Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 6 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas 2021 m. balandžio 6 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 524 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad 2021 m. kovo 24 d. per „epolicija“ buvo registruotas pranešimas (ROIK 21131273126), jog klaipėdietis A. M. internete ir socialiniame tinkle „Facebook“ viešai platina sovietinę simboliką. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo pabendrauta su A. M., kuris paaiškino, jog jokių sovietinių ženklų neplatina, taip pat patikslino, kad į uždarą politinės satyros „Facebook“ grupę įkėlė nuotrauką su raudonai juoda žvaigžde, kuri kelia asociacijas su sovietų simbolika, tačiau pakeistos spalvos ir raštai. Vadovaujantis ANK 524 str. 2 d. pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie padaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmenys, kurie naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką ir Antrojo pasaulinio karo dalyviai, vilkintys savo uniformą. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kad byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių duomenų, negali būtų laikomas įrodytu, todėl administracinė teisena pagal ANK 524 str. nutraukiama (b.l. 5-6).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo M. T. skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad Institucijos 2021 m. balandžio 6 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, priimtas tinkamai, atsižvelgiant į ANK 567 straipsnio 1 dalies ir 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus (b.l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo M. T. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pareiškėjas M. T. į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas teismui pateiktą skundą motyvuoja tuo, kad A. M. internete ir socialiniame tinkle „Facebook“ viešai platina sovietinę simboliką, todėl turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 524 straipsnį.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo pateikto skundo argumentus, išklausęs liudytojo A. M. parodymų, įvertinęs byloje esančią rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Teismas pažymi, kad ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Priimant sprendimą pradėti ar nepradėti teisenos, svarbu nustatyti ir įvertinti tai, ar iš tiesų buvo įvykis, turintis administracinio nusižengimo požymių. Jei toks įvykis buvo, ar yra administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes akivaizdu, jog A. M. veikoje nėra ANK 524 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 524 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimą, naudojimą susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitokį demonstravimą, Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešą atlikimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie padaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmenys, kurie naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, ir Antrojo pasaulinio karo dalyviai, vilkintys savo uniformą.

Pastebėtina, jog ANK 524 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas priskiriamas nusižengimams, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką (ANK XXV skyrius), tad akivaizdu, jog bet kokie veiksmai, kuriais propaguojamos nacistinės ar komunistinės idėjos, yra nukreipti prieš nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 2021 m. balandžio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal 2021 m. kovo 24 d. gautą M. T. pareiškimą, kadangi nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 524 straipsnyje.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate 2021 m. kovo 24 d. buvo gautas pareiškėjo M. T. pareiškimas apie tai, kad klaipėdietis A. M. internete ir socialiniame tinkle „Facebook“ viešai platina sovietinę simboliką. Prie pareiškimo pateikta nuoroda į socialiniame tinkle „Facebook“ esančią paskyrą (duomenys neskelbtini) ir prašoma pradėti administracinę teiseną minėto asmens atžvilgiu (b.l. 7). Institucijai tikslinant įvykio aplinkybes, buvo apklaustas A. M., kuris tyrėjui nurodė, jog jokių sovietinių ženklų neplatino ir patikslino, kad į uždarą politinės satyros „Facebook“ grupę įkėlė nuotrauką su raudonai juoda žvaigžde, kuri kelia tik asociacijas su sovietų simbolika, tačiau pakeistos spalvos ir raštai (b.l. 5). Internetinėje erdvėje atidarius prie M. T. pareiškimo nurodytą nuorodą –(duomenys neskelbtini), matyti - raudoname fone esanti penkiakampė žvaigždė, kurios centre įdėta viešo asmens – Lietuvos politikės, Seimo narės, Laisvės partijos steigėjos ir pirmininkės A. A. nuotrauka.

Akivaizdu, jog ši iliustracija su politikės nuotrauka kelia asociacijas su Sovietų Sąjungos simbolika, tai yra pionieriaus ženkliuku, kurio centre būdavo pavaizduotas V. Lenino atvaizdas, tačiau šios nuotraukos minėtoje „Facebook“ paskyroje patalpinimas nelaikytinas sovietinės simbolikos platinimu, o yra, kaip ir nurodo A. M. - politinė satyra, kurios tikslas pašiepti dabartinę Lietuvos politikų politinę veiklą. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojas A. M., teigdamas, jog minėtas atvaizdas yra politinė satyra ir viešųjų asmenų kritika, o jo puslapis neliečia fizinių asmenų, kurie neturi nieko bendro su viešuoju gyvenimu. Tarybinio pionieriško ženkliuko iliustracija, kurio viduje įdėta Laisvės partijos pirmininkės nuotrauka, susijusi su sovietine praeitimi tik tiek, jog keltų asociacijas. A. M. nurodė, jog neturėjo jokio tikslo skleisti sovietinę simboliką ar ją propaguoti.

Įvertinęs pareiškėjo skundo, taip pat skundžiamo nutarimo argumentus, išklausęs liudytojo A. M. parodymų teismo posėdžio metu, įvertinęs socialiniame tinkle „Facebook“ įkeltą atvaizdą, teismas daro išvadą, jog A. M. minėtu atvaizdu, kuriame sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės centre įdėta politikės nuotrauka, nesiekė propaguoti komunistinių idėjų, okupacinio režimo ar skatinti komunistų ir neokomunistų bei panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimąsi, kas rodo, kad jo veiksmuose nėra vieno ANK 524 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės elemento – tiesioginės tyčios. Priešingai A. M. tokiu savo elgesiu siekė pašiepti politinės partijos ideologiją, išreikšti sarkastišką požiūrį į politikės veiklą. Tai A. M. padarė menine išraiška – įkomponuodamas politikės nuotrauką į penkiakampę žvaigždę raudoname fone, kuri kelia tik asociacijas su sovietine simbolika.

Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Akivaizdu, jog šiuo atveju A. M. neturėjo tyčios, t.y. nesiekė sąmoningai ir turėdamas tyčią platinti nacistinius ar komunistinius simbolius. Taigi, šiuo atveju A. M. veiksmuose nėra vieno iš būtinų subjektyviosios pusės struktūrinių elementų – tyčios. Taigi, nesant vieno iš būtinų subjektyviosios pusės struktūrinių elementų, negali kilti ir teisinės pasekmės (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-142-468/2015 ir kt.).

Administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjo M. T. 2021 m. kovo 24 d. pareiškime nurodytų aplinkybių. Tyrėjas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo M. T. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. T. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.