino. Už tvoros vartus, automatikos komplektą, vartelius ir montavimo darbus viso buvo paskaičiuota pinigų suma apie 1400 eurų, galėjo būti ir 1500 eurų, tiksliai pinigų sumos dabar jau nepamena. Avansą sumokėjo padaręs užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise apie 400-500 eurų sumoje grynais pinigais, tiksliai sumokėto avanso nepamena, nepamena, kuriam konkrečiai darbuotojui ofise padavė pinigus, avansą. Sumokėjus avansą jam kasos kvitas ar grynųjų pinigų priėmimo kvitas išrašyti ir paduoti nebuvo. Maždaug 2018 m. sausio mėn. pabaigoje jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas raj. sumontavo tvoros vartus, automatikos komplektą ir vartelius. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams montavimo darbus pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas raj. atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas vardu A., su kuriuo jis ir derino užsakymą, kuriam prie savo namų lauke sumokėjo grynais pinigais likusią pinigų sumą apie 1000 eurų ar 1100 eurų už voros vartus, automatikos komplektą, vartelius ir montavimo darbus, tiksliai sumokėtos galutinės pinigų sumos jau nepamena. Jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. padavė tik garantinį lapą automatikos komplektui, o sumokėjus pinigus jis jam kasos kvito ar grynųjų pinigų priėmimo kvito nedavė, grynųjų pinigų priėmimas kvito neišrašė, o jis jų ir neprašė (2 t., b. l. 30-31). Liudytojas nurodė, kad parodymai tikriausiai yra teisingi, nepamena, nes jau daug laiko praėjo, tikriausiai 2019 metais geriau atsiminė aplinkybes, nei dabar pamena. Nepamena, ar apklausos metu buvo rodomas užsakymo lapas. Tikriausiai mokėjimai už vartus buvo per du kartus, dabar sunku pasakyti, atmintyje lieka tik svarbūs dalykai. Kaltinamojo nepamena.

Liudytojas J. R. parodė, kad vartus įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo kontaktą iš meistrų gal, pasiskambino ir pasakė, ko reikia, apsitarė, padavė pinigus. Su kuo kalbėjo, neatsimena, žino, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitė su jais grynai pinigais, kiek atsimena. Sunku prisiminti, darė rekonstrukciją, buvo atlikta daug darbų, su 10-15 min. žmonių per trumpą laikotarpį buvo atsiskaityta. Tikėtina, kad dokumentus gavo kažkokius iš karto, o kartais vėliau, ne visada buvo dokumentai duodami, bet jie dažniausiai būdavo, o šiuo atveju jau negali tvirtinti, ar gavo dokumentus, nes net pinigų sumos neatsimena, viskas buvo prieš 5 metus. Apklausus tyrimo metu buvo nurodyta suma, 2019 m. pasakė tyrėjai viską teisingai, tada atsiminė geriau nei dabar. Jeigu tyrėjai nepateikė dokumentų, tai jų neturėjo. Negali atsakyti, ar su kaltinamuoju yra bendravęs dėl šių vartų atliko darbų, pinigus gal objekte mokėjo, buvo, kad į ofisą vyko ir merginai padavė, kuri sėdėjo prie didelio stalo, šiandien nėra tikras ir negali tvirtinti, kaip buvo.

Liudytojas R. A. parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakinėjo garažo vartų automatiką ir šlagbaumą, antenos plokštę, tai buvo 2018 m. kovo 20 d. Kreipėsi į juos jų ofise, bendravo su vyru ir iš karto ofise susimokėjo 425 eurus grynais pinigais, lygtai. Mokėjo juos merginai prie didelio stalo. Ar su kaltinamuoju tada teko bendrauti neatsimena. Gavo kvitą ir garantinį raštą. Kvitą turi, rado namuose, gali pateikti, ką gavo iš įmonės atsiskaitymo metu. Tai garantinis raštas - dokumentas dėl to užsakymo, yra tik kartą toje įmonėje pirkęs prekes.

Liudytojas S. V. parodė, kad pirko vartus – vartų sijas ir vartų dalis, tačiau negali pasakyti, kada. Sumokėjo pinigus ir jam detales pristatė į namus, pretenzijų neturi, firmos pavadinimo nežino. Suma buvo virš 400 eurų. Juo sumokėjo iš karto, kai pateikė užsakymą, grynaisiais. Negavo dokumentų ar kvito, tačiau nereikalavo, nors, tiesą sakant, neatsimena, ar jam ką nors davė, jam nereikėjo dokumentų. Ar patalpose buvo kasos aparatas, nepamena. Net neprisimintų, kaip atrodė žmogus, kuriam padavė pinigus ir nežino, kokios buvo jo darbo funkcijos. Kai atvežė detales, jo nebuvo namuose. Kaltinamojo nematė, po tiek laiko negali atpažinti.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus deklaravo 1 741 176 EUR pajamų sumą, 106 276 EUR apmokestinamojo pelno sumą, nuo kurios apskaičiavo 15 941 EURpelno mokesčio sumą, bei pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2018 metus deklaravo 2 199 503 EUR pajamų sumą, 147 526 EUR apmokestinamojo pelno sumą, nuo kurios apskaičiavo 22 129 EUR pelno mokesčio sumą.

Tyrimo metu sulyginus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ duomenų serveryje „QNAP“ saugomų 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. liepos 26 d. laikotarpiu įformintų užsakymų dėl kiemo ir garažo vartų gamybos ir montavimo, bei vartų remonto darbų atlikimo duomenis su bendrovės buhalterinėje apskaitoje esančiais duomenimis bei įvertinus papildomai tyrimui pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (užsakovų apklausų duomenis) nustatyta, kad dalis atliktų užsakymų (48 atvejais) nebuvo dokumentuoti ir neįtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atlikus užsakymą, prekių ar darbų užsakovams nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, o užsakovams atsiskaičius už prekes ar atliktus darbus nebuvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas arba nebuvo išduotas elektroninio kasos aparato kvitas ir gautos piniginės lėšos nebuvo įtrauktos į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iš viso už 29 202,85 EUR sumą, tame skaičiuje PVM – 5 068,20 EUR sumą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t. y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad „asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas išanalizavęs kaltinamojo parodymus, byloje apklaustų liudytojų parodymų turinį, specialisto paaiškinimus, surinktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad duomenų, esančių serveryje, t. y. užsakymo dokumentų, kurių nei kaltinamasis ar bendrovė dirbantys asmenys, nei išvadas surašęs specialistas, nevertina kaip atskiro buhalterinio apskaitos dokumento, palyginimas su bendrovėje vedamos buhalterinės apskaitos dokumentais, nėra pakankamas ir objektyvus pagrindas spręsti apie tai, kad apskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vedama apgaulingai.

Kaltinamasis Ž. S., nesutikdamas su jam pareikštais kaltinimais, parodė, kad užsakymo data bei kaina, kuri ir atsispindi būtent serveryje saugomuose užsakymuose, nebūtinai visais atvejais sutapdavo su sąskaitoje, apskaitoje esančiais duomenimis. Šias aplinkybes, pasak kaltinamojo sąlygodavo tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs veiksniai, t. y. kainos pokytis, besikeičiantys užsakovo pageidavimai ar galimybės, darbų atlikimas vėlesne data dėl tuometinio didesnio krūvio, ar apskritai kliento paslaugos atsisakymas. Kad gautuose užsakymuose būdavo atliekamos korekcijos, patvirtino ir liudytoja S. B., kuri teisme parodė, kad būdavo korekcijų iki apmokėjimo, tokiu atveju, pataisydavo kelias eilutes sutartyje, be to, būdavo atvejų, kai klientas atsisakydavo prekių. Be kita ko, ir teisme apklausti liudytojai Ž. L., T. B., G. B. nurodė derėjęsi dėl nuolaidų, sumokėję mažesnes sumas. Liudytojas Ž. L. parodė, kad mokėjo mažesnę sumą, nei buvo pasakyta iš karto, T. B. parodė, kad užsakydamas prekes prašė nuolaidos, sumažino galbūt 10-15 Eur suma, liudytojo G. B. teigimu, užsakant prekes, pradžioje buvo 800 eurų pasiūlymas, tačiau su bendrovės darbuotoju buvo tekę bendrauti ir anksčiau, jam pritaikė nuolaidą ir sumokėjo maždaug 700 eurų. Liudytojas J. A. taip pat nurodė manantis, kad dėl kainos derėjosi. Taigi, tokios aplinkybės objektyviai galėjo lemti kitokią sumokėtą sumą, nei buvo pateikta užsakyme ar numatyta sutartyje. Be kita ko, tokias kaltinamojo nurodomas aplinkybes patvirtina ir jo teisiamojo posėdžio metu teikti dokumentai. Nors jie tiesiogiai su pareikštu kaltinimu nėra susiję, kadangi užsakovai yra kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, matyti, kad skiriasi pirminė suma, pateikta užsakyme – sutartyje, ir galutinė sumokėta suma, terminai (12 t., b. l. 136-146). Taigi, pasak kaltinamojo, užsakymas iš esmės buvo prilyginamas ir komerciniam pasiūlymui, kuris pateikiamas atlikus matavimus ir kitus reikalingus veiksmus, be to, dalis užsakymų būdavo sukuriama dirbtinai, siekiant paspartinti montavimo eilę. Iš esmės tokias aplinkybes patvirtina ir byloje apklausti liudytojai, kurie parodė, kad ieškodami geriausių variantų, kreipėsi į kelias įmones ir iš jų gavo pasiūlymus, tarp kurių buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas V. M. parodė, kad teikė užklausą penkioms kompanijoms dėl kainų bei parametrų, atrašė kelios iš jų ir išsirinko montuotoją. Pažymėtina ir tai, kad, šiuo atveju, vartai buvo montuojami ne liudytojo, o jo uošvių namuose, atsiskaitymo jis neatliko, tuo tarpu, kategoriškai patvirtinti, kad vartai yra išties UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminys, negalėjo. Liudytojas D. B. taip pat parodė nesantis tikras, ar pirmą kartą bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar kita įmone, nes yra paslaugą užsakęs ir iš kitos bendrovės. Tokios aplinkybes visgi suponuoja pagrindą išvadai, kad klientui pasirinkus kitą bendrovę, suformuotas užsakymas, kaip ir teigia kaltinamasis, galėjo likti neįvykdytas, tačiau iš serverio nepanaikintas, arba galėjo kisti užsakymo apimtis, atitinkamai ir suma, įvertinus galutinius kliento pageidavimus, o taip pat ir pritaikytas nuolaidas.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad nesurinkta kaltinamojo Ž. S. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, t. y. dėl to, kad dėl 48 atliktų užsakymų dėl kiemo ir garažo vartų gamybos, montavimo darbų nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir nepateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, užsakovams atsiskaičius už prekes ar atliktus darbus, nebuvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai arba nebuvo išduodami elektroninio kasos aparato kvitai, o gautos piniginės lėšos nebuvo įtrauktos į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą iš viso už 29 202,85 Eur sumą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi veikos metu), sudėties, todėl, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaltinamasis išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ž. S. buvo kaltinamas ir BK 220 straipsnio 1 dalies padarymu. BK 220 straipsnio 1 dalyje (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi redakcija) buvo numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Taigi, Ž. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis Kauno mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą išvengti mokėtinų mokesčių - pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), suvokdamas, kad suklaidins mokesčių administratorių, įmonės vyriausiajai buhalterei V. B., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, kuri teikdavo įmonės deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, nepateikė jam žinomų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM apmokestinamus sandorius, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkanti vyriausioji buhalterė V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. ir 2018 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį:

bendrovės apmokestinamasis pelnas už 2017 m. nepagrįstai sumažintas 17 373,49 Eur, o mokėtino pelno mokesčio suma sumažinta 2 606 Eur (17 373 x 15 %),

bendrovės apmokestinamasis pelnas už 2018 m. nepagrįstai sumažintas 6 761,19 Eur, o mokėtino pelno mokesčio suma sumažinta 1 014 Eur (6 761 x 15 %),

o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2017 m. sausio – 2018 metų liepos mėnesius įrašė neteisingus duomenis apie apskaičiuotą pardavimo PVM ir mokėtiną į valstybės biudžetą PVM:

bendrovė buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai sumažino 2017 metų pajamas 17 373,49 Eur sumai, ir sumažino pardavimo PVM – 3648,36 Eur sumai,

bendrovė buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai sumažino 2018 metų pajamas 6 761,19 Eur sumai ir sumažino pardavimo PVM – 1 419,81 Eur sumai,

ir šias deklaracijas 2017 m. vasario – 2019 m. birželio mėn. laikotarpyje, elektroninio deklaravimo sistemoje pateikė valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip 3 620 Eur (2 606 + 1 014) sumažinus mokėtiną pelno mokestį ir 5 068,20 Eur sumažinus pardavimo mokėtiną PVM, neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta iš viso 8 688,20 Eur (3 620 + 5 068,20) suma, t. y. valstybės biudžetui padaryta 8 688,20 Eur žala.

Nesurinkus įrodymų dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, t. y. kad dalis užsakymų dėl vartų gamybos bei montavimo neįtraukta į buhalterinę apskaitą, nėra ir pagrindo išvadai, kad kaltinamasis nepateikė jam žinomų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM apmokestinimo sandorius, dėl ko atitinkamai buvo įrašyti neteisingi duomenys apie bendrovės apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį, taip sumažinant pelno mokestį ir pardavimo mokėtiną PVM, nesumokant 8 688,20 Eur dydžio sumos į valstybės biudžetą, Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį Ž. S. taip pat išteisintinas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaip nepadaręs veikos, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

IV. Dėl civilinio ieškinio

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš Ž. S. 8 688,20 Eur (1 t., b. l.75-79). Ieškinys grindžiamas tuo, kad žala valstybės biudžetui (papildomai apskaičiuotų mokesčių suma) padaryta tyčiniais neteisėtais bendrovės direktoriaus veiksmais, kuriasi buvo iškreipta reali situacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtą, įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius, dėl šių veiksmų bendrovė išvengė prievolės – valstybei privalomų mokėti mokesčių, o valstybės biudžetas, netekęs įplaukų, patyrė turtinę žalą. Žalos atsiradimą lėmė bendrovės vadovo Ž. S. nusikalstama veika, pasireiškusi apgaulingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimu, taigi tarp šių padarytų veikų ir valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kadangi Ž. S. nuosprendžiu išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2018 m. liepos 26 d. kratos metu paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, kompiuterio sisteminis blokas „RoHS“, „Skaitos“ programos paleidimo atmintinė NET 10“, kompiuterio sisteminis blokas, sisteminis serveris QNAP, serijos numeris Q142B01974, su laidu, saugomi Kauno AVPK KPENTV patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“,

- 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, saugomi Kauno AVPK KPENTV patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui, t. y. pastatui – gyvenamajam namui esančiam, (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantį kartu su bendrasavininke L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (iki 2022 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 8 688,20 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turtui, t. y. pastatui – gyvenamajam namui esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantį kartu su bendrasavininke L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, 2018 m. liepos 26 d. kratos metu paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, kompiuterio sisteminį bloką „RoHS“, „Skaitos“ programos paleidimo atmintinę NET 10“, kompiuterio sisteminis bloką, sisteminis serverį QNAP, serijos numeris Q142B01974, su laidu, 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.