- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-603-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01184-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Ukmergės šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. K. 1125,77 Eur skolos už šilumos energiją, 12,72 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo Ukmergės rajone“ jai pavesta nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą Ukmergės mieste, Šventupės gyvenvietėje ir Dukstynos kaimo vartotojams bei perimti UAB „Miesto energija“ valdomą turtą, susijusį su šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla Šventupės gyvenvietėje. Ieškovė nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. pradėjo tiekti šilumos energiją ir karštą vandenį, taip pat šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros paslaugas atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini). Atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. tinkamai nevykdė prievolės atsiskaityti už tiektą šilumos energiją (šildymui ir karšto vandens cirkuliacijai) ir liko skolinga 1125,77 Eur.
3. Ieškovė pažymėjo, kad su atsakove rašytinė sutartis dėl šilumos, karšto vandens tiekimo ir karšto vandens sistemos priežiūros nėra sudaryta, tačiau laikytina, jog šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti už jai tiektą šilumos energiją ir sumokėti 1125,77 Eur skolą. Be to, ieškovė, vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priede įtvirtintomis sąlygomis, skaičiavo atsakovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl ginčo laikotarpiu susikaupė 12,72 Eur delspinigių suma.
4. Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės 1125,77 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1125,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33,63 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja Ukmergės rajone, Šventupės gyvenvietėje, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui (duomenys neskelbtini), nes šis butas prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Per nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., ieškovė apskaičiavo 1125,77 Eur atsakovės skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė susidariusią skolą būtų sumokėjusi (CPK 178 straipsnis).
7. Teismas sprendė, kad nors su atsakove nesudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra abonentas – fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma, jog šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su ja sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už suvartotą šilumos energiją, ieškovės reikalavimas tenkintinas, priteisiant iš atsakovės 1125,77 Eur skolą, susikaupusią laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d.
8. Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti 12,72 Eur delspinigių, argumentuodamas tuo, kad reikalavimą dėl delspinigių ieškovė grindžia konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties standartinėmis sąlygomis – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 priedo 36¹ punktu, tačiau: 1) Taisyklių 7 priedas reglamentuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrąsias sąlygas, bet ieškovė yra šilumos tiekėja, nėra duomenų, kad ji būtų namo (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, be to, ieškovė prašo priteisti skolą už šilumos energiją, taigi šiuo atveju Taisyklių 7 priedas netaikytinas; 2) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 37¹ punkte nustatyta, kad, sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas, remdamasis Aprašo nuostatomis, darė išvadą, kad konkretus delspinigių dydis turi būti nurodytas sutartyje, tuo tarpu su atsakove individuali sutartis dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo nėra sudaryta, konkretus delspinigių dydis atsakovei nebuvo nustatytas, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės delspinigių.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė UAB „Ukmergės šiluma“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1125,77 Eur skolos už šildymą, 12,72 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Vartotojui nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, vadovaujantis CK 1.71, 6.384 straipsniais, laikoma, kad šilumos tiekėjas konkliudentiniais veiksmais sudarė su vartotoju neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas. Taigi šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją buvo realizuojama jų konkliudentiniais veiksmais, kurie atitinka šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius, todėl vartotojui atsiranda?prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka bei tarifais. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kuriame numatyta buitiniams šilumos vartotojams, laiku neatsiskaičiusiems su paslaugų tiekėju, iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Vartotojams, nepasirašiusiems sutarties su UAB „Ukmergės šiluma“, galioja standartinės sąlygos.
10.2. Teismas, nepriteisdamas iš vartotojo delspinigių, skatina jį nesudaryti su šilumos tiekėju rašytinės sutarties ir taip išvengti delspinigių mokėjimo, kai laiku neatsiskaitoma už suvartotą šilumos energiją.
10.3. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškovė nebūtų reikalavusi priteisti 12,72 Eur delspinigių, ji už reikalavimą priteisti 1125,77 Eur skolą, vis tiek būtų sumokėjusi 34 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to teismas, atmetęs reikalavimą dėl 12,72 Eur delspinigių, bet patenkinęs reikalavimą dėl 1125,77 Eur skolos priteisimo, nepagrįstai sumažino atlygintiną žyminio mokesčio išlaidų sumą iki 33,63 Eur.
2. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius už vėlavimą atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją, taip pat išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Dėl šilumos energijos tiekėjo teisės reikalauti delspinigių iš vartotojo, su kuriuo nėra sudaryta rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis
6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad ieškovė – šilumos energijos tiekėja – negali reikalauti delspinigių iš atsakovės, su kuria nesudaryta rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis ir nesutarta dėl konkretaus delspinigių dydžio.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė (ieškovė), būdama šilumos energijos tiekėja Ukmergės rajone, Šventupės gyvenvietėje, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui (duomenys neskelbtini), kuris prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos. Šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. ieškovė apskaičiavo, kad atsakovė nesumokėjo 1125,77 Eur už jos butui tiektą šilumos energiją, taip pat 12,72 Eur delspinigių. Ginčo šalys nėra sudariusios individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties.
9. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
10. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).
11. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuota šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Taisyklių 27 punkte įtvirtinta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Šalių individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti buitinių šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų (Taisyklių 28 punktas). Taisyklių 8 priedo 3 punkte nustatyta, kad karštas vanduo buitiniam karšto vandens vartotojui tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Kol sutartis nesudaryta, karštas vanduo tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas. Taisyklių 8 priedo 24 punkte nustatyta, kad karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
12. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas reglamentuoja buitinių šilumos vartotojų bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo–pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniais šilumos vartotojais pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Pagal Aprašo 15.1 papunktį buitinis šilumos vartotojas privalo laiku deklaruoti bute esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais. Buitinis šilumos vartotojas už suvartotą šilumą atsiskaito pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą už šilumą, kurią šilumos tiekėjas parengia ir iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikia (išsiunčia ar elektroniniu būdu pateikia) buitiniam šilumos vartotojui apmokėti, o buitinis šilumos vartotojas šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą turi apmokėti ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos (Aprašo 30-32 punktai). Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Aprašo 37¹ punkte įtvirtinta, kad, nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje). Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją tais atvejais, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).
14. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad, nepaisant to, jog tarp ieškovės (šilumos tiekėjos) ir atsakovės (buto, kuriam centralizuotai tiekiama šilumos energija, savininkės) individuali rašytinė sutartis ginčo laikotarpiu nebuvo sudaryta, vadovaujantis pirmiau aptartomis teisės aktų nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, pripažintina, kad tarp ieškovės ir atsakovės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal Taisyklių ir Aprašo nuostatas.
15. Jau nurodyta, kad pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Aprašo 37¹ punktą, kai buitinis šilumos vartotojas sutartyje nustatytu terminu neatsiskaito už suvartotą šilumos energiją, jam gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje nuostatos dėl delspinigių taikymo nebuvo. Nagrinėjamu atveju skolos laikotarpis – nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. – apima ir laikotarpį iki 2018 m. sausio 1 d. (t. y. nuo 2017 m. birželio 1 d.).
16. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad apeliantė (ieškovė) yra Ukmergės rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė, dėl to jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, reglamentuojantis delspinigių taikymą fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (nuo 2016 m. gegužės 17 d. galiojanti redakcija) 3.1 punkte nustatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nors individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tai nesudaro pagrindo netaikyti Taisyklių ir Aprašo nuostatų, reglamentuojančių paslaugų teikėjo teisę reikalauti iš paslaugų gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas (patiektą šilumos energiją) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (už skolos laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d.), o už skolos laikotarpį iki 2018 m. sausio 1 d. – taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (nuo 2016 m. gegužės 17 d. galiojanti redakcija) 3.1 punktą, kuriame nustatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną).
18. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad, atsakovei tinkamai nevykdžius teisės aktuose nustatytos pareigos laiku ir tinkamai atsiskaityti už jai nuosavybės teise priklausančiam butui tiektą šilumos energiją, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti delspinigius už vėlavimą įvykdyti šią piniginę prievolę. Nors nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios sutarties, kurioje būtų aptartas konkretus delspinigių dydis, tačiau iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad (apeliantė) ieškovė, siųsdama kas mėnesį atsakovei sąskaitas, nurodė jose skaičiuojamus delspinigius, taigi įvykdė teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus raštu informuoti buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, jų dydį (Aprašo 37¹ punktas).
19. Byloje yra apeliantės (ieškovės) parengta ginčo laikotarpio pažyma apie atsakovės mokėtinus ir sumokėtus mokesčius (tarp jų – delspinigius), pagal kurią apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių suma – 12,72 Eur (atlikus atsakovės ginčo laikotarpiu sumokėtų sumų įskaitymą). Atsakovei neginčijant apskaičiuotų delspinigių dydžio, taip pat atliktų įskaitymų tvarkos, konstatuotina, kad apeliantė (ieškovė) turi teisėtą pagrindą reikalauti iš atsakovės ieškinyje nurodytos delspinigių sumos – 12,72 Eur, nes apskaičiuotas delspinigių dydis atitinka 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punkto, Taisyklių nuostatas bei Aprašo 37¹ punkto reikalavimus.
20. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 12,72 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Ieškovė, pateikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 33,63 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovės 34 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
23. Pateikdama apeliacinį skundą, apeliantė (ieškovė) sumokėjo 34 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 20 Eur (pagal ginčijamą sumą – dėl 12,72 Eur delspinigių) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantei (ieškovei) iš atsakovės priteistina 20 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), o permokėta žyminio mokesčio dalis – 14 Eur – apeliantei (ieškovei) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnis). Nurodytina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1125,77 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 77 ct) skolos, 12,72 Eur (dvylika eurų 72 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1138,49 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 49 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ (juridinio asmens kodas 182714850) naudai.“
Priteisti iš atsakovės E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ (juridinio asmens kodas 182714850) naudai bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ (juridinio asmens kodas 182714850) 14 Eur (keturiolika eurų) permokėto žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas 2019 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymu (unikalus mokėjimo kodas B760928) Šiaulių banke.
Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.