Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. K., D. K., antstolei Marijai Trijonei, dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad skolininkui S. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. K. piniginių lėšų. Pareiškėjas nurodė, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš S. K. priteista 1906,41 Lt skola, 780,83 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 250,44 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šiuo pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pareiškėjas pateikė vykdyti antstolių kontorai. Vykdydama teismo sprendimą už akių antstolė M.Trijonė areštavo D. K. priklausančias pinigines lėšas ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl skolininko sutuoktinės D. K. turimų piniginių lėšų ½ dalis laikoma bendrąja jungtine nuosavybe. Nenustačius skolininko turto dalies bendrame turte, išieškojimas iš minėto turto būtų nutrauktas ir pakartotinai išieškojimą į šį turtą būtų galimą nukreipti ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po nutraukimo dienos, o tai pažeistų pareiškėjo interesus. Pareiškimą dėl skolininko dalies nustatymo prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas UAB „SNORO lizingas“ pateikė antstolės Marijos Trijonės kontorai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1906,41 Lt skolos, 780,83 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 250,44 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojo UAB „SNORO lizingas“ naudai (b.l. 4-6). Šiuo pagrindu antstolės Marijos Trijonės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2011-03-01 areštavo S. K. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir 2012-04-16 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinei D. K. priklausančias pinigines lėšas 4085,23 Lt sumai. Vadovaudamasis LR CPK 667 straipsniu, antstolis įpareigojo pareiškėją iki 2011-05-15 kreiptis į teismą dėl skolininko S. K. dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (b.l. 6-9). Iš pateiktų Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų matyti, kad skolininko S. K. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b.l. 22), D. K. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b.l. 23). SODROS duomenų apie S. K. įdarbinimus nėra (b.l. 21).

Jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.), t.y. skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Darytina išvada, kad CPK 667 str. nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t.y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais – bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-23/2006, 2007-12-05 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-542/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas, taikant šiuos institutus, reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėjusi, kad prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 str. nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pareiškus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Todėl konstatuotina, kad prievolės, atsiradusios pagal 2010-12-21 teismo sprendimą bei šiuo pagrindu 2011-02-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas skirtas užtikrinti sklandų vykdymo veiksmų atlikimą, bet negali būti naudojamas siekiant nustatyti teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam procese, priimant sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 1 p.), ar vykdomąjį dokumentą (CPK 587 str. 2–4 p.). Vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas tik vienas asmuo iš kurio turi būti išieškoma skola, todėl antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tokiu atveju vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento ir tai reikštų CPK 586 str. pažeidimą. Sutuoktinių solidariosios prievolės apibrėžtos CK 3.109 str. 2 d. Klausimas dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiamas ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne pagal teismo sprendimą.

Teismas pažymi, kad vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę ir siekiant nustatyti skolininko dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o tada priimti sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2003). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad skolininkui S. K. priklauso automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė nenurodyta (b.l. 9), išieškoma suma nėra didelė, byloje nepateikti duomenys apie santuokos sudarymą, skolininko įdarbinimus, nepateikti duomenys apie kitą skolininkui priklausantį turtą, taip pat byloje nėra konstatuota, jog išieškojimas pagal minėtą vykdomąjį raštą negali būti įvykdomas iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto. Nesant šių duomenų nėra galimybės įvertinti, ar skolininko S. K. prievolė yra asmeninė, ar prievolei įvykdyti užtenka jam nuosavybės teise priklausančio turto ir, ar tikslinga nukreipti išieškojimą į jo dalį bendrame turte su kitais asmenimis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo UAB „SNORO lizingas“ pareiškimas suinteresuotiems asmenims S. K., D. K., antstolei Marijai Trijonei, dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.