- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- AN2-91-870/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo V. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 2 700 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu nubausta dėl to, kad ji 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 10.20 val., Vilniuje, Rodūnios kelias 2, atskrido iš Maskvos į Vilniaus oro uostą reisu SU2104 ir su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Bagažas buvo šviestas introskopu ir atrinktas detaliam patikrinimui. V. K. ėjo žaliu kanalu, tokiu savo veiksmu deklaruodama, jog deklaruojamų daiktų, prekių neturi. Ji buvo sustabdyta prie išėjimo durų ir pakviesta į muitinės patikrą. Detalaus patikrinimo metu keleivės registruotame bagaže buvo rastos nedeklaruotos prekės (drabužiai, avalynė pagal patikrinimo aktą), kurių vertė 2 775,24 Eur. Keleivė nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, nes jų neturėjo, sakė pateiks vėliau, todėl prekių vertė buvo nustatyta vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis (pagal PREMI duomenų bazės kainas). Šiais savo veiksmais keleivė pažeidė Komisijos deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446. kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 139 straipsnio 1 dalies, a punktą, kuriame numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
2. Skundu Vilniaus apygardos teismui V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-2864-1078/2018 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais dėl daiktų nepateikimo muitinės kontrolei, jų nedeklaravimo ir įsigijimo dokumentų nepateikimo. Nurodo neturėjusi tyčios eiti pro žaliąjį kanalą, kad išvengtų prekių patikros. Nuėjo iki jo tik todėl, kad raudonajame kanale nerado nei vienos muitininkės ir negalėjo deklaruoti turimų prekių. Apeliantės teigimu, melagingai buvo nurodoma, kad V. K. buvo sulaikyta prie išėjimo iš oro uosto durų. Kaip nelogišką vertina muitinės pareigūnių paaiškiną, kad apeliantė jų paklausė, kur yra išėjimas. Šios pareigūnės prie administracinio nusižengimo bylos dokumentų pateikė apeliantės sienų kirtimus, iš kurių akivaizdu, kad pastaroji žino išėjimą iš oro uosto. Jeigu V. K. būtų turėjusi tyčią kuo greičiau praeiti pro žaliąjį kanalą ir išvengti muitinio patikrinimo, akivaizdu, kad tai būtų dariusi stengdamasi būti nepastebėta, o ne būtų klaususi muitinės pareigūnių nelogiškų klausimų ir tokiu būdu atkreipusi į save dėmesį. Kadangi administracinio nusižengimo protokole buvo neteisingai nurodytas pažeidimo laikas (vietoje 10.20 val. nurodyta 11 val.), laiku nebuvo išreikalauti ir vėliau sunaikinti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, todėl yra nepaneigti Apeliantės parodymai, kad paėmusi bagažą ji buvo nuėjusi link raudonojo kanalo, turėdama tikslą deklaruoti vežamas prekes, ir tik todėl, kad ten nebuvo nei vienos muitinės pareigūnės, nors turėjo būti, nuėjo link ten, kur pareigūnės stovėjo (link žaliojo kanalo).
4. Kritiškai apeliantė vertina ir liudytojos S. I. parodymus dėl jos neva užduotų klausimų apie deklaruojamų prekių turėjimą. Vertina, kad jei muitinės pareigūnė traktuoja, kad jau ėjimas žaliu kanalu, nors asmuo turi deklaruotinų prekių, yra pažeidimas, kyla klausimas, kokiu pagrindu ji, jau apeliantei praėjus žaliąjį kanalą, neva dar kartą klausė apie turimas prekes. Apeliantės nuomone, šiuo metu, dėl S. I. veiksmų V. K. atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, pastaroji bando švelninti savo padėtį.
5. Tyčios nedeklaruoti vežamų prekių neturėjimą V. K. grindžia ir tuo, kad ji su savimi turėjo prekių įsigijimo dokumentus. Prie bylos apeliantė teikė segtuvo, kurį nufotografavo muitinės pareigūnės kabinete patikrinimo metu, nuotrauką. Segtuve buvo ne tik visi prekių įsigijimo dokumentai, bet ir kiti lapai, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė nuotrauką priimti. Nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas kaip įrodymu rėmėsi muitinės pareigūnės S. I. nufotografuotais taisytais, sugadintais ir prirašytais lapais, įvardindamas juos dokumentų kopijomis. Liudytoja teismo posėdžio metu nurodė nesusipažinusi su visų apeliantės jai pateiktų dokumentų turiniu, kadangi nesuprato. Liudytoja nepaaiškino ir kodėl fotografavo tik dalį, akivaizdžiai netinkamų pripažinti dokumentais, popierių. Šiuos lapus ji paėmė be V. K. žinios, nesupažindino pastarosios, kokiu pagrindu ir ką iš jos segtuvo paėmė, jų niekaip neįformino, per apklausą apie šiuos veiksmus apskritai nutylėjo, net neaišku, kur yra originalai, ir ar pridėtos kopijos atitinka originalus. V. K. neneigė, jog segtuve buvo ir sugadintų, senų dokumentų, tačiau minėta pareigūnė tik juos ir nufotografavo, sąmoningai iškreipdama pateiktus duomenis. Apeliantės nuomone, S. I. nesilaikė įrodymų rinkimo bei jų įforminimo tvarkos. Pabrėžia, kad net jeigu šie nufotografuoti lapai ir turėtų kokią nors reikšmę, tik jų fotografavimas, o ne pačių paėmimas, neįforminimas daro juos niekiniais. Šį pažeidimą pirmosios instancijos teismas nutylėjo. Be to, nors nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad prekių įsigijimo dokumentų apeliantė neteikė, motyvuojamojoje dalyje dėstoma priešingai. Skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikt papildomi dokumentai. Nors teismas suabejojo jų autentiškumu, pripažino, jog šie dokumentai yra aiškūs ir tvarkingi, taigi atitinka dokumentams keliamus reikalavimus. Vadinasi, iš jų galima tiksliai nustatyti daikto vertę, ką teismas ir privalėjo padaryti. Tuo tarpu, teismo motyvas, kad dokumentus apeliantė pateikė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu ir todėl kelia abejonių šių autentiškumas, yra nepagrįstas. Pabrėžė, kad tarp apeliantės ir muitinės pareigūnės vyko konfliktas, muitinės pareigūnė atsisakė priimti dokumentus.
Šalies argumentai
6. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl daiktų vertės nustatymo. Nagrinėjamu atveju, prekių vertė buvo nustatoma lyginant panašias prekes, tačiau tos pačios sudėties drabužių, batų ar aksesuarų kaina gali skirtis kelis ir net keliasdešimt kartų. Be to, muitinės pareigūnės, nustatinėdamos prekių vertę, vadovavosi ne tik iš Kinijos, bet ir iš kitų kilmės šalių įvežtų prekių vertes, taigi nustatyta tik apytikslė prekių vertė. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti prekių įsigijimo dokumentai su jų vertimu į lietuvių kalbą, taip pat rašytiniai paaiškinimai dėl šiuose dokumentuose įsigytų prekių. Tačiau teismas šių dokumentų turinio nevertino. Nesutinka su teismo motyvacija dėl ko minėti dokumentai nebuvo vertinami.
7. Apeliantė cituoja Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu priimtų prekių deklaravimo žodžiu taisykles ir pabrėžia, kad joks norminis aktas neįpareigoja asmens muitinės tikrinimui pateikti prekių įsigijimo dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. Teigia esant akivaizdu, kad objektyviai neįmanoma trečiojoje šalyje gautų prekių dokumentų ten išversti į lietuvių kalbą ir lėktuvui nusileidus Lietuvos Respublikoje, jau turėti šių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. Tuo tarpu, bylos nagrinėjimo teisme metu dokumentai buvo pateikti jau su vertimu į lietuvių kalbą, kaip to reikalauja norminiai aktai. Tai, kad teismas nevertino visų prekių įsigijimo dokumentų rekvizitus atitinkančių V. K. pateiktus dokumentų originalų bei jų vertimo į lietuvių kalbą, sąlygojo, jog palyginamuoju prekių vertės nustatymo metu nustatyta prekių vertė yra kelis kartus didesnė, nei oficialiais prekių įsigijimo dokumentais pagrįsta tikroji prekių vertė. Neteisingas prekių vertės nustatymas sąlygojo ir atitinkamos pažeidimo straipsnio dalies klaidingą inkriminavimą.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad muitinės pareigūnės surašytame protokole neteisingai surašytas neva padaryto administracinio nusižengimo laikas (11 val.) iš esmės apsunkino galimybę V. K. gintis nuo pareikšto kaltinimo. Gynyba išsireikalavo duomenis iš Vilniaus oro uosto vaizdo kameromis fiksuotų įrašų nuo 10:30 val. iki 11 val. Tarp išreikalautų įrašų yra ir tie, kur fiksuojamas keleivių judėjimas link raudonojo arba žaliojo kanalo bei išėjimo link miesto pro žaliąjį kanalą. Protokole nurodytu laiku apeliantė nebuvo fiksuota nei viena vaizdo kamera. Apeliantės nuomone, įrašai, kuriuose matosi pastarosios judėjimo kryptis (link raudonojo kanalo ar iš karto į žaliąjį kanalą) yra itin svarbūs, siekiant patikrinti apeliantės, G. G. ir muitinės pareigūnių parodymus, kurie šioje dalyje iš esmės skiriasi, tačiau tokie įrašai teismui pateikti nebuvo, nurodant, kad šie buvo sunaikinti. Buvo pateiktas tik įrašas, kur matosi, jog 10:20 val., o ne 11 val. V. K. eina su bagažu. Šis įrašas, apeliantės vertinimu, reikšmingas tik toje dalyje, kad paneigia melagingus muitinės pareigūnių parodymus, jog V. K. jos sulaikė prie išėjimo durų. Šiuo atveju, apeliantės įsitikinimu, būtent dėl muitinės pareigūnių padarytų procesinių pažeidimų ir netinkamai atliktų tarnybinių pareigų nėra išlikęs vaizdo įrašas, kuris patvirtintų ar paneigtų V. K. parodymus, kad ji ėjo link raudonojo kanalo, taip veiksmu deklaruodama, jog turi deklaruojamų prekių. Dėl muitinės pareigūnės surašytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie protokolo rašymo pradžią iš apeliantės buvo atimta galimybė patvirtinti savo paaiškinimus objektyviais faktiniais duomenimis, t.y. vaizdo medžiaga. Pirmosios instancijos teismas šių itin reikšmingų duomenų nevertino, nutarime apskritai nutylėjo aplinkybes, kad gynyba pateikė pagal protokolo surašymo laiką iš oro uosto išsireikalautus vaizdo įrašus, kuriuose matoma, kokia kryptimi atsiėmę bagažą eina keleiviai. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog „vaizdo įraše užfiksuota, kaip apie 10:20 val. V. K. kartus su G. G. eina žaliuoju kanalu link pakylos, ant kurios stovėjo muitinės pareigūnės. Stumdamos vežimėlius su savo bagažu“, kadangi tokio vaizdo įrašo byloje nėra.
9. Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamo nutarimo motyvais, kad V. K. vežtos prekės buvo komercinės paskirties. Nors moteris dirba parduotuvėje, tačiau abejoja, ar asortimentu iš dviejų rankinių galima aprūpinti parduotuvę. Be to, buvo vežami ir vyriški rūbai, tuo tarpu, tokiais parduotuvėje, kurioje dirba apeliantė, neprekiaujama. Pažymi, kad, vadovaujantis teismų praktika, komercinis pobūdis turi būti konkrečiu atveju įrodinėjamas atskirai. Kad apeliantės vežamos prekės yra komercinės paskirties muitinės pareigūnės sprendė iš bagažo dydžio bei vienarūšių prekių. Taip pat nurodė, kad apeliantės laikymasis užsienyje keletą kartų per metus negali būti traktuojamas kaip reguliarus prekių įvežimas į Lietuvą. V. K. darbas drabužių parduotuvėje taip pat nieko bendro su pateiktu kaltinimu neturi. Pirmosios instancijos teismas matematiškai suskaičiavęs daiktų kiekį, jų neištyręs, neanalizavęs vienodi ar skirtingi daiktai, jų spalvos, dydžiai ir modeliai, padarė išvadą, kad jie yra komercinės paskirties.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą Vilniaus teritorinės muitinė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. V. K. parodymus vertina kaip gynybinę poziciją ir siekį suklaidinti teismą dėl faktinių aplinkybių. Tuo tarpu, administracinio nusižengimo protokolas, 2018 m. rugsėjo 18 d. S. I. tarnybinis pranešimas, abiejų pareigūnių parodymai patvirtina, kad apeliantė bei kartu vykusi moteris neišreiškė noro deklaruoti prekes, o priėjusios prie pareigūnių tik paklausė, kur yra išėjimas. V. K. bagažas buvo atrinktas muitiniam patikrinimui, apeliantė nurodė deklaruojamų prekių neturinti. Institucijos vertinimu, netikėti nuosekliais pareigūnių parodymais nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu, muitinės pareigūnų nebuvimas raudonajame kanale nereiškia, kad išnyko pareiga deklaruoti prekes ir pateikti jas muitinės kontrolei. Be to, deklaracijos tiek žodžiu, tiek raštu pateikiamos tik po to, kad pasirenkamas reikiamos spalvos kanalas ir praeinamas. Tokio veiksmo apeliantė neatliko, sąmoningai pasirinkdama kitokį elgesio variantą. Kaip nelogišką vertiną V. K. elgesį, kuomet ji su G. G., atvykusi su itin dideliu ir sunkiu bagažu ėjo link muitinės pareigūnų, vietoje to, kad kuri nors iš moterų būtų likusi prie bagažo, o kita nuėjusi pakviesti muitinės pareigūnų į raudonąjį kanalą.
11. Vertindamas aplinkybes, kad raudonajame kanale aptariamu metu nebuvo pareigūnų, Institucija cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2AT-26-222/2015, nurodydama, kad ši aplinkybė, kaip minėta, nešalina pareigos deklaruoti vežamas prekes bei nepaneigia tyčias šios pareigos išvengti.
12. Kadangi iš apeliantės muitinės pareigūnei pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti esančių prekių (sąskaitos buvo neinformatyvios, rašytos ranka bei kinų kalba, nenurodyti prekių pardavėjai, daryta daug taisymų), pagrįstai buvo įvertintos taikant tapačių prekių metodą. Vertina, kad negalima pasitikėti V. K. teisminio nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų informacijos teisingumu. Jie kelia abejonių dėl autentiškumo, kadangi neaišku, kodėl buvo pateikti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, pateiktų dokumentų originalai ir kopijos nesutapo, o vėliau teismui buvo pateiktas dar vienas dokumentas, kurio numeris jau sutapo su kopija. V. K. pozicija dėl pateiktų dokumentų proceso metu buvo nenuosekli, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pateikti dokumentai atitinka 2018 m. rugsėjo 18 d. gabentas prekes, be to, pagal juos negali tiksliai nustatyti visų prekių atitikties. Apeliantės veiksmai taip pat pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį.
13. Pasisakydama dėl prekių komercinė paskirties, Institucija pažymi, kad buvo gabenta prekių už 2 775,24 Eur, jos buvo įvairios. V. K. dirba drabužių parduotuvėje. Apeliantės teiginiai, kad prekės skirtos asmeniniam naudojimui yra neįtikinantys.
14. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad protokolą surašiusios pareigūnės klaida nurodant datą neturi reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikacijai ir niekaip nesunkina asmens padėties ginantis nuo kaltinimo. Bet kuriuo atveju, V. K. vaizdo įrašuose užfiksuota 10:20 val. einant žaliuoju kanalu, tokiu veiksmu deklaruodama, jog jokių daiktų, kurie privalomai turi būti pateikti muitinės kontrolei, neturi. Dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su netiksliai interpretuotu vaizdo įrašu, paaiškino, kad tiek teismo, tiek apeliantės teiginiai dėl vaizdo medžiagoje užfiksuoto vaizdo reiškia tą patį veiksmą. Šiuo atveju, apeliantė neteisingai interpretavo teismo pateiktą teiginį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas
15. Aukštesnės instancijos teismas, kaip tai numatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, patikrina priimto skundžiamo teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantės V. K. nuomone, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė tyčią jos veiksmuose nedeklaruoti vežamų prekių Vilniaus oro uosto muitinėje, taip pat nesutinka su vežtų prekių vertės nustatymo metodo taikymu bei teismo išvadomis dėl minėtų prekių komercinės paskirties.
16. Pirmosios instancijos teismas apeliantės kaltę, padarius ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą grindė administracinio nusižengimo protokolu, teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustų muitinės pareigūnių S. I. bei L. B. parodymais, iš dalies liudytojos G. G. parodymais, S. I. surašytu daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, tarnybiniu pranešimu ir kitais rašytiniais byloje esančiais duomenimis, taip pat teismo posėdžio metu peržiūrėtu vaizdo įrašu. Vis dėlto, aukštesnysis teismas, patikrinęs bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų turinį, sprendžia, kad V. K. veiksmai buvo įvertinti formaliai, nustatytos faktinės aplinkybės interpretuotos neteisingai, byloje nustatyti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų pašalinti nebuvo, kas sąlygojo neteisėto bei nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.
17. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad V. K. 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 10:20 val. į Vilniaus oro uostą atskrido reisu iš Maskvos, kartu su savimi moteris turėjo prekes, sudėtas į du bagažus. V. K. aiškino, kad paėmusi jai priklausantį bagažą ėjo link raudonojo kanalo, tačiau ten muitinės pareigūnų nerado, todėl moteris su kartu skridusia drauge pasuko link pareigūnių, aptariamu metu stovėjusių ant pakylos (jau už raudonojo kanalo ribos), paklausti, kaip deklaruoti prekes. Teismo posėdžio pirmosios instancijos metu liudytojomis apklaustos muitinės pareigūnės S. I. ir L. B. (b.l. 74-82) iš dalies tokius apeliantės paaiškinimus patvirtino, t.y. neneigė, kad aptariamu metu raudonajame kanale pareigūnų nebuvo, o jos abi stovėjo ant pakylos, kur matosi abi, t.y. tiek raudonoji, tiek žalioji zona. Liudytoja S. I. parodė, kad V. K., paėmusi bagažą, ėjo žaliu kanalu link išėjimo, išeidama muitinės pareigūnių paklausė, kur yra išėjimas. Apeliantei bei kartu su ja buvusiai moteriai buvo nurodyta, kad jeigu su savimi deklaruojamų prekių neturi, arčiausias išėjimas yra dešinėje pusėje, žalias. Pareigūnė paaiškino, kad V. K. pati pasirinko žaliąjį kanalą ir juo einant prie išėjimo durų buvo sustabdyta. Liudytoja L. B. taip pat nurodė, kad V. K. paėmė savo bagažą ir pasuko tiesiai žaliuoju kanalu. Praeidama ji turėjo galimybę paimti deklaraciją ir kažkokiu būdu parodyti, kad norėtų deklaruoti, tačiau pastaroji to nepadarė. Priėjusi prie pareigūnių apeliantė paklausė apie išėjimą. Paaiškino, kad moteris užlipo ant pakylos, priartėjo prie išėjimo durų, pareigūnės priėjo prie apeliantės bei kartu vykusios keleivės, sustabdė, paklausė iš kur važiuoja, buvo paklausta, ar deklaruojamų daiktų neturi.
18. Tokius minėtų liudytojų parodymus paneigia ne tik pačios apeliantės, taip pat liudytojos G. G., paaiškinusios, kad iškart, paėmus bagažą nuo transporterio abi moterys pasuko link raudonojo kanalo ir dėl tos priežasties, kad pareigūnų čia nebuvo, pasuko link salėjo stovėjusių muitinės pareigūnių (S. I. bei L. B.) parodymai, bet ir teismui pateiktas filmuotos medžiagos fragmentas. Vaizdo įraše, pavadintame „Išėjimas į miestą pro muitinę“, 7 kamera, užfiksuota, kad V. K. bei G. G. eina žaliuoju kanalu tiesiai link salėje stovinčių muitinės pareigūnių, praeidamos beveik pro pat išėjimo duris, tačiau V. K. į išėjimo pusę net neatsisuka. Taip pat matyti, kad priėjusi prie pareigūnių apeliantė iškart ištiesia ranką, rodydama link raudonojo kanalo. Tai paneigia liudytojos L. B. paaiškinimus, kad moterys buvo sustabdytos prie išėjimo, likus maždaug 1,5 m, kadangi akivaizdžiai matyti, jog moterys prie pareigūnių priėjo pačios. Be to, liudytojos S. I., L. B. aiškino, kad V. K. ir jos bendrakeleivei buvo paaiškinta, kad, jei pastarosios neturi deklaruojamų daiktų, išėjimas yra dešinėje pusėje. Minėtas vaizdo įrašas vėlgi patvirtina priešingai – kryptį link raudonojo kanalo ranka rodė būtent apeliantė, o ši kryptis yra kitoje pusėje nei išėjimas, nėra užfiksuota, kad būtent link neva pareigūnių nurodyto išėjimo moterys ir pasuka.
19. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, be pagrindo kritiškai buvo įvertinti pačios apeliantės paaiškinimai, susiję su siekiu deklaruoti lėktuvu atsivežtas prekes, kadangi ši moters pozicija proceso metu visgi buvo nuosekli, logiška ir įtikinanti, be to, tokią jos poziciją patvirtina ir aukščiau aptartas vaizdo įrašas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų (apeliantės paso kopijų, b.l. 11-21) matyti, kad V. K. lėktuvu į Kiniją skrenda ne pirmą kartą, taigi ne pirmą kartą lankosi ir Vilniaus oro uoste. Pačios apeliantės teigimu, prekių deklaravimo tvarka jai taip pat yra žinoma, ji skiria žaliąjį ir raudonąjį kanalus. Taigi nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl V. K., pati žinodama, kaip išeiti iš oro uosto, praktiškai praeidama pro pat nuorodą link išėjimo, tokį klausimą uždavė muitinės pareigūnėms. Be jokios abejonės, faktas, kad raudonajame kanale nėra muitinės pareigūno, neatleidžia keleivio nuo pareigos tinkamai deklaruoti vežamas prekes. Tačiau valstybė, reikalaudama iš savo piliečių laikytis įstatymuose bei kituose teisės aktuose numatytos tvarkos, savo pareigas nepriekaištingai turi atlikti ir pati. Aukštesniojo teismo vertinimu, nusileidus lėktuvui iš, kaip muitinės pareigūnės įvardijo, rizikingos šalies, ir net pažymėjus tikrintinus bagažus, turėjo būti užtikrintas ir sklandus prekių deklaravimas raudonajame kanale, o ne sudaryta situacija, verčianti keleivius patiems ieškoti išeities iš susidariusios situacijos, o pagal muitinės pareigūnų vertinimą – automatiškai padaryti pažeidimą, vos tik įžengus į žaliąjį kanalą. Nagrinėjamu atveju, apeliantė galėjo pasirinkti ir kitą elgesio variantą, pvz.: kaip pabrėžiama pirmosios instancijos teismo, nueiti prie pareigūnių viena, palikus bagažą saugoti kartu vykusiai keleiviai, tačiau tai jokiu būdu savaime nesuponuoja asmens tyčios, neradus pareigūnų darbo vietoje, pareigą deklaruoti prekes tiesiog ignoruoti. Juo labiau, kad V. K. tolesni veiksmai liudija priešingai – vietoj to, kad iš salės tiesiog išeitų, ji, kaip minėta, pati priėjo prie dviejų muitinės pareigūnių.
20. Nagrinėjamu atveju, siekiant apeliantės veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 208 straipsnį, buvo būtina įrodyti, kad V. K. išties, paėmusi savo bagažą ėjo ne per raudonąjį kanalą, o per žaliąjį, taip veiksmu deklaruodama, kad prekių, kurias privaloma deklaruoti, neturi. Šioje vietoje, aukštesniojo teismo vertinimu, esant iš esmės priešingai apeliantės V. K., jos bendrakeleivės G. G. bei liudytojų S. I., L. B. pozicijai dėl keleivės elgesio paėmus bagažą, siekiant išsiaiškinti objektyvią tiesą byloje, reikšmingi buvo vaizdo kameromis fiksuoti įrašai. Vis dėlto, administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai pareigūnei nurodžius netikslų pažeidimo padarymo laiką (vietoje 10:20 val. nurodyta 11 val.), atitinkamai buvo išreikalauti ir vėlesni vaizdo įrašai, t.y. nuo 10:30 val. iki 11 val., o juose užfiksuota informacija nėra reikšminga, kadangi V. K., kaip matyti iš jau minėto 7 kamera daryto vaizdo įrašo, link muitinės pareigūnių su bagažu ėjo dar 10:20 val. Teismui nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame būtų užfiksuotas V. K. judėjimas nuo bagažo paėmimo, t.y. ar ji, kaip nurodo, ėjo link raudonojo kanalo ir neradusi ten dirbančių pareigūnų pasuko link žaliojo, ar iškarto ėjo pastaruoju, taip prarandant galimybę patvirtinti arba paneigti pastarosios iškeltą versiją.
21. Aukštesnysis teismas pažymi, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys prieštaravimai tarp minėtų liudytojų bei apeliantės parodymų liko nepašalinti, V. K. versija nebuvo paneigta objektyviais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, visos abejonės ir neaiškumai, šiuo atveju, yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
22. Apibendrinant išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad V. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, Vilniaus oro uoste tyčios nedeklaruoti prekių, kurias skraidino reisu iš Maskvos neturėjo, moters ėjimas žaliuoju kanalu buvo sąlygotas ne siekio išvengti pareigos deklaruoti daiktus, o noro gauti informacijos iš muitinės pareigūnių dėl deklaravimo tvarkos, pareigūnams nesant jų darbo vietoje, todėl jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, sudėties.
23. Nenustačius V. K. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl V. K. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su prekių vertės nustatymu, jų komercinės ar nekomercinės paskirties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Iš V. K. paimtas prekes, nurodytas 2018 m. rugsėjo 18 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole grąžinti savininkei tik po to, kai ji atliks visas teisines procedūras ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaruos prekes.
Nutartis neskundžiama.