Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Miglė Kiršienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys: J. S., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio vykdomojo dokumento įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus.

Pagal CPK 615 straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. S. kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. 2024 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi vykdomojoje byloje buvo paskirtas skolininko kuratorius Vitalijus Jaroščenka. 2024 m. kovo 5 d. turto arešto aktu areštuotas skolininkui priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 5 d. patvarkymu antstolis paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti.

Pažymėtina, kad CPK 615 straipsnio 2 dalyje numatytas teismo leidimas antstoliui pateikti į skolininko gyvenamąsias patalpas yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė vykdymo procese, taikoma tada, kai tai būtina išieškojimui įvykdyti. Ši priemonė taikoma tuo atveju, kai vykdymo veiksmus atliekantis antstolis išnaudoja visas galimybes patekti į skolininko būstą, netaikydamas prievartinio pobūdžio veiksmų, ir nustačius, jog skolininkas ar kiti patalpoje gyvenantys asmenys aiškiai atsisakė vykdyti antstolio reikalavimą dėl leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas. Toks reglamentavimas susijęs su tuo, kad siekiama išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp vykdymo procese siekiamų tikslų ir būsto neliečiamumo teisės, kuri yra prigimtinė, todėl jos apsaugai ir gynimui skiriamas ypatingas dėmesys. Suteikiant antstoliui teisę įeiti į gyvenamąsias patalpas, svarbu konstatuoti, jog antstolis laikėsi visų procedūrinių reikalavimų, kiek tai susiję su teisės apžiūrėti skolininko patalpas realizavimu. Todėl minėtos teisės normos prasme aktyvius veiksmus, siekiant apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, privalo atlikti ne skolininkas, sudarydamas antstoliui ar ekspertui sąlygas į patalpas patekti, o antstolis.

Pagal teismų formuojamą praktiką antstolis, prieš vykdamas apžiūrėti turto, turėtų raštu informuoti skolininką apie tikslų atvykimo laiką. Nepatekimo į gyvenamąsias patalpas aktą antstolis gali surašyti tik tinkamai prieš protingą terminą informavęs skolininką apie numatomos apžiūros laiką ir nurodytu laiku nuvykęs į apžiūros vietą bei nepatekęs į patalpas. Tik išpildžius šiuos reikalavimus būtų galima konstatuoti, jog skolininkas atsisakė vykdyti antstolio reikalavimą leisti apžiūrėti patalpas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1461-889/2020). Pagal CPK 613 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Byloje nėra duomenų, kad antstolis buvo nuvykęs į skolininkui priklausantį butą ir jame gyvenantys asmenys jo neįleido apžiūrėti buto. Antstolis pareiškime nurodo, kad turto vertintojas jį informavo, jog apžiūrėti buto nėra galimybės, tačiau vykdomojoje byloje duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, taip pat nėra. Pagal CPK 615 straipsnio 2 dalį teismas išduoda leidimą įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas tuo atveju, kai į jas neįleidžiamas antstolis, o ne turto vertintojas. Šiuo atveju antstolio pareiškime nenurodyta bei iš vykdomosios bylos medžiagos nenustatyta, kad antstolis buvo nuvykęs apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, o jame gyvenantys asmenys atsisakė vykdyti antstolio reikalavimą leisti jam apžiūrėti skolininkui priklausantį turtą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog antstolis nebuvo įleistas į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas, pareiškimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 593 straipsniu, 612 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimo dėl leidimo įeiti į skolininko skolininkui J. S. nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), netenkinti.

Antstoliui grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.